Nepavykus dvigubą pilietybę emigrantams įteisinti

ALGIMANTAS S. GEČYS

Lietuvos Respublikos Seimas 2010 m. gruodžio 2 d. su prezidentės Dalios Grybauskaitės pataisomis priėmė naujos redakcijos Pilietybės įstatymą. Priimtas įstatymas nesuteikia galimybės atkurtos nepriklausomos Lietuvos emigrantams, išvykusiems į Europos Sąjungos ar NATO šalis ir priėmusiems gyvenamojo krašto pilietybę, išlaikyti turimą Lietuvos pilietybę. Balsuojant Seime pritrūko balsų atmesti prezidentės veto ir įteisinti Seimo anksčiau priimtą įstatymą, leidusį išplėsti dvigubos pilietybės atvejus.

Dvigubos pilietybės įstatymą Seime kuravusi Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) valdyba kritiškai vertino Seimo narių prisitaikymą prie Prezidentės diktato. Kad Seime dvigubą pilietybę įteisinantis įstatymas būtų priimtas be pakeitimų, balsais parėmė vos 55 Seimo nariai, o reikėjo ne mažiau nei 71 balso. Pritardami prezidentės veto ir jos pasiūlytoms pataisoms, 65 Seimo nariai balsavo už, 21 prieš, 40 susilaikė.

2011 m. sausio 5 d. ,,Drauge” išspausdintas PLB valdybos pirm. Reginos Narušienės straipsnis ,,Lietuvos pilietybės įstatymas, įsigaliosiantis 2011 m. balandžio 1 d.”, smulkiai paaiškina dvejus metus trukusį Pilietybės įstatymo kūrimą. Seimo nariams pradžioje dvigubos pilietybės klausimui entuziastingai pritarus, laikui bėgant, Seime vyko pažiūrų kaita. Ilgainiui dalis dvigubos pilietybės rėmėjų lengvai perbėgo į prezidentės pusę, kiti balsavo ,,susilaikau”. PLB valdyba Seimo narių balsavimo duomenis sugrupavo pagal politinių partijų pasiskirstymą. Duomenys ryškiai liudija Seimo narių principinio nusistatymo stoką. (Minimas R. Narušienės straipsnis yra išspausdintas ir žurnalo ,,Pasaulio lietuvis” 2011 m. vasario mėn. laidoje. Norintiems balsavimo duomenis giliau išstudijuoti, nevėlu straipsnį perskaityti ,,Pasaulio lietuvyje” arba, turint internetą, ,,Draugo” svetainėje www.draugas.org (,,Archyvai”).)

Kodėl nebuvo priimtas PLB valdybos siūlytas dvigubos pilietybės išplėtimo įstatymas? Vienam požiūriui atstovauja Kanadoje gyvenanti Angelė Lauciūtė, kurios eilėraštis ,,Pilietybės įstatymo tremtiniams” buvo išspausdintas š. m. sausio 5 d. ,,Drauge”, šalia R. Narušienės straipsnio. Pacituosiu du eilėraščio posmus:

Aš laidoju Lietuvą savo –
Skausmingai, kaip motinos širdį.
Ją priešai savi okupavo
Ir mariose vargo prigirdė.

Ji šiandien – kaip kryžius sugriuvęs.
Nedorėliai valdo ir teisia.
Ir nuosprendį skelbia lietuviui –
Neturit į Lietuvą teisės.

Tai kraštutinė pažiūra, dažnai nugirstama iš ne vieno trečiabangio lūpų. Kiti pareiškia nemažiau poetiškai: ,,Mus Lietuva išdavė – į svetimus kraštus duoneliauti išvarė.” Kur kas labiau apgalvotai aiškina PLB atstovė Lietuvoje Vida Bandis: ,,Kad iš Lietuvos išvažiavę lietuviai galės čia balsuoti, yra tik baimė mūsų politikų, kurie galvoja, kad ne už juos balsuos” (,,Draugas”, 2010 m. gruodžio 3 d.).

Nėra abejonės, kad amerikietiškas posakis ,,All politics is local” (visa politika yra vietos politika) tinka ir Lietuvai. Per 20 nepriklausomybės metų beveik pusei milijono lietuvių emigravus į užsienį, partijų ir frakcijų vadovai į Lietuvos rinkimuose balsuojančius emigrantus ima žiūrėti kaip į būsimą (dar iki šiol nepanaudotą) pavojingą jėgą. Įdomu, kad balsuojant už prezidentės pateiktą Pilietybės projektą, anksčiau dvigubą pilietybę noriai rėmę premjeras Andrius Kubilius ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė balsavo ,,susilaikau”. Sunkiai suprantamas ypač I. Degutienės ,,susilaikymas”, kai šiuo metu visų užsienyje balsuojančių piliečių balsai yra priskiriami jos atstovaujamai Naujamiesčio (Vilniaus) rinkiminei apygardai. Matyt, politikės apsispręsta, kad jos apygardoje balsuojantiems emigrantams sudarant apie 40 proc. balsuotojų, ,,susilaikymas” būsimuose Seimo rinkimuose problemų ją perrenkant nesudarys. I. Degutienė be jokios abejonės žino, jog, renkant paskutinįjį Seimą, balsavo vos apie 13,000 užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių. Kiek daugiau – apie 15,000 – balsavo renkant Lietuvos prezidentą paskutiniuose rinkimuose.

