SVEIKATA
Naujos galimybės protinės sveikatos ugdyme
ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS
Prieš maždaug 100 metų tik saujelė žmonių siekė psichoterapijos
savo protinei sveikatai atstatyti. Prieš maždaug 50 metų
psichoterapija pražydo visomis teikiamų savo galimybių spalvomis.
Iš to išsivystė daug specifinių psichoterapijos būdų,
tačiau pagrindinė formulė buvo ir liko paciento ir terapeuto
ryšys.
Su naujais atradimais biochemijoje ir neurologijoje išsivystė
cheminis protinių ligų gydymas. Vis didesniam procentui žmonių yra
paskiriami vaistai, padedantys apvaldyti ar panaikinti požymius. Bėda
dažnai būna, kad cheminis apvaldymas nepakeičia asmens mąstymo,
neskatina jausmų ir elgesio pasekmių supratimo. Yra galvojama, kad
gilesniam supratimui yra reikalingas asmens sąmoningas įsitraukimas.
Matyti, kad, einant psichoterapijos keliu, nebus įmanoma sumažinti
žmonijos protinės sveikatos rūpesčių: yra per daug žmonių ir per mažai
išteklių – psichoterapeutų. Ypač brangi ir mažai kam
prieinama yra asmeninė psichoterapija. Kartais atrodo, kad ji yra
skirta pasiturintiems viduriniosios klasės žmonėms su gerais sveikatos
draudimais ir palankiu požiūriu į tokį gydymą. Plečiant
išteklius, buvo išvystyta grupinė terapija, kai kuriais
atvejais sėkmingesnė nei individuali terapija. Technologijos gadynėje
susidomėta, kaip šiuos atradimus būtų galima pakinkyti ir
protinės sveikatos poreikių patenkinimui.
Alan E. Kadzin, psichologijos profesoriaus Yale University, teigimu, 25
proc. gyventojų (vaikų ir suaugusių) JAV turi psichinius ar
psichologinius negalavimus bei sutrikimus. Tuo pačiu 70 proc. jų
negauna jokio gydymo. Jo manymu, didesnio psichologų skaičiaus
paruošimas problemos neišspręs. Jo ir jo kolegų nuomone,
reikia peržiūrėti psichoterapijos pramonę. Nors individuali
psichoterapija išliks, reikia naujų, plačiau prieinamų būdų
protiniams negalavimams ir narkomanijai bei alkoholizmui gydyti. Čia
daug galėtų padėti žiniasklaida, savipagalba bei technologija. ,,Mes
dirbame su vienu įrankiu – plaktuku. Mes tą plaktuką esame tarsi
įsimylėję. Tačiau namo nepastatysime vien su plaktuku”, –
ironizuoja prof. Kadzin.
Įsigaliojus naujam sveikatos draudimui Amerikoje 32 mln. naujų žmonių
prisidės prie tuo draudimu jauapdraustų. Tai perkraus jau ir taip
pertemptus išteklius. Todėl profesinės sąjungos ir valdžia
ruošia telepsichoterapijos gaires. Marc Atkins, University of
Illinois at Chicago psichologijos profesorius, mano, kad būtina pereiti
nuo individualios psichoterapijos prie profilaktikos. Tik tokiu būdu
sumažės poreikis ir paklausa gydymui. Jau vystomos įsiterpimo
programos, naudojant internetą ir mobilųjį telefoną. Tos programos
sudarytos taip, kad jomis besinaudojantis asmuo nepasijustų nustumtas į
technologinį kampą. Tokių pacientų pažanga yra sekama, su jais
pakartotinai susisiekia terapeutas el. paštu arba telefonu.
Pirmieji tokių pastangų įvertinimai yra teigiami. Taip pat yra vystomos
kompiuterizuotos programos, pamėgdžiojančios tradicinį
pacientoterapeuto pokalbį ir bendravimą. Jau kuris laikas praktikuojama
telefoninė terapija, kur pacientas ir terapeutas kalbasi kas savaitę ar
pagal susitarimą. Daugeliui žmonių, siekiančių geros protinės
sveikatos, gali užtekti dalyvavimo savipagalbos grupėse ar sekimo
specialisto ,,prirašytais” pasiskaitymais, vadinamais
biblioterapija. Seniausia savipagalbos grupė yra A. A. –
anoniminių alkoholikų dvylikos pakopų programa.
