Emigrantų partija ir mūsų vaidmuo joje
DALIA CIDZIKAITĖ
Nors kol kas žinia apie tai, kad Lietuvoje kuriama Emigrantų partija,
daugelio yra sutinkama su šypsena lūpose ir net pašaipa
(tik pažiūrėk, kuriasi dar viena nerimta, tralialiuškų partija,
kuriai užsimojo vadovauti Čikagoje limuzinų bendrovę turėjęs
lietuvis!), ji verta mūsų dėmesio vien jau todėl, kad suteikia gerą
progą pagalvoti, ar užsienyje gyvenantys lietuviai turėtų ir norėtų
dalyvauti Lietuvos politikoje, jei taip, kokį vaidmenį joje vaidinti.
Svarbu pagalvoti ir ar išeiviams Seime turėtų atstovauti viena
konkreti partija, pagaliau – ar visi, šiuo metu už
Lietuvos ribų gyvenantys, laikome save ir norime būti vadinami
emigrantais?
Lietuvos ,,Žinių radijo” kalbintas politologas Lauras Bielinis
yra įsitikinęs, jog niša tokiai partijai yra, nes Lietuva turi
daug emigravusių žmonių ir kažkas turi jiems atstovauti Lietuvos
valstybėje, kad jie galėtų daryti įtaką šalies valdyme. Jo
nuomone, dabartinė Lietuvos valdžia, kuri kartas nuo karto vis pakalba
apie emigraciją ir jos problemas, neretai neskuba tų problemų spręsti,
o jeigu imasi – dažnai nesėkmingai. Kaip pavyzdį jis nurodo
dvigubos pilietybės klausimą.
Su Bielinio nuomone sutinka Einaras Vildė, Didžiosios
Britani jos lietuvių žiniasklaidos tarnybos
,,Tinklas” vadovas, kurio nuomone, jėga, kuri atstovautų
išeivijos atstovams Lietuvoje, yra reikalinga. Tačiau čia pat
jis pastebi, jog didžioji dalis išvykusių lietuvių nepasitiki
Lietuvoje kuriamomis naujomis organizacijomis, partijomis, todėl
abejoja, ar Emigrantų partija bus sėkminga. ,,Sėkmingesnė partija būtų
ta, kuri susikurtų išeivijoje”, – mano D.
Britanijoje gyvenantis lietuvis.
Į klausimą, kokia forma išeivijai atstovaujanti politinė jėga
galėtų ar turėtų egzistuoti, Vildė nesiryžo atsakyti. Tik priminė, jog
šiuo metu tam tikras mechanizmas, pavyzdžiui, Pasaulio Lietuvių
Bendruomenė, apjungianti užsienyje įsikūrusias lietuvių bendruomenes,
jau yra, deja, jo galimybės nėra iki galo išnaudotos. Gal,
svarsto jis, užtektų išleisti keletą įstatymų, pakeisti kai
kuriuos Lietuvos Konstitucijos straipsnius ir mūsų balsas būtų girdimas?
Vietoj kuriamos partijos tinkamesniam užsienyje gyvenančių lietuvių
atstovavimui Lietuvos politikoje D. Britanijos lietuvių žiniasklaidos
tarnybos ,,Tinklas” vadovas siūlo išeivijai suteikti teisę
rinkti žmogų į Seimą iš savo gretų, o ne tą, kuris kandidatuoja
tik vienoje visiems išeiviams paskirtoje rinkimų apylinkėje.
,,Esame viena tauta, – sako Vildė, – ir norėtume, kad tai
būtų išreikšta visuose lygiuose. Dar ne vėlu papildyti
Lietuvos rinkimų įstatymą punktu, kad partijos turėtų ir savo atstovą
iš išeivijos.” Jis taip pat pasiūlė didžiausiose
lietuvių bendruomenėse užsienyje įsteigti savo rinkimų apygardą.
Vildė suabejojo ir dėl kuriamos Emigrantų partijos pavadinimo. Pasak
jo, pavadinimas – ,,Emigrantų” – įžeistų daug
lietuvių išeivių. ,,Daugelis nevadina savęs emigrantais, jie yra
išeiviai. [Be to] Ne visi šiuo metu užsienyje gyvenantys
lietuviai mato save emigracijoje”, – pastebi jis.
