SVEIKATA

Naujos galimybės protinės sveikatos ugdyme

ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS

Prieš maždaug 100 metų tik saujelė žmonių siekė psichoterapijos savo protinei sveikatai atstatyti. Prieš maždaug 50 metų psichoterapija pražydo visomis teikiamų savo galimybių spalvomis. Iš to išsivystė daug specifinių psichoterapijos būdų, tačiau pagrindinė formulė buvo ir liko paciento ir terapeuto ryšys.

Su naujais atradimais biochemijoje ir neurologijoje išsivystė cheminis protinių ligų gydymas. Vis didesniam procentui žmonių yra paskiriami vaistai, padedantys apvaldyti ar panaikinti požymius. Bėda dažnai būna, kad cheminis apvaldymas nepakeičia asmens mąstymo, neskatina jausmų ir elgesio pasekmių supratimo. Yra galvojama, kad gilesniam supratimui yra reikalingas asmens sąmoningas įsitraukimas.

Matyti, kad, einant psichoterapijos keliu, nebus įmanoma sumažinti žmonijos protinės sveikatos rūpesčių: yra per daug žmonių ir per mažai išteklių – psichoterapeutų. Ypač brangi ir mažai kam prieinama yra asmeninė psichoterapija. Kartais atrodo, kad ji yra skirta pasiturintiems viduriniosios klasės žmonėms su gerais sveikatos draudimais ir palankiu požiūriu į tokį gydymą. Plečiant išteklius, buvo išvystyta grupinė terapija, kai kuriais atvejais sėkmingesnė nei individuali terapija. Technologijos gadynėje susidomėta, kaip šiuos atradimus būtų galima pakinkyti ir protinės sveikatos poreikių patenkinimui.

Alan E. Kadzin, psichologijos profesoriaus Yale University, teigimu, 25 proc. gyventojų (vaikų ir suaugusių) JAV turi psichinius ar psichologinius negalavimus bei sutrikimus. Tuo pačiu 70 proc. jų negauna jokio gydymo. Jo manymu, didesnio psichologų skaičiaus paruošimas problemos neišspręs. Jo ir jo kolegų nuomone, reikia peržiūrėti psichoterapijos pramonę. Nors individuali psichoterapija išliks, reikia naujų, plačiau prieinamų būdų protiniams negalavimams ir narkomanijai bei alkoholizmui gydyti. Čia daug galėtų padėti žiniasklaida, savipagalba bei technologija. ,,Mes dirbame su vienu įrankiu – plaktuku. Mes tą plaktuką esame tarsi įsimylėję. Tačiau namo nepastatysime vien su plaktuku”, – ironizuoja prof. Kadzin.

Įsigaliojus naujam sveikatos draudimui Amerikoje 32 mln. naujų žmonių prisidės prie tuo draudimu jauapdraustų. Tai perkraus jau ir taip pertemptus išteklius. Todėl profesinės sąjungos ir valdžia ruošia telepsichoterapijos gaires. Marc Atkins, University of Illinois at Chicago psichologijos profesorius, mano, kad būtina pereiti nuo individualios psichoterapijos prie profilaktikos. Tik tokiu būdu sumažės poreikis ir paklausa gydymui. Jau vystomos įsiterpimo programos, naudojant internetą ir mobilųjį telefoną. Tos programos sudarytos taip, kad jomis besinaudojantis asmuo nepasijustų nustumtas į technologinį kampą. Tokių pacientų pažanga yra sekama, su jais pakartotinai susisiekia terapeutas el. paštu arba telefonu. Pirmieji tokių pastangų įvertinimai yra teigiami. Taip pat yra vystomos kompiuterizuotos programos, pamėgdžiojančios tradicinį pacientoterapeuto pokalbį ir bendravimą. Jau kuris laikas praktikuojama telefoninė terapija, kur pacientas ir terapeutas kalbasi kas savaitę ar pagal susitarimą. Daugeliui žmonių, siekiančių geros protinės sveikatos, gali užtekti dalyvavimo savipagalbos grupėse ar sekimo specialisto ,,prirašytais” pasiskaitymais, vadinamais biblioterapija. Seniausia savipagalbos grupė yra A. A. – anoniminių alkoholikų dvylikos pakopų programa.

