Šventė, simbolizuojanti mūsų stiprybę ir viltį

VALDEMARAS SARAPINAS

Turbūt nereikia kviesti didžiuotis savo laisve, savo trispalve, savo kalba, savo turtinga tautosaka, savo didvyriška istorija, savo išpuoselėta kultūra, nes tai – nepamirštami kertiniai dalykai. Tačiau kartu nepamirškime pasidžiaugti gal ir mažesniais, bet ne mažiau reikšmingais dalykais.
Džiaukimės būdami NATO ir Europos Sąjungos valstybių šeimoje ir jausdami, jog dėl to šiandien esame kaip niekada tvirti ir saugūs, ypač po to, kai prieš gerus metus NATO patvirtino Baltijos valstybių gynybos planus. Todėl dabar jau tikrai tvirtą pagrindą įgavo kažkada JAV prezidento George W. Bush Vilniuje ištarti žodžiai, jog ,,jūsų priešai kartu yra ir mūsų priešai”. Stipraus transatlantinio ryšio išlaikymas išlieka vienu iš mūsų valstybės užsienio politikos uždavinių, o JAV – strategine mūsų partnere. Tai, kad šios strateginės partnerės valstybės sekretorė Hillary Clinton pernai net du kartus apsilankė Lietuvoje, manau, taip pat daug ką pasako.

Didžiuokimės mūsų kariais, tarnaujančiais Afganistane. Man pačiam teko tris kartus lankyti ten mūsų karius, kalbėtis su aukščiausiais NATO pajėgų vadais, skaityti Amerikos generolų pranešimus apie tai, jog Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų kariai šiandien savo profesionalumu jau pralenkė savo mokytojus amerikiečius. Žinau, jog dėl mūsų karių dalyvavimo Afganistane įvairių yra nuomonių. Vis dėlto manau, jog, norėdami būti vieningi ir solidarūs NATO šeimos nariai, turime įnešti ir savąjį indėlį. Tuomet ir patys turėsime teisę reikalauti atitinkamo saugumo, pvz., kad ir toliau Šiauliuose budintys NATO valstybių naikintuvai saugotų Baltijos šalių oro erdvę. Kaip tik prieš mėnesį NATO būstinėje Briuselyje buvo priimtas sprendimas dėl šios NATO oro policijos misijos pratęsimo iki 2018 metų.

Šiandien galime didžiuotis, jog Lietuva tampa vis labiau žinoma ir matoma. Mes dalyvaujame 60 tarptautinių ir tarpvyriausybinių organizacijų veikloje. 2011 m. mums buvo patikėta pirmininkauti 56 valstybes vienijančiai Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijai, pasak galingiausių pasaulio valstybių vadovų, šį darbą Lietuva atliko tikrai gerai, sugrąžindama į pasaulio politikos žodyną tokius žodžius kaip ,,demokratija” ir ,,solidarumas”. 2013 m. antrąjį pusmetį vadovausime ES Tarybai, o 2014–2015 metais tikimės, jog būsime Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo tarybos nariais.

Mes visi puikiai suvokiame energetinės priklausomybės grėsmes. Suprantame, kad valstybės energetinės nepriklausomybės stiprinimas yra ne tik kelias į visavertę mūsų ūkio veiklą, bet ir vienas rimčiausių mūsų nacionalinio saugumo dalykų. Todėl ir įkūrėme Lietuvoje Energetinio saugumo centrą bei tikimės, kad dar šiais metais jis taps NATO kompetencijos centru. Sėkmingai įgyvendiname elektros tiltų projektus: ,,Nordbalt” su švedais ir ,,Litpollink” su lenkais. Judame pirmyn su naujosios atominės elektrinės, suskystintų dujų terminalo statybomis.

Stabilizavosi mūsų ekonominė padėtis ir šiandien ne tik Lietuvos, bet ir Europos ekonomikos žinovai pripažįsta, jog Lietuvai bene geriausiai iš visų Europos Sąjungos valstybių sekėsi kapstytis iš krizės duobės. Matyt, ne veltui mūsų premjerui Andriui Kubiliui praėjusį mėnesį Erasmus universitete, Roterdame, buvo įteiktas ,,Pasaulio lyderio” apdovanojimas už nuopelnus ekonomikos srityje.

Ypač jaučiame ekonominį atsigavimą moderniųjų technologijų srityje. Praėjusiais metais Lietuvos mokslininkų sukurtas lazeris pripažintas geriausiu moksliniu lazeriu prestižiniuose pasauliniuose ,,Prism” apdovanojimuose. O Lietuvos mokslininkai ir gamintojai pasaulinei rinkai pristatė naują vaistą nuo vėžio, kuris savo poveikiu nenusileidžia tokiems patiems iki šiol pasaulyje naudotiems vaistams, bet yra apie 30 proc. pigesnis. Lietuvos mokslininkai kviečiami dirbti užsienio mokslo centruose ir tyrimų laboratorijose. Ne veltui mūsų Vyriausybės programoje įrašyta, jog Lietuvos tikslas ir ambicija – tapti regiono aukštųjų technologijų centru, o 2020 m. – Šiaurės Europos inovacijų centru.

