Giedrė Savukynienė ir Šarūnė Karsokaitė.

2012 metų ,,Gintarinis obuoliukas” –
lituanistinių mokyklų JAV darbo derlius

DAIVA NAVICKIENĖ

Kai 2001–2002 m. steigėme „Gintarinio obuoliuko” premiją, nesitikėjome, kad mokytojų gretas JAV lituanistinėse mokyklose gausiai papildys nuostabus derlius iš Lietuvos. JAV LB Švietimo taryba nuoširdžiai džiaugiasi, kad mokytojo profesiją įgiję Lietuvoje, kaip ir tie, daugiau kaip prieš 50 metų dirbę lituanistinėse mokyklose, mūsų mokyklose randa aplinką, kur jie gali panaudoti savo profesinę patirtį bei dalintis savo žiniomis ir meile Lietuvos kultūrai, kalbai, istorijai su augančia nauja lietuvių kilmės karta JAV.

„Gintarinio obuoliuko” premija skiriama ypatingam mokytojui, kuris pasižymi entuziazmu, sąžiningumu ir pasiaukojimu savo mokiniams bei lituanistinei mokyklai. Premija norima atkreipti dėmesį į tą mokytoją, kuris savo pamokose naudoja įvairius mokymo metodus, puoselėja mokinių norą prisidėti prie klasės darbų, įdomiai paruošia ir pateikia medžiagą. Kandidatus siūlo mokyklų vedėjai. Sutikę kandidatuoti užpildo anketą, atsako į joje pateiktus klausimus, pateikia du rekomendacinius laiškus (gali būti mokyklos vedėjo, tėvų komiteto, tėvelių, JAV Lietuvių Bendruomenės ir pan.). Mokytojas taip pat gali pristatyti papildomą medžiagą: nurodyti klasės tikslus, pateikti pamokos planą, pavyzdinės pamokos videoįrašą, naudotos metodinės medžiagos sąrašą ar pavyzdžius, taip pat naudotą kitą medžiagą.

„Gintarinio obuoliuko” kandidatai

Dėl 2012 m. „Gintarinio obuoliuko” premijos varžėsi 12 kandidatų. Visos kandidatės yra atvykusios iš Lietuvos per paskutinį dešimtmetį. Pristatysime jas geografine tvarka, pradėdami nuo JAV rytų ir keliaudami į vakarus.

JAV Rytuose

Šarūnė Karsokaitė jau penkerius metus moko Maironio lituanistinės mokyklos New York lopšelyje. Vedėja Fausta Šimkūnienė rašo: „Įdiegdama į savo pamokėles novatoriškas ir kūrybines idėjas, mokytoja pasiekia žymių rezultatų. Jos klasės visada gausiai lankomos, vaikai noriai laukia pamokėlių ir naujų susitikimų, tėveliai šiltai apie ją atsiliepia.” Vienas iš Šarūnės klasės tikslų yra „siekti, kad vaikai būtų draugiški vienas kitam, išmoktų bendravimo lietuvių kalba įgūdžių”. Šarūnės pamokos planas  tema „Žiema” buvo pilnas eilėraščių, dainelių, užsiėmimų, idealiai pritaikytas jos auklėjamų mokinių amžiui.

Iš Washington, DC Kristijono Donelaičio mokyklos sulaukėme dviejų kandidačių: Marijos Dainienės ir Zitos Uleckas. Abi mokytojos daugiau nei 20 metų pedagoginį darbą dirbo dirbo Lietuvoje. K. Donelaičio mokykloje Marija Dainienė moko 6-tą ir 8-tą klases. Mokytoja Marija rašo: „Aš nusiteikusi ir stengiuosi dirbti taip, kad mokiniai norėtų lankyti lituanistinę mokyklą ir su džiaugsmu į ją keliautų kiekvieną šeštadienio rytą patirti pažinimo džiaugsmo – tai yra svarbiausia.” Jos pavyzdinė pamoka – nepaprastai įdomi, tai laiškų rūšys, laiško rašymo reikalavimai. Šioje pamokoje mokiniai, paskendę šių laikų skaitmeninės technologijos el. laiškuose ir žinutėse, susipažįsta su kiek primirštu, bet svarbiu rašybos būdu.

Zita Uleckienė  savo pamokas visuomet pradeda „nuo vaikų nuoširdaus pokalbio apie praėjusią savaitę. Siekiu, kad klasė būtų kaip maža, nuoširdi šeima”. Mokytoja iškėlė mokiniams užduotį – panagrinėti „Lietuva brangi” ir Lietuvos himno (,,Tautinės giesmės”) eiles ir atsakyti į klausimą: ko mus moko „Tautiška giesmė”? Numatyta, jog pamokos metu vaikai dirba poromis, lygindami abu eilėraščius, vėliau savo išvadas pristato visai klasei.

JAV Viduryje
 
Indianapolis lituanistinės mokyklos kandidatė Raimonda Balčiūnienė moko lietuvių tautinių šokių. Jos dėka Boston mieste praėjusią vasarą vykusiai šokių šventei buvo paruoštos ir joje dalyvavo net trys grupės. Vienas iš Raimondos ir Indianapolis mokyklos tikslų – „visomis išgalėmis stengtis garsinti Lietuvos vardą, jos be galo turtingą kultūrą bei puikius Lietuvos žmones Indianapolis bendruomenėje ir už jos ribų”. Indianapolis mokyklos vedėja Inga Paegle rašo, jog „Raimonda per pastaruosius metus savo pasiaukojimo, užsidegimo ir begalinės kantrybės dėka atliko milžinišką darbą.”

Čikagoje ir jos apylinkėse veikia daugiausiai lituanistinių mokyklų, tarp jų ir dvi gausiausios – Čikagos lituanistinė mokykla ir Maironio lituanistinė mokykla, Lemont, IL. Šiais metais iš Čikagos lituanistinės mokyklos kandidatavo 3 mokytojos: Vilma Poliuvienė, Vida Rupšienė ir Dalia Stonkuvienė.

„Manau, kad mokantis kalbą, svarbus vaidmuo tenka skaitymui”, – pareiškia antros klasės mokytoja Vilma Poliuvienė. Jos lietuvių kalbos pamoka, skirta skiemenavimui, ne tik padeda suvokti, kad žodžiai