Kad dvigubos pilietybės įstatymo nepavyko įteisinti, dalis kaltės priskirtina ir dabartinei PLB valdybai. Dvejus metus jos vadovautasi nuostata: ,,Lietuvos Konstitucija suteikia prigimtinę, t. y. gimstant įgyjamą, teisę į Lietuvos pilietybę lietuvių kilmės asmenims ir jų palikuonims, ir ji negali būti atimta.” (,,Draugas”, 2011 m. sausio 5 d). Skambi tai frazė, nebūtinai atspindinti Lietuvos Konstituciją. Kur kas tikslingiau PLB valdyba būtų elgusis, jei emigrantui, įgijusiam svetimos valstybės pilietybę, teisė likti Lietuvos valstybės piliečiu būtų sąlygojama ne šūkiu, o konkrečiais įsipareigojimais Lietuvos valstybei. Nejutau, kad PLB valdyba ar dvigubos pilietybės įstatymą rėmę Seimo nariai būtų konkrečiai apie kokius nors įsipareigojimus Lietuvai kalbėję. Kodėl nereikalauta, kad Lietuvos pilietybę norintys išlaikyti mokėtų atitinkamus mokesčius? Kaip su Lietuvos paso privalomu periodiniu atnaujinimu, sumokant mokestį? Gal iš piliečio reikalauti kas keleri metai pase įregistruojamo privalomo apsilankymo Lietuvoje? (JAV žalią kortelę turintys gyventojai privalo per nustatytą laikotarpį sugrįžti į JAV). Ar, įvaikinus vaikus iš Lietuvos, užsieniečiai tėvai įsipareigotų palaikyti ryšius su vietos lietuvių bendruomene (iš mažosios raidės). Ar to negalėtų būti reikalaujama iš užsienyje gyvenančių ir Lietuvos pilietybę išlaikiusių asmenų? Kodėl nereikalauti, kad svetimų valstybių pilietybę priėmusių ir Lietuvos pilietybę išlaikusiųjų vaikai lankytų vietovių lituanistines mokyklas?

PLB siekyje įteisinti dvigubą pilietybę taip pat pasigedau motyvacijos. Kodėl Lietuvos žmonėms nebuvo pristatyti ekonominiai rodikliai, liudijantys lietuvių stambią ekonominę paramą Lietuvoje likusiems artimiesiems? Ta parama, ypač dabartinio ekonominio nuosmukio metu, Lietuvai reikšminga. Pagaliau, ar PLB valdyba teisingai elgėsi nekreipdama dėmesio į žymiųjų Sąjūdžio vadovų Vytauto Landsbergio ir Romualdo Ozolo nepritarimą dvigubą pilietybę įteisinti?

Siekiant dvigubos pilietybės įteisinimo, skaudžiai kliūna PLB valdybos neatsižvelgimas į priesaiką, kurią duoda priimantys JAV pilietybę. Priesaikos pirmieji sakiniai skamba taip: ,,Šiuo aš prisiekiu, kad aš neabejotinai ir visiškai išsižadu ir atsisakau bet kokios ištikimybės bei atsidavimo bet kokiam užsienio princui, valdovui, valstybei ar suverenui, kuriam aš priklausiau, būdamas valdiniu ar piliečiu...”. PLB valdyboje esantys JAV piliečiai privalėjo apie tai pagalvoti.

Ar nebūtų tikslingiau Seimui, bendradarbiaujant su PLB, sukurti ką nors panašaus, kas daroma kaimyninėse valstybėse, – ,,lietuvio kortą”, suteikiančią lietuvių kilmės išeiviams didžiąją dalį Lietuvos gyventojų turimų pilietinių teisių – prieinamą akademinį mokslą, bevizį lankymąsi Lietuvoje, teisę papigintai naudotis valdžios teikiamomis paslaugomis, galimybę įsigyti ūkio ir miško paskirties žemę ir t. t. Vertėtų atsisakyti teisės balsuoti Seimo ir prezidento rinkimuose. Tuo klausimu sprendimas priklauso nuolat krašte gyvenantiems, o ne laikinai jame apsilankantiems. Emigrantui ar jo atžaloms ilgainiui apsigyvenus Lietuvoje, Lietuvos pilietybė galėtų būti atkurta ar naujai įteisinta per vienerius metus ar net ir trumpesnį laiką.
Noriu pasidalinti prieš daugelį metų man papasakotu pokalbiu tarp Cicero telkinyje gyvenusio žymaus politiko prel. Mykolo Krupavičiaus ir jo sutikto kaimyno. ,,Aš amerikonas!”, – M. Krupavičiui lietuviškai pasididžiavo kaimynas. ,,O kodėl tu amerikonas?”, – paklausė Krupavičius. ,,Todėl, kad gimiau Amerikoje.” Krupavičius: ,,O kuo būtum, jeigu būtum gimęs tvarte? Ar būtum... kiaulė?”

Pagyvenę Amerikoje įsitikinome, kad lietuviais mūsų nepadaro gimimas Lietuvoje, lietuviai tėvai ar plačiašakis šeimos geneologinis medis. Jei taip būtų, mūsų laikraščių prenumeratorius skaičiuotume šimtais tūkstančių, į lietuvių bažnyčias sekmadieniais skubėtume, kad spėtume gauti vietą atsisėsti. Praskubantys metai ir amerikietiško gyvenimo įtaka neigiamai veikia kiekvieną iš mūsų. Tačiau lietuvybės išlaikymo pavyzdžių ne trūksta visose mūsų emigracinėse bangose. Tai nutautėjimui nepasiduodantys lietuviai. Jie žino, kad tik būdami ištikimais savam paveldui, lietuvių tradicijoms ir remdami atkurtą Lietuvos valstybę, pajėgsime išlikti gyvais sau ir Tėvynei Lietuvai. Galima išlikti lietuviais ir be dvigubos pilietybės!

Algimantas S. Gečys – inžinierius, spaudos bendradarbis, veiklus JAV LB ir PLB darbuotojas. Trimis skirtingais laikotarpiais (iš viso aštuonerius metus) yra buvęs JAV LB Krašto valdybos pirmininku.