Dabartinės Lietuvos problemos, viltys ir mūsų įnašas
JONAS V. PRUNSKIS
Kas norėtų gyventi krašte, kur mokesčiai keliami, korupcija
vyksta kasdien, darbų mažėja, yra daugybė bylinėjimųsi, nepasitikima
politikais, o žmonės kasdien išvažiuoja gyventi kitur? Aš
kalbu apie Illinois valstiją, kurioje dauguma šioje salėje
esančių gyvename. Jeigu Illinois valstija turi tokias problemas, galima
galvoti, jog ir tokia jauna šalis kaip Lietuva turi nemažai
problemų. Mums užtruko 50 metų išvaryti sovietus, tiek pat laiko
gali trukti ištaisyti problemas, kurias paliko okupantas.
Negalime pasiduoti – panašiai kaip sužeistam pacientui,
taip pat ir lietuviams truks laiko išgydyti visas Lietuvos
traumas. Turėdamas tai omenyje, norėčiau pasidalinti keliomis mintimis
apie atgimstančią demokratinę Lietuvą. Iš karto perspėju, kad
kiekviena iš temų gali būti nagrinėjima ir diskutuojama giliau.
Sovietų okupacijos pasekmės vis dar daro įtaką Lietuvos ir užsienio
lietuvių gyvenimams. Štai tik keletas sovietmečio pasekmių:
energetinė priklausomybė, teisinės sistemos neskaidrumas, slegiantis
biurokratizmas, šalies gynybos rūpesčiai, alkoholio vartojimas,
emigracija iš Lietuvos ir su emigracija susijęs
lietuviškai kalbančių žmonių pasaulyje mažėjimas.
Prieš Lietuvai įstojant į Europos Sąjungą buvo reikalaujama
uždaryti Ignalinos atominę jėgainę. Iškilo problema, kadangi
nebuvo suplanuota, kaip ar kam mokėsime už energiją po Ignalinos
uždarymo. Dabar viskas aišku: Lietuva už dujas turi mokėti
Rusijai. Apie susidariusią padėtį Lietuvos energetikos viceministras
Romas Švedas papasakojo per paskutinį LR Seimo–PLB
komisijos posėdį Vilniuje. Jis pastebėjo, jog ateityje statant LNG
(skystų dujų) terminalą prie Baltijos jūros, Lietuvai gali tekti
kreiptis į netradicinius partnerius kaip Kinija arba Nigerija. Gal teks
pastatyti mažesnę branduolinę jėgainę. Galime džiaugtis, kad dabar
Lietuvoje bent elektros tinklai neatkeliauja iš svetur, pvz.,
iš Kaliningrado, kad Lietuva turi savo atskirą elektros tinklą.
Nors Lietuvoje dabar yra nemažai gerų, sąžiningų teisėjų, matome, kad
žmonių nepasitikėjimas teismais yra susijęs su buvusia sovietine
sistema. Šiandien egzistuojantis teisėjų parinkimas ir
paaukštinimas tarnyboje nėra pakankamai skaidrus. Kandidatus
siūlo Teisėjų taryba, todėl vyresni teisėjai turi nemažai įtakos
naujesnių teisėjų karjeroms. Kai susijungė Vokietija, vienas iš
pirmų žingsnių buvo pašalinti Rytų Vokietijos teisėjus ir vietoj
jų įdarbinti Vakarų Vokietijos teisėjus. Sovietų sferoje buvusios
šalys, įskaitant ir Lietuvą, neturėjo tokios galimybės, todėl
iki šiol išliko konkreti sovietinės teisinės sistemos
įtaka. Turėtume ir toliau reikalauti skaidresnės teisinės sistemos.
