anuzis
Andrius Anužis Jono Kuprio nuotraukos

Šių dienų iššūkiai

Andriaus Anužio kalba sakyta per Vasario 16-osios minėjimą
Jaunimo centre Čikagoje, Vasario 12 d. 2012

Man ši popietė primena vieną vakarą Washington, DC, kai tuometinis Lietuvos Respublikos ambasadorius JAV Vygaudas Ušackas pakvietė Kongreso narį Thaddeus McCotter ir mane į LR ambasadą, į medalių JAV senatoriui John McCain ir Joe Biden, dabartiniam JAV viceprezidentui, įteikimą. Tada Biden sakė: ,,Aš daug metų eidavau į Vasario 16osios minėjimus Wilmington, Delaware, ir matydavau moteris su lietuviškais tautiniais drabužiais, [pasipuošusios] gintaro karoliais, ir beveik su liūdesiu į jas žiūrėdavau, nes niekada negalvojau, jog Lietuva kada nors bus laisva.” Kai mes dalyvaujame tokiuose kaip šis minėjimas, kai senatoriai ir kiti tai įvertina, tai yra labai svarbu. Ačiū Jums, kad atvykote.

Nors iš pirmo žvilgsnio Lietuvos politinis vaizdas atrodo ramus: išeivijos lietuviai lanko Lietuvą, gimines ir draugus, džiaugiamės dainų ir šokių šventėmis, esame laimingi, kad laimime medalius krepšinyje, tačiau reikia pastebėti, kad tai – tik išorė, į kurią, nors ir šiek tiek sustingusią, negalima nekreipti dėmesio. Mes buvome pripratinti nuo Šaltojo karo laikų sėdėti Maskvos kailyje. Matėme pėstininkus, kariuomenę, ginklus, raketas ir komunistinės propagandos mašineriją. Šiandien grėsmės yra subtilesnės: energetinis šantažas, kibernetiniai įsilaužimai, oligarchai, Kremliaus pinigai, karo pratimai prie Lietuvos sienos. Didelę grėsmę kelia dideli pinigai. Šiandien Maskvoje yra 286 milijardieriai (angl. billionaires), daugiau nei New York mieste ar kai kuriose kitose pasaulio šalyse. Turint tiek pinigų, gal ir kaimynus galima nusipirkti? Tad nors šių dienų grėsmė galbūt atrodo kitaip, bet vis tiek reikia būti pasiruošusiems apsisaugoti ir stebėti, kas darosi Lietuvoje.

Tad kokie yra šių dienų iššūkiai? Tuoj po 2008 metų Gruzijos užpuolimo Breste, Baltarusijoje, vyko pirmos karinės pratybos, kuriose dalyvavo 15,000 rusų ir 6,500 baltarusių. Taip pat porą kartų karinės pratybos vyko ir Kaliningrade. Antrose pratybose dalyvavo 10,000 rusų kareivių, priklausančių žemės ir jūros pajėgoms. Žinovai aiškina, kad tų pratybų tikslas buvo parodyti NATO, jog Rusija tebelieka gyvybinga ir galinga jėga šiame regione. Bendradarbiavimas su Baltarusija turėjo parodyti, kad ji priklauso Rusijos sferai.

Antra – Kaliningrado militarizacija. Kaliningrado sritis istoriškai turėjo [sutelkusi] vieną didžiausių karo įrengimų ir ginklų kiekį Europoje, skaičiuojama, kad ten dabar yra apie 12,000 rusų karių. Kaliningrade yra Rusijos laivyno ,,Baltija” centras ir kelios aviacijos bazės. 2009 metais ten buvo įrengta priešraketinio radaro sistema.

Trečia, kibernetiniai įsilaužimai (angl. cyberwarfare). Sausio 27 dieną buvo užpulta Lietuvos banko informacinė sistema, sugadinta interneto svetainė, nukentėjo kitos banko paslaugos. Anksčiau buvo nukentėję kiti valstybės svarbūs internetiniai ryšiai. Kitas didelis kibernetinis išpuolis Lietuvoje įvyko 2008 metų birželio mėnesį, kai po Lietuvos priimto sprendimo uždrausti sovietinius simbolius, sulyginant juos su nacių simboliais, sutriko 300 internetinių svetainių.

