,,Gintarinis obuoliukas” ir kiti vaisiai

DR. MIRGA GIRNIUVIENĖ

JAV LB centro valdyba 1959 m. pavedė Čikagos Švietimo komisijai eiti Centrinės Švietimo tarybos pareigas – rūpintis lituanistiniu švietimu visose JAV: aprūpinti lituanistines mokyklas vadovėliais, mokymo programomis, vaikų literatūra, mokytojų paruošimu ir kt. Kažin, ar jie pagalvojo, kad praėjus 53 metams, jų įsteigta Švietimo taryba vis dar rūpinsis tuo pirminiu pavedimu. Juk 53 metai apima net dvi kartas! Švietimo taryboje, taip pat ir lituanistinėse mokyklose, jau dirba pirmosios Tarybos narių vaikai, anūkai ir buvę mokiniai bei buvusių mokinių vaikai, o jų gretas papildo naujai atvykę iš laisvę atgavusios (anais laikais buvusios vien tolima svajone) Lietuvos.

JAV Lietuvių Bendruomenės Švietimo taryba ypač rūpinasi mokytojų tobulinimusi. Tam tikslui jau daug metų ji skiria kasmetinę Lietuvių Fondo remiamą ,,Gintarinio obuoliuko” premiją. Mokyklų vedėjai pasiūlo kandidatus premijai gauti, o kandidatai Švietimo tarybai pateikia atsakymus į jiems užduotus klausimus, rekomendacijas, pavyzdines pamokas bei savo požiūrį į mokymą. Kadangi pasiūlyti kandidatai būna patys geriausi ir išradingiausi mokytojai, veiklūs ne tik mokykloje, bet ir plačioje visuomenėje, mylimi tiek vaikų, tiek tėvelių, Švietimo tarybos užduotis renkant ,,Gintarinio obuoliuko” laimėtoją būna nepavydėtina. Tačiau skirdama šią premiją Švietimo taryba tikisi suteikianti mokytojams dar vieną progą tobulėti, vienam kitą paskatinti, taip pat ir pasvarstyti, kas dabartiniam lituanistiniam švietimui JAV yra svarbiausia.

2011 m. ,,Gintarinio obuoliuko” premijos kandidatai

2011 m. ,,Gintarinio obuoliuko” premijai gauti buvo svarstomi šie lituanistinių mokyklų mokytojai: Renata Armalaitė (Saulėto kranto lituanistinė mokykla, FL), Vėjūnė Baltrušaitytė (Šv. Kazimiero lituanisti    nė mokykla, CA), Taiyda Chiapetta (Maironio lituanistinė mokykla, IL), Nijolė Gierštikienė (Čikagos lituanistinė mokykla (ČLM), IL), Lijana Juškelytė (Gedimino lituanistinė mokykla, IL), Rita Klimavičienė (A. Kazickienės lituanistinė mokykla, NY), Loreta Lagūnavičienė (Maironio lituanistinė mokykla, IL), Vaiva Mieldažienė (Šv. Kazimiero lituanistinė mokykla, OH), Milda ChacarPalubinskaitė (Maironio lituanistinė mokykla, NY), Nijolė Pupienė (ČLM, IL), Ausma Skublickienė (Vyturėlio lituanistinė mokykla, CO), Giedrė Starinskienė (ČLM, IL), Eridana Šležienė (ČLM, IL), Rasa Valančiūtė (Maironio lituanistinė mokykla, IL) ir Vitalija Virbukienė (Šv. Kazimiero lituanistinė mokykla, CA).

Kiekvienas kandidatas – jau laimėtojas

Reikia pabrėžti, jog kiekvienas kandidatas, savo mokyklos pasiūlytas, kaip vertas šios premijos, jau yra laimėtojas. Svarstant kandidatų privalumus, Švietimo tarybai paaiškėjo, kuo kiekvienas kandidatas išsiskiria, kodėl jis yra vertas dėmesio.