Biurokratizmas, klestėjęs sovietų laikais, tebedaro įtaką beveik
kiekvienai Lietuvos gyvenimo sričiai. Žinoma, jei žmonės prie to yra
pripratę, gali būti sunkiau tai pakeisti. Norint įtvirtinti
kapitalistinę demokratinę sistemą, reikėtų stebėti kitas šalis
– mažesnes, neturinčias daug energetikos išteklių,
mineralų ir kt. šaltinių. Pavyzdžiui, Singapūras irgi neturi
daug gamtos turtų, tik 2,3 proc. šalies gyventojų dirba
valdžiai, ir vis tiek jo ekonomika yra viena iš stipriausių
pasaulyje. Norint visa tai išnagrinėti ir rasti kelius, reikia
specialistų, kurie savo ruožtu galėtų patarti Seimo nariams. Bet
trūksta pinigų mokėti tokiems specialistams ar patarėjams. Seimo nariai
atlieka labai svarbų darbą, bet siūlyčiau sumažinti jų skaičių per
pusę. Manau, jog sutaupytus pinigus būtų galima skirti specialistams
bei patarėjams, o kitą dalį panaudoti Lietuvos deficitui mažinti.
Būtent šiam tikslui reikėtų sumažinti daugybę Lietuvoje
veikančių biurokratinių įstaigų.
Kiek Lietuvos piliečių turime šioje salėje? Kiek iš jūsų
balsuoja per kiekvienus Lietuvos rinkimus? Norėdami parodyti, kad
rūpinamės Lietuvos reikalais, turime registruotis ir balsuoti
rinkimuose. Ar jau laikas turėti savo – išeivijos –
atstovų Lietuvos Respublikos Seime? Nežinau. Bet reikia parodyti, kad
lietuviai, gyvenantys už Lietuvos ribų, turintys teisę balsuoti
Lietuvos rinkimuose, gausiai balsuoja. Nes Lietuvos Konstitucinis
Teismas yra nustatęs, kad Seimo nariai turi būti tik tie asmenys,
turintys vien Lietuvos, o ne kitos šalies pilietybę.
Lietuviai, turintys JAV pilietybę, būtinai turi balsuoti JAV
rinkimuose. Kongreso nariai ir senatoriai turi būti kviečiami į mūsų
renginius, kad jie žinotų daugiau apie lietuvius, žinotų, kad mes
balsuojame. Mano dabartinis Kongreso narys Joe Walsh laimėjo pereitus
rinkimus, surinkęs tiktai 250 balsų daugiau nei jo varžovė. Taigi
kiekvienas balsas yra vertingas.
Neseniai Balzeko muziejus pagerbė lietuvių kilmės senatorių Richard
Durbin, paskelbęs jį ,,Metų žmogumi”. Nors su jo politika gal
daug kas nesutinka, jis yra atkreipęs nemažai dėmesio į Lietuvą. Norint
Lietuvoje pastatyti NATO bazę, reikės prašyti pagalbos iš
JAV Kongreso narių. Nepamirškime ir mokykimės iš mūsų
buvusio JAV ambasadoriaus Vygaudo Ušacko, kuris šiuo metu
eina svarbias pareigas Afganistane. Jis mums vis primindavo, kad reikia
palaikyti ryšius su tais politikais, kurie gali padėti Lietuvai.
Dabar Lietuvoje yra ekonominė krizė, gilesnė nei Amerikoje. JAV bent
jau gali spausdinti dolerius, kurie yra naudojami beveik visame
pasaulyje, gali skolintis pinigų iš kitų valstybių. Lietuva to
daryti negali, neturi dolerių spaustuvės, neturi daugiau nei 200 metų
JAV istorijos sumokant savo paskolas.
Ten, kur išeivijos lietuviai galėtų padėti Lietuvai atsistoti
ant kojų, būtų investicijos į Lietuvos nekilnojamąjį turtą, akcijas ir
pan. Galima sekti Izraelio pavyzdžiu, kuris susilaukia daug investicijų
ir paramos iš savo tautiečių, gyvenančių už jos ribų.