Gal nereikia stebėtis, kad pasipriešinimas šioms naujovėms ateina ir iš kai kurių psichologų. Pastarieji gali būti jau pripratę prie savo profesinės rutinos ir neskubėti savo įpročių keisti. Tačiau gyvenimas vietoje nestovi. JAV Veteranų administracijos sveikatos skyrius aktyviai pereina prie naujų galimybių. Apskaičiuota, kad trečdalis Irako ir Afganistano karų veteranų grįžta su emocinėmis negaliomis. Ši valdiška programa, laikoma didžiausia krašte, jau įvedė nemažai gydymo naujovių. Tarp jų yra videotechnologijos naudojimas diagnozei nustatyti, videokonferencijos, kitų kariškių įjungimas į gydymo programas. ,,Kuo daugiau turima pasirinkimų, tuo daugiau galima pasiekti pagalbos reikalingų asmenų”, – teigia dr. Denise Sloan, dirbanti Veteranų sveikatos sistemos skyriuje, esančiame Boston mieste. Kai kurios programos padidina dalyvio anonimiškumą ir taip sumažina kariuomenėje vis dar plačiai paplitusį požiūrį, kad siekti protinės pagalbos iš šalies yra gėda.

Prof. Kadzin nori nuraminti psichologus, susirūpinusius dėl savo profesinės ateities. Naujos technologijos jų reikalingumą padidins, o ne sumažins. Tuo pačiu jis pripažįsta, kad psichologai, nenorintys eiti su progresu, gali būti palikti nuošalėje. Technologinis persigrupavimas yra ypač pažengęs medicinoje. Protinės sveikatos pionieriai vejasi iš paskos. Naujoms programoms reikia naujų mokytojų, naujų viršininkų, naujos technologijos specialistų.

Vienas iš garsiausių naujovių pionierių yra University of Pennsylvania psichologijos profesorius Martin Seligman, vadovaujantis ,,Penn Resiliency” programai. Jis yra pasišovęs iki 2051 metų po pasaulį paskleisti protinio ugdymo programą, kuri paliestų 51 proc. pasaulio gyventojų. Aišku, tokio masto įtakai vien psichoterapijos neužteks. Seligman vadovaujama programa jau apmokė pradinių ir vidurinių mokyklų mokytojus iš Australijos, Kinijos, Anglijos ir kitų kraštų. Jie išmoko, kaip padėti mokiniams geriau susidoroti su socialiniais, tarpasmeniniais ir kitais gyvenimo sunkumais. Dvidešimt viename jo metodo pritaikymo įvertinime rasta, kad tokia mokytojų pagalba mokiniams apčiuopiamai sumažino depresiją, nerimą ir netinkamą jų elgesį.

Naudodamas panašų priėjimą, prof. Seligman apmokė, kaip padėti kareiviams tvarkytis su karinio fronto įtampomis ir karišku gyvenimu apskritai, 4,500 JAV kariuomenės viršilų. Pirminiai tyrimai rodo, kad kareiviai, išėję tokį viršilų apmokymą, išgyveno mažiau katastrofinių minčių, geriau susitvarkė su įtampa.

Taip vadinama socialinio bendravimo technologija yra dar tik kūdikystėje. Jos galimybės dar nepažabotos, net iki galo neįsivaizduojamos. Dalį tų galimybių panaudojimo jau matėme pasaulio įvykiuose, kur socialinio bendravimo technologija įžiebė revoliucijas, net pilietinius karus. Ta pati technologija galės ir turės būti pakinkyta žmonių gerovei, jų sveikatos plėtrai.