Saulėto kranto mokytoja Renata Armalaitė, iš Lietuvos atvykusi 2003 m., lituanistinę mokyklėlę su draugėmis įsteigė 2005 m. Iškart gal suabejoję, ar verta tokį projektą remti, po šešerių metų tėveliai tapo entuziastingais mokyklėlės rėmėjais. Rekomendacijoje jie rašo: ,,Jos [mokytojos Armalaitės] dėka mūsų vaikai, nuvykę į gimtąją Lietuvą, gali ne tik susikalbėti su seneliais ir proseneliais, bet ir padainuoti lietuviškas daineles, padeklamuoti eilėraščius, parašyti sveikinimus. Ir kaip mums tai malonu ir džiugu matyti!”

Maironio Lemont mokytoja Taiydos Chiapettos užduotis – aukštesniųjų klasių mokinius supažindinti su Lietuvos kultūra. Į programos planą mokytoja įtraukia Maironį, menininkus Vytautą Igną ir Stasį Eidrigevičių, herbus, saulės kryžius, monetas, šiaudinukus, kraičio skrynią, Vėlinių bei Užgavėnių šventes. Mokiniai patys kuria monetas, šiaudinukus, herbus ir pan. Malonu buvo sužinoti, jog mokyklą jau baigusios mokinės apsilanko Chiapettos klasėje ir mielai atlieka pamokos užduotis.

ČLM mokytoja Nijolė Gierštikienė savo pamokose puikiai taiko dabartinę technologiją. Naudodama interneto tinklalapius, ,,YouTube’’, Fotoskrydis.lt, iPAD2, grafines schemas ir pan., ji lietuviškai besimokančius vaikus patraukliu būdu supažindina su Lietuvos istorija, kultūra ir lietuvišku paveldu, sudaro jiems progą išsireikšti lietuvių kalba.

Mokytoja Lijana Juškelytė, Kėdainių gimnazijoje mokiusi 5–10 klases, jau trejus metus veda paruošiamąją klasę Gedimino lit. mokykloje. Malonų įspūdį paliko jos rūpinimasis visapusišku lietuvišku auklėjimu. Vienos motinos žodžiais tariant, ,,Mokytoja skiepija vaikams tautiškumą, patriotiškumą ir tarpusavio pagarbą.”

Rita Klimavičienė jau penkerius metus moko darželinukus A. Kazickienės mokykloje, NY. Ji taip pat prisideda prie mokyklos veiklos, siūdama užuolaidas, kurdama dekoracijas, kostiumus, komandinius marškinėlius. Ji atsiskleidė kaip organizuota, energinga ir rūpestinga mokytoja, besirūpinanti ne tik lietuvišku auklėjimu, bet ir drausmės bei mandagumo diegimu.

Loreta Lagūnavičienė jau septintus metus Maironio mokykloje, Lemont, moko ketvirtą klasę. Jos pateiktas pavyzdinės pamokos planas rodo ją esant gera pedagoge. Mokydama apie Vytautą Didįjį, ji davė progą vaikams patiems kalbėti apie tai, ko išmoko. Besidalindami žiniomis jie ne tik vieni kitus švietė, bet ir patys geriau įsiminė įgytas žinias.

Cleveland Šv. Kazimiero mokyklos darželio mokytoja Vaiva Mieldažienė Švietimo tarybai sudarė profesionalios pedagogės, padedančios ne tik vaikams, bet ir tėveliams, vaizdą. Ji nekuria išankstinių metų planų, bet pritaiko per aštuonerius metus sukauptą medžiagą mokinių sugebėjimams ir interesams. Pvz., vienais metais ji naudojosi daugiausiai žuvyčių vaizdais, kitais – dinozaurų. Skautė ir ateitininkė, ji randa laiko naujai atvykusioms šeimoms, nepažįstančioms JAV mokyklų, patarti pedagoginiais klausimais.

Milda ChacarPalubinskaitė mokyti NY Maironio mokykloje pradėjo prieš dešimt metų. Šiais metais ji moko septintą klasę, papildomai veda istorijos pamokas vyresnėms klasėms. Švietimo tarybos narės ją pažįsta – žino, kad ji labai gabi, patriotiška, kūrybinga ir organizuota jauna moteris. Jos pateiktas pavyzdinės pamokos planas tai patvirtino – mokiniams buvo užduota parašyti laišką Lietuvos Respublikos prezidentei Daliai Grybauskaitei. Švietimo taryba džiaugiasi, kad ChacarPalubinskaitė buvo pasiūlyta ,,Gintarinio obuoliuko” premijai gauti.