Emigracijos priežastys gerai žinomos: ekonominė krizė, biurokratiniai
sunkumai pradėti savo verslą, dideli mokesčiai, nepagarba žmogui,
korupcija ir t. t. Primenu, kad dabar ir iš Illinois valstijos
vyksta panaši emigracija. Žmonės kraustosi į Texas,
Šiaurės Carolina ir kitas valstijas, turinčias mažesnius
mokesčius, mažiau biurokratijos, mažiau bylinėjimosi, palenkesnes
verslo sąlygas. Turbūt žinote, kad Illinois valstija praranda vieną
iš savo Kongreso narių dėl minėtos emigracijos iš
valstijos? Tačiau, reikia pabrėžti, jog Lietuvoje emigracijos
aplinkybės yra šiek tiek rimtesnės nei Illinois valstijoje.
Alkoholio vartojimas yra ,,dovana”, kurią lietuviai seniai gavo
iš rusų caro. Visai neseniai skaičiau spaudoje apie girtą
policininką, kuris vairuodamas užmušė du mano gerai pažįstamus
kolegas gydytojus Lietuvoje. Alkoholio vartojimas yra problema ne tik
Lietuvoje, bet ir užsienyje gyvenančių lietuvių. Kaip ir kitus
,,importuotus” iš Rusijos papročius, šitą
,,paprotį” reikia grąžinti į Maskvą. Išgėręs žmogus kenkia
savo ir kartais net kitų sveikatai, nedaro savo tautai garbės ir,
būdamas išgėręs, neišspręs nei savo, nei tautos problemų.
Nors Lietuvos prezidentę galima kritikuoti dėl kitų dalykų, sveikinu ją
vetavus Seimo nutarimą prailginti alkoholio pardavimo valandas.
Lietuvos gydytojai įrodinėjo, kad sutrumpinus alkoholio pardavimo
valandas pastebėta mažiau alkoholio sukeltų psichozės atvejų, avarijų,
traumų ir t.t. Reikia sumažinti alkoholio vartojimą tarp lietuvių ne
tik Lietuvoje, bet ir išeivijoje.
Per amžius buvo sunkumų išlaikant lietuvių kalbą. Lietuvių
kalbos išlaikymas yra viena iš mūsų svarbiausių užduočių.
Būtų žymiai sunkiau prisidėti prie Lietuvos atstatymo, jeigu mes arba
mūsų vaikai negalėtų susikalbėti lietuviškai. Prieš
vedybas jaunieji turi rimtai pakalbėti šia tema. Nesvarbu, ar
abu, ar tik vienas iš jų kalba lietuviškai, turi būti
tvirtas abiejų tėvų ryžtas, kad jų vaikai kalbės lietuviškai.
Iš savo asmeninės patirties galiu pasakyti, kad yra svarbu bent
vienam iš tėvų kalbėti su vaikais tik lietuviškai, bent
tol, kol jie lankys pradžios mokyklą. Noriu padėkoti savo žmonai Terri
už pritarimą, kad mūsų vaikai kalbėtų lietuviškai. (...)
Tas, kuris turėjo progos pasikalbėti su JAV ambasadore Lietuvai Anne
Derse, iš karto pastebi, kokia ji yra optimistiška dėl
Lietuvos ateities. Kiek mes esame pasiekę per 20 metų, galime tik
stebėtis. Dar yra daug darbo, nepasidavę per 50 okupacijos metų ir
dabar turime nepasiduoti, o įveikti okupacijos paliktas žaizdas.
Lietuviai turi puikią progą parodyti pasauliui savo pažangą ne tik per
šiais metais Lietuvoje vyksiantį Europos krepšinio
čempionatą, bet kasdien bendraujant su visais. Stenkimės tiek čia, tiek
ir Lietuvoje parodyti pasauliui, kas yra gero mūsų Tėvynėje. Dirbkime,
mokykimės iš kitų, aukokimės, būkime kantrūs ir mūsų mylimas,
sužalotas pacientas pasveiks.
Kalba (sutrumpinta) sakyta 2011 m. vasario 20 d. Vasario 16osios minėjime Pasaulio lietuvių centre, Lemont, IL.
Gyd. Jonas V. Prunskis – JAV LB Krašto valdybos visuomeninių reikalų tarybos pirmininkas.