Vienas iš svarbiausių mūsų tikslų ir uždavinių yra užsienio investicijų pritraukimas. Prieš mėnesį Lietuvos ūkio ministras Rimantas Žylius atidarė Lietuvos atstovybę garsiajame Silicon Valley. Po viešnagės California ir Washington, DC ministras lankėsi ir New York mieste, kur susitiko su IBM, ,,Bloomberg”, ,,Worldwide Investor Network”, ,,Morgan Stanley” bei kitų bendrovių vadovais. New York gen. konsulate įvyko ministro susitikimas su finansų ir ekonomikos srityje dirbančiais lietuviais, kurio metu nuspręsta susiburti į neformalų jaunųjų verslininkų klubą. Investicijų pritraukimas bus tęsiamas ir ateityje. Ypatinga pirmenybė bus teikiama investicijoms į aukštųjų technologijų bei inžinerijos mokslinių tyrimų centrų, kitaip sakant, smegenų centrų, kūrimą Lietuvoje, nes tam Lietuvoje yra didžiuliai intelektiniai ištekliai.

Įtemptai darbuojamės ir su JAV administracija bei bendrovėmis transporto srityje. Lietuvą galima drąsiai laikyti transporto centru, kuriame susijungia jūros, sausumos ir geležinkelio keliai iš Rytų ir Vakarų. Turime vienintelį neužšąlantį rytinės Baltijos jūros pakrantės uostą Klaipėdoje, tad būtų tiesiog nuodėmė neišnaudoti šio privalumo. Ir mes sėkmingai jį išnaudojame, nes uostas kasmet sulaukia apie 7,000 laivų, perkrauna apie 40 mln. tonų krovinių, tarp kaimyninių uostų pirmauja talpintuvų perkrovime. Geležinkeliais per metus pervežama apie 50 mln. tonų krovinių ir 7 mln. keleivių. Sausio mėnesį Amerikoje viešėjęs Lietuvos susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pristatė JAV rinkai Lietuvą kaip regioninę tranzito šalį, per kurią važiuoja net JAV kroviniai į tą patį Afganistaną.

Džiugu, kad pagaliau atsigavo ir Lietuvos turizmo rinka. Neseniai oficialiai paskelbta, kad 2011 m. Lietuva pagal užsienio turistų skaičiaus augimą buvo antra Europoje. Kviečiu JAV lietuvius aktyviai raginti savo draugus, pažįstamus, kolegas, bendradarbius, verslo partnerius, nepaisant didelio atstumo, vykti aplankyti Lietuvą, išvysti jos grožį, o kartu ir palikti joje savo pinigus.

Jau kelinti metai pirmaujame pasaulyje pagal interneto ryšio greitį bei mobiliojo ryšio abonentų skaičių – lietuviai naudoja beveik 5 mln. aktyvių SIM kortelių. Įsteigėme 5 mokslo ir verslo slėnius, keturis pramoninius parkus, dvi laisvąsias ekonomines zonas.

Mūsų muzika ir teatras visada buvo pasaulinio lygio. Eimunto Nekrošiaus, Jono Vaitkaus, Rimanto Tumino, Oskaro Koršunovo spektakliai statomi ir rodomi žymiausiuose pasaulio teatruose, Violetos Urmanos balsu žavisi garsiausių pasaulio operos scenų žiūrovai. O kur dar garsiausias avangardinio kino kūrė jas Jonas Mekas, mūsų Hollywood žvaigždė Rūta Lee, maestro Petras Geniušas, primabalerina Eglė Špokaitė, jaunasis dailininkas Žilvinas Kempinas ir daugelis daugelis kitų.

Džiaukimės ir didžiuokimės mūsų sportininkais, visų pirma, žinoma, mūsų krepšininkais, pelniusiais ir pelnančiais šlovę bei pripažinimą mūsų valstybei. Eiliniam amerikiečiui ir šiandien Lietuvos vardas visų pirma siejasi su Arvydo Sabonio, Šarūno Marčiulionio, Žydrūno Ilgausko, Artūro Karnišovo, Lino Kleizos, ledo ritulininko Dainiaus Zubraus vardais.

Tad iš tiesų turime, kuo didžiuotis. Darykime viską, kad šio pasididžiavimo jausmo niekas niekados iš mūsų neatimtų. Pratinkime prie šio jausmo savo vaikus ir anūkus – nuo pat mažens. Nesvarbu, kurioje pasaulio vietoje gyventume – Vilniuje ar New York, Kaune ar Čikagoje, Ariogaloje ar Santa Monica, – kiekvieno iš mūsų patirtis yra svarbi ir reikalinga Lietuvai.

Kalba sakyta Valstybės atkūrimo dienos minėjimuose New York ir New Jersey. Čia pateikiamas sutrumpintas tekstas.

Valdemaras Sarapinas – Lietuvos Respublikos gen. konsulas New York.