Juozas Murauskas, Emigrantų partijos sumanytojas ir organizatorius,
patikslina, jog jo kuriamos Emigrantų partijos užmojis yra kur kas
platesnis: norima apjungti ne tik žmones, kurie grįžo, bet tuos, kurie
dar tik ruošiasi išvažiuoti iš Lietuvos. Ir
priduria, jog Emigrantų partijos siekiai tuo neapsiriboja. Murauskias
siūlo: jei į emigraciją kaip reiškinį žiūrėsime lyg į šių
dienų Lietuvos skaudulį, tokia partija galėtų apjungti kur kas platesnę
visuomenės dalį, t. y. visus Lietuvos piliečius: emigrantų
šeimas, draugus, aplinkinius, gyvenančius tiek svetur, tiek
Lietuvoje. Pasak jo, norint būti Emigrantų partijos nariu, nebūtina
ragauti emigranto duonos.
Tokiam partijos tikslui prieštarauja politologas Bielinis. Nors
jis sutinka, jog emigrantai nėra siaura žmonių grupė (kaip, tarkime,
kokia nors alaus gėrimo partija), jo nuomone, nauja partija realiai
veiks tik tada, jei ji savo pagrindiniu uždaviniu politinėje scenoje
pasirinks emigrantų problemas, jų sąsajas su tėvyne, emigranto
ryšių su tėvyne atkūrimą. Jis įspėja – jei Emigrantų
partija taps ideologine, ji tuojau pat susiskaldys. Bielinis abejoja
naujos kuriamos partijos sėkme, jei nebus suburta stipri komanda,
pasitelkti tokie ištekliai kaip žmonės, pinigai, žiniasklaida ir
t. t. ,,Jai sunku bus įsiterpti į jau įsibėgėjusį politinį
gyvenimą”, – sako jis. Vis dėlto Bielinis sveikina bet
kokios partijos, net ir nerimtos, atsiradimą – jo nuomone,
žmonės, įsitraukę į politiką, ilgainiui supranta, jog tai nėra
tuščias reikalas, pamato, kas yra politika, tampa
pilietiškesni.
Seimo narė, Tėvynės sąjungosKrikščionių demokratų partijos
atstovė Agnė Bilotaitė naujos partijos kūrimą sieja su
priešrinkimine karštlige ir tai vertina
skeptiškai. Nors ji ir pripažino, jog problemų, susijusių su
emigracija, yra, vis dėlto suabejojo, ar jas padės spręsti nauja
politinė partija. Bielinio nuomone, būdama politiniame lauke Emigrantų
partija užaštrintų tam tikras emigracines problemas.
Minėtoje radijo laidoje kalbėję klausytojai kuriamos Emigrantų partijos
reikalingumą vertino skirtingai: vieni teigė, jog tokia partija
reikalinga, jei ji sumažintų emigracijos srautus, kiti – jog
Lietuvai anksčiau ar vėliau teks keisti požiūrį tiek į emigrantus, tiek
į imigrantus. Kitas klausytojas pastebėjo, jog kol kas Emigrantų
partijos siekiai pernelyg primityvūs, jos atstovams stinga naujų idėjų,
kurios padėtų spręsti visos valstybės, o ne visuomenės dalies,
problemas.
Ar Emigrantų partija taip ir liks pretenzija, nerimtu ir
egzotišku pareiškimu, ar taps viena iš gausaus
šiuo metu beveik 40 Lietuvoje registruotų politinių partijų
būrio narių, parodys netolima ateitis, nes rinkimai į LR Seimą jau ne
už kalnų – šių metų spalio mėnesį. Apie tokios partijos
reikalingumą, gal net – būtinybę, pats laikas būtų pasisakyti ir
išeiviams/emigrantams, kad vėliau nedejuotume, jog mums
atstovaujanti partija ir jos nariai visų svetur gyvenančių Lietuvos
piliečių vardu kalba žiniasklaidoje ir, ką gali žinoti, gal ir Seime.