Nijolė Pupienė, ilgametė ČLM tautinių šokių mokytoja, jau daugiau nei 40 metų moko tautinius šokius. Ji buvo ir dabartinės Švietimo tarybos narių šokių mokytoja. Prieš kelis metus už ilgametį pasišventimą lietuviškai veiklai jai buvo įteikta JAV Lietuvių Bendruomenės Kultūros premija. Švietimo taryba džiaugiasi, kad ČLM nusprendė ją parinkti, kaip vieną savo ,,Gintarinio obuoliuko’’ premijos kandidačių.

Prieš susikuriant Colorado Vyturėlio mokyklai, Ausma Skublickienė mokydavo vaikus lietuvių kalbos ir kultūros savo namuose. Dabar ji dirba Denver Vyturėlio mokykloje, Reginos Sabaliauskienės pastangomis įkurtoje 2007 metais. Švietimo taryba su malonumu skaitė apie Skublickienės pasišventimą, jos energiją, meilę Lietuvai.

ČLM su pagrindu gali didžiuotis turėdama Giedrę Starinskienę, pirmo skyriaus ir darželio mokytoją. Jos pateikta pavyzdinė pamoka apie dvibalsius pradžiugino savo aiškumu, vaizdingumu, išradingumu ir tvarka. Pamokas mokytoja paįvairina pamokančiais žaidimais, pvz., ,,Meškiuk, pabusk” arba ,,Milžinai – nykštukai”. Ne vienerius metus dirbusi Montessori mokykloje, ji įgytas žinias puikiai pritaiko ČLM pamokose.

Eridana Šležienė ne tik dėsto geografiją 7–8 kl. vaikams, bet ir dirba 7 klasės auklėtoja. Švietimo tarybai patiko tai, kad mokiniai noriai lanko iš pirmo žvilgsnio ,,sausai” skambančias geografijos pamokas ir kad 7 kl. auklėtiniai, mokytojos padedami pastatę vaidinimą ,,Kaip gaidelis Čikagos lituanistinę mokyklą griovė’’, tėvelių ir žiūrovų akivaizdoje auklėtoją apspito, jai dėkodami.

Rasa Valančiūtė moko penktą klasę Maironio mokykloje, Lemont. Ji profesionali mokytoja, dirbusi Montessori mokyklinėje sistemoje. Švietimo taryba susidarė malonų įspūdį apie jos mokymo metodą – klasės ramios, drausmingos, tvarkingos, todėl – veiksmingos ir darbingos. Pateiktoje pavyzdinėje pamokoje mokytoja vaikams pristato amatininko luomo sąvoką, supažindina su lietuviškomis skryniomis, leisdama mokiniams patiems papuošti medines skryneles.

Vitalija Virbukienė yra Šv. Kazimiero mokyklos, California, penktos klasės auklėtoja ir lietuvių kalbos mokytoja. Švietimo taryba buvo sužavėta jos išradingumu ir profesionalumu. Štai ištrauka iš jos pateiktos pavyzdinės pamokos apie mandagumo žodžius: „Ant popieriaus lapo mokiniai apipiešia vieną mokinį (Danielę), iškerpa ir piešinį prisega lentoje. Klausiu mokinių: kokius kartais pasakome šiurkščius, negražius žodžius savo artimiesiems, draugams, arba jums pasakė kas nors, o gal jūs negražiai pasielgėte su draugu, šeimos nariais? Kai mokiniai pasako žodžius, aš įplėšiu, suglamžau piešinį. Mokinių paklausiu, kaip jie jaučiasi, kai taip atsitinka. Kaip galima atsiprašyti, kokius žodžius sakome. Mokiniai vardina, aš suklijuoju įplėštas vietas, vienas mokinys užrašo lentoje tuos žodžius. Pakviečiu keletą mokinių paliesti tas vietas, kurias suklijavau. Mokiniai pasako, ką pajuto, tarsi likusios žaizdos.’’

Virbukienė – profesionali mokytoja, iš Lietuvos atvykusi prieš septynerius metus. Ji pati pasisiūlė dirbti mokykloje. Jos meilė mokytojavimui aiškiai atsispindėjo pateiktoje medžiagoje. Šv. Kazimiero mokykla gali džiaugtis, turėdama tokią puikią mokytoją.

Lituanistinio švietimo vaisius

Tarp lituanistinių mokyklų mokytojų yra tokių, kurie neseniai atvyko iš Lietuvos, yra ir tokių, kurie užaugo išeivijoje.

Pirmosios grupės ypatingas privalumas – puikus lietuvių kalbos pažinimas, antrosios – puikus JAV vaikų psichologijos bei juos supančios kultūros pažinimas. Džiugu, kad mokyklos naudojasi viskuo, ką mokytojos gali duoti. JAV lituanistinio švietimo sistema lyg ir įgyvendina Lietuvos užsienio reikalų ministro Audronio Ažubalio prašymą, išsakytą jo sveikinime Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjungai: ,,savo patirtį ir žinias skirkite Lietuvai, nes jai to labai reikia.”

ap[ple2011 metų ,,Gintarinio obuoliuko” premija buvo paskirta vienbalsiai. Ją laimėjo jauna moteris, profesionali pedagogė, gimusi, užaugusi ir mokslus išėjusi JAV. Visu pajėgumu prisijungusi prie mokyklos veiklos, ji yra paruošusi mokyklos metraštį, vedusi Motinos dienos minėjimus, rengusi užklasines mokinių išvykas bei labdaros projektus, sukūrusi lietuvių literatūros konspektų knygą aštuntai klasei. Šiuo metu ji yra 8 klasės lietuvių kalbos mokytoja ir dėsto tikybą vyresniems mokiniams. Tai buvusi Los Angeles Šv. Kazimiero mokyklos mokinė, dabar šios mokyklos mokytoja – Vėjūnė Baltrušaitytė. Šv. Kazimiero mokyklos vedėja Marytė Newsom taip apie Baltrušaitytę rašo: ,,Vėjūnė yra mūsų mokyklos buvusi mokinė, dar maža būdama pasižymėjusi sklandžia lietuvių kalba ir deklamavimu. (...) Ja ypatingai didžiuojuos, nes ji pati pasisiūlė dirbti lietuviškoje mokykloje ir su dideliu atsidavimu sąžiningai mokytojauja.’’

Daugumai komisijos narių įspūdį padarė ne tik Baltrušaitytės išradingumas, bet ir tai, kaip ji puikiai pažįsta lietuvišką kultūrą, JAV jaunimo psichologiją bei juos supančią kultūrą. Savo pavyzdinei pamokai Baltrušaitytė parinko tikrai, rodos, nedėkingą temą – Žemaitę ir jos raštus. Juk Žemaitės senovinė kalba bei jos aprašoma kultūra atbaido daugelį mokinių! Štai kaip Baltrušaitytė susidoroja su šia nelengva tema.

Pirma ji su mokiniais išsiaiškina, kas yra realizmas. Tam ji naudoja vaizdinį metodą. Štai ištrauka iš jaunos mokytojos pamokos plano: ,,Kad vizualiai suprastų, kas yra realizmas, pasižiūrėjom į tris lietuvius menininkus: Antaną Žmuidzinavičių, Petrą Kalpoką ir Petrą Rimšą. Mokiniai analizavo meną ir parašė, ką jie matė. Analizuojant, priminiau, kad yra svarbu įsidėmėti, kas paveiksle rodoma ir ką tai turi bendro su realizmu, kuris parodo gyvenimo kasdienybę. Mokiniai patys atsakė į klausimus apie kiekvieną menininką. Po poros minučių paprašiau, kad pasidalintų atsakymais, kad kiti mokiniai pamatytų, ko jie gal patys nepastebėjo.’’

Švietimo tarybos narę Daną Vainauskienę sužavėjo, kaip mokytoja gerai pažįsta lietuvišką kultūrą, kad savo pasirinktai temai ji taip tinkamai parinko būtent šiuos lietuvius dailininkus.

Antras žingsnis – skaityti Žemaitės tekstą. Pirma mokytoja duoda mokiniams perskaityti jos paruoštą žodynėlį. Išsiaiškinus įvairių žodžių reikšmes, mokytoja paklausia, apie ką mokiniai mano Žemaitės apsakymas yra. Mokiniai pasidalina mintimis. Taip jie paruošiami skaityti patį tekstą. Klasėje perskaito apsakymą ,,Suolas”. Komisijos nariai žavėjosi mokytojos išradingumu, paruošiant juos skaityti ir suprasti Žemaitės tekstą.