Gal nereikia stebėtis, kad pasipriešinimas šioms
naujovėms ateina ir iš kai kurių psichologų. Pastarieji gali
būti jau pripratę prie savo profesinės rutinos ir neskubėti savo
įpročių keisti. Tačiau gyvenimas vietoje nestovi. JAV Veteranų
administracijos sveikatos skyrius aktyviai pereina prie naujų
galimybių. Apskaičiuota, kad trečdalis Irako ir Afganistano karų
veteranų grįžta su emocinėmis negaliomis. Ši valdiška
programa, laikoma didžiausia krašte, jau įvedė nemažai gydymo
naujovių. Tarp jų yra videotechnologijos naudojimas diagnozei
nustatyti, videokonferencijos, kitų kariškių įjungimas į gydymo
programas. ,,Kuo daugiau turima pasirinkimų, tuo daugiau galima
pasiekti pagalbos reikalingų asmenų”, – teigia dr. Denise
Sloan, dirbanti Veteranų sveikatos sistemos skyriuje, esančiame Boston
mieste. Kai kurios programos padidina dalyvio anonimiškumą ir
taip sumažina kariuomenėje vis dar plačiai paplitusį požiūrį, kad
siekti protinės pagalbos iš šalies yra gėda.
Prof. Kadzin nori nuraminti psichologus, susirūpinusius dėl savo
profesinės ateities. Naujos technologijos jų reikalingumą padidins, o
ne sumažins. Tuo pačiu jis pripažįsta, kad psichologai, nenorintys eiti
su progresu, gali būti palikti nuošalėje. Technologinis
persigrupavimas yra ypač pažengęs medicinoje. Protinės sveikatos
pionieriai vejasi iš paskos. Naujoms programoms reikia naujų
mokytojų, naujų viršininkų, naujos technologijos specialistų.
Vienas iš garsiausių naujovių pionierių yra University of
Pennsylvania psichologijos profesorius Martin Seligman, vadovaujantis
,,Penn Resiliency” programai. Jis yra pasišovęs iki 2051
metų po pasaulį paskleisti protinio ugdymo programą, kuri paliestų 51
proc. pasaulio gyventojų. Aišku, tokio masto įtakai vien
psichoterapijos neužteks. Seligman vadovaujama programa jau apmokė
pradinių ir vidurinių mokyklų mokytojus iš Australijos, Kinijos,
Anglijos ir kitų kraštų. Jie išmoko, kaip padėti
mokiniams geriau susidoroti su socialiniais, tarpasmeniniais ir kitais
gyvenimo sunkumais. Dvidešimt viename jo metodo pritaikymo
įvertinime rasta, kad tokia mokytojų pagalba mokiniams apčiuopiamai
sumažino depresiją, nerimą ir netinkamą jų elgesį.
Naudodamas panašų priėjimą, prof. Seligman apmokė, kaip padėti
kareiviams tvarkytis su karinio fronto įtampomis ir karišku
gyvenimu apskritai, 4,500 JAV kariuomenės viršilų. Pirminiai
tyrimai rodo, kad kareiviai, išėję tokį viršilų apmokymą,
išgyveno mažiau katastrofinių minčių, geriau susitvarkė su
įtampa.
Taip vadinama socialinio bendravimo technologija yra dar tik
kūdikystėje. Jos galimybės dar nepažabotos, net iki galo
neįsivaizduojamos. Dalį tų galimybių panaudojimo jau matėme pasaulio
įvykiuose, kur socialinio bendravimo technologija įžiebė revoliucijas,
net pilietinius karus. Ta pati technologija galės ir turės būti
pakinkyta žmonių gerovei, jų sveikatos plėtrai.