Turbūt Amerikoje geriausiai žinomas 2007 metų atvejis, kai kibernetiniai įsilaužimai buvo nukreipti į Estijos valdžios ir žiniasklaidos internetines svetaines, taip keršijant už sovietinio bronzinio kario statulos, kuri priminė sovietų „išlaisvinimą” Taline, perkėlimą. Visi šie puolimai turi tikslą. Rusija siunčia žinią ir bando pasitikrinti, ar sugebės pakenkti finansų, kariniams ir verslo ryšiams, kurie palaikomi internetu.

Kitas klausimas yra energetinis šantažas. Rusija tebenaudoja energijos šaltinius kaip lengvo pobūdžio ginklą. Rusijos lėšomis statomos dvi atominės jėgainės Baltarusijoje ir Kaliningrade, abi – netoli Lietuvos sienų. Šios dvi jėgainės, kontroliuojamos Kremliaus, Rusijos oligarchų, sumažina kitų energijos šaltinių kūrimo galimybę regione. 2005 metais Vladimir Putin su Gerhard Shroeder pasirašė 6 bilijonų dolerių sutartį nutiesti dujų vamzdyną Baltijos jūra iš St. Petersburg iki Vokietijos. Keletą metų prieš Gruzijos karą Rusijos naftos įmonė ,,Gazprom” išleido šimtus milijonų dolerių nutiesti vamzdžius į Osetiją, kur rusai yra mažuma. Yra daug tokių atvejų, kai matome, jog rusai pasitelkia energetiką, siekdami įgyti daugiau politinės jėgos prieš Lietuvą, prieš Europą.

Kitas dalykas – artimasis užsienis (angl. „The near abroad”). Vienoje iš savo kalbų Rusijos užsienio reikalų ministras Andrei Kozyriov Pabaltijį pavadino artimuoju užsieniu, taip pareikšdamas Rusijos teisę primesti savo įtaką šiam regionui. 2008 metais Rusijos prezidentas Vladimir Putin pareiškė pasauliui, kad visas šis regionas priklauso Rusijos įtakos sferai ir yra strategiškai būtinas Rusijai.

Kartą teko skristi kartu su Kongreso nariu McCotter į Londoną, kur jis turėjo kalbėti Lordų rūmuose. Mes ten sutikome Rusijos užsienio reikalų ministrą, kuris priklauso partijai ,,Rodina” (The Motherland). Ministras pažvelgė tiesiai mums į akis ir pasakė, kad Pabaltijo kraštai priklauso Rusijai.

Amerikos politikos mokslininkas Yoshihiro Francis Fukuyama savo knygoje „Istorijos pabaiga ir paskutinis žmogus” (angl. ,,The End of History and the Last Man”) teigia, kad sovietų komunizmo žlugimas reiškia ideologinės kovos pabaigą. Jis tai pavadino istorijos pabaiga, kada demokratija tapo galutine žmonijos valdymo forma. 2008 metais istorikas Robert Kagan parašė knygą ,,Svajonių pabaiga, istorijos anuzissugrįžimas” (angl. ,,End of Dreams, Return of History”). Jo nuomone, autokratai mokosi ir prisitaiko. Taip Rusijos ir Kinijos autokratai sugalvojo žmonėms leisti vien tik ekonominę veiklą, nesuteikiant politinės laisvės. Jie suprato, kad žmonės, darantys pinigą, nekiš nosies į politiką, ypač žinodami, jog jos gali būti prispaustos. Kagan įsitikinęs, kad Rusija kaip valstybė gali atsisakyti ekonomikos strategijos, bet jos kultūrinis paveldas yra priešingas liberaliai demokratijai. Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centro atlikta apklausa, kuri buvo daryta prieš dvejus metus, rodo, kad 72 proc. Rusijos žmonių labiau vertina tvarką nei demokratiją, ir bendrai jie menkai vertino laisvą spaudą, laisvą rinką, religinę laisvę ir t.t.

Ką tai reiškia Lietuvai ir ką tai pasako apie mūsų politiką? 2006 m. JAV viceprezidentas Dick Chaney, viešėdamas Vilniuje, pasakė: „Mus jungia bendri idealai. Šių dienų pasaulyje yra aišku kad mūsų vertybės ir strateginiai siekiai yra panašūs, net tokie patys.” Chaney patvirtino NATO narystės penkto straipsnio garantiją, kad įsiveržimas į Lietuvą būtų laikomas įsiveržimu į Ameriką.

Bet daug kas greitai keičiasi ir politikoje. Praėjus tik keletui mėnesių po Rusijos įsiveržimo į Gruziją, JAV prezidentu buvo išrinktas Barack Obama. JAV užsienio reikalų ministrė Hillary Clinton į susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergej Lavrov atsinešė žaislą – mygtuką, kuris vadinosi „reset button”, kad būtų galima tą mygtuką paspausti, tuomet viskas prasidės iš naujo. Po to imtasi raketų skydo Rytų Europoje nusilpninimo. Obama administracija šią žinią paskelbė, Lenkijai minint 70 metų nuo sovietų užpuolimo. Tad išvada tokia: per visą Rusijos istoriją visuomet matyti etapai: pirma vyksta pertvarkos, po jų seka autoritarizmas, vėl pertvarkų metas, ir vėl autoritarizmas. Taip buvo caro laikais, taip buvo komunistų laikais, taip yra ir dabartiniais laikais.

Šiuo metu Rusijoje vyksta demonstracijos prieš Putin dėl rinkimų nesklandumų. Kūčių dieną buvo – 17 laipsnių Celsijaus šalčio, bet Maskvos aikštėje, prie Kremliaus, vis tiek susirinko 50,000 demonstrantų. Panašios demonstracijos vyko per visą Rusiją 70 miestų. Pertvarkų trokštantys rusai tikrai yra nepatenkinti dėl rinkimų nesklandumų, bet [tuo pat metu] vyksta didelis pasipriešinimas prieš autoritarinį Putin valdžios valdymą.

Gegužės mėnesį Čikagoje vyks NATO susitikimas, kur bus kalbama apie Afganistano ir Kosovo misiją, bus vertinama, ar NATO turi tinkamą jėgų pusiausvyrą. Tik prieš kelias savaites, sausio 19 d., Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir NATO vadovas Anders Fogh Rasmussen išplatino pranešimą žiniasklaidai, kad Lietuva ir NATO ragina rusus pripažinti naują istorinę padėtį ir suprasti, kad Europa ir NATO nepuls Rusijos. Prezidentė susirūpinusi Kaliningrado militarizacija ir rusų kariniais manevrais prie Lietuvos sienos. Yra ir gerų žinių iš NATO. Aljansas sutinka iki 2018 metų tęsti NATO oro policijos misiją Baltijos kraštuose, nes kartas nuo karto rusų lėktuvai įskrenda į Baltijos šalių oro erdvę.

Nors čia iškėliau tam tikras politines problemas, raginu visus pasidžiaugti Lietuvos nepriklausomybe. Lietuva yra laisva, o jos kultūra – gaji. Vakar pasižiūrėjau į ,,Lietuvos vyčių” tinklalapį ir apsidžiaugiau, kad penktos kartos Pennsylvania lietuvių angliakasių palikuonys dar švenčia lietuvybę. Ir kad visa Lietuvos išeivija dirba, rašo, vysto visuomeninę veiklą, moko vaikus lietuviškose mokyklose, vadovauja organizacijoms. Šių žmonių darbai yra nepaprastai reikšmingi ir naudingi – jie išlaikys Lietuvos išeivijos lietuvišką kultūrą.

Lietuvos išeivija gali prisidėti, prie Lietuvos politinio gyvenimo ne mokydama, bet išlaikydama glaudžius santykius su savo valstijos vadovais, pavyzdžiui, per senatorių Mark Kirk. Tačiau būtų svarbiau išlaikyti išeivijos kultūrą, kad mūsų visuomenė būtų Lietuvos užnugaris, jeigu tarptautiniai santykiai pasisuktų nepalankia Lietuvai kryptimi.

Andrius Anužis – ,,New Centurion” prezidentas, Statybininkų sąjungos vykdantysis direktorius, Amerikos lietuvių respublikonų federacijos pirmininkas, Amerikos lietuvių tarybos narys, buvęs Kongreso nario McCotter įstaigos vyr. vedėjas, Kongreso nario Mike Rogers vyr. padėjėjas Washington, DC.

Užrašė Dalia Cidzikaitė

anuzis
(iš d. į k.): ALT’o pirmininkas Saulius Kuprys, URM atstovas Gediminas Varvuolis, Andrius Anužis, LR gen. konsulė Čikagoje Skaistė Aniulienė, fil. Jūratė Variakojienė, Jaunimo centro tarybos pirmininkė Marytė Utz.