Trečias žingsnis – išnagrinėti veikalą. Švietimo tarybos pirmininkė Daiva Navickienė atkreipė dėmesį, jog tai darydama jauna mokytoja parodė savo mokinių bei juos supančios kultūros pažinimą. Ji kvietė mokinius palyginti apsakymą ,,Suolas” su Shel Silverstein vaikų knygele ,,The Giving Tree”, kurią visi mokiniai yra skaitę. Pastarosios mintys labai panašios į Žemaitės.

Baltrušaitytė lanksti, ieško mokiniui priimtino mokymosi metodo. Štai kaip mokytoja rašo apie vieną įveiktą kliūtį: ,,Prieš kelerius metus turėjau mokinę, kuriai sunkiai sekėsi skaityti ir rašyti. Šalia to, dar buvo ir kalbos trūkumų. Ir, aišku, ji varžėsi pamokų metu, kai klasiokai pasinerdavo į darbą, o ji tiesiog nesusigaudydavo, nuo ko pradėti. Vieną dieną pastebėjau, kad ji nuostabiai piešia. Taigi po vieno skaitinio paprašiau jos atsakyti į klausimus per savo piešinius. Mergaitė pasinėrė į užduotį ir puikiausiai paaiškino viską per savo piešinius. Staiga atsirado mokinė! [Ji] Ne tik viską teisingai paaiškino, bet, turėdama šitą galimybę, pasijuto įvertinta, pakilo jos savivertė, suklestėjo pasitikėjimas savimi. Veide nušvito šypsena. Aktyviai dalyvavo pamokos metu.”

Baltrušaitytė puikiai supranta esminį tikslą, mokant lituanistinėje mokykloje JAV. Tai – padėti mokiniui suprasti lietuvišką kultūrą, rasti joje kažką artimo ir reikšmingo sau, kad ji mokinio sąmonėje neliktų svetima ar nereikšminga. Mokytojos žodžiais tariant, ,,Praeityje, bemokinant 4tą klasę, turėjau paprastą tikslą: išmokinti savo mokinius kiek galima daugiau apie Lietuvą. Nors stengdavaus visada pritaikyti užduotis mokinių sugebėjimams, rimtai neatsižvelgdavau į tai, ką iš tikrųjų norėjau su jais pasiekti. Tačiau šis klausimas tapo aktualus, kada perėmiau 8tą klasę 2010tais metais. Mokinių lietuvių kalbos lygis pastoviai silpnėja. Konkuruoti su tėvais, kurie leidžia anglų kalbai dominuoti namuose, neįmanoma. Tada mano klausimas išryškėjo: ‘Ką galėčiau per tas keturias valandas su mokiniais atlikti?’ Paaiškėjo ir atsakymas: pagalvojau, kad gal man nepasiseks išmokinti  gramatinių taisyklių, kurias jie jau seniai turėjo išmokti, ir gal man nepasiseks išreikalauti iš mokinių literatūrinės ar filosofinės santraukos, bet juk tikrai galiu juos supažindinti su tuo, kas yra lietuviška per lietuvius rašytojus ir menininkus. Tikrai galiu pagilinti jų supratimą, kad apart vien tik amerikoniškumo jų gyvenime yra dar kažkas daugiau.”

JAV LB Švietimo taryba džiaugiasi, kad 2011 m. ,,Gintarinio obuoliuko” kandidatai su tokia įvairia patirtimi, vieni iš Lietuvos, kiti užaugę ir mokslus išėję JAV, taip darniai ir svariai prisideda prie jaunimo lietuviško auklėjimo. Kaip puiku, kad vis atsiranda puikiai lietuvių kalbą valdančių mokytojų. Kaip nuostabu, kad vis atsiranda ir profesionalių pedagogių, ir pedagogėmis gimusių, kurios supranta lietuviško auklėjimo vertę ir savo laiką, energiją bei talentus aukoja švietimo darbui. Visoms mokytojoms, kaip ir Švietimo tarybos narėms, turi būti džiugu, kad 2011 metų ,,Gintarinio obuoliuko’’ premiją laimėjo jų kolegių buvusi mokinė, jų savanoriško darbo vaisius.

Dr. Mirga Girniuvienė – JAV LB Švietimo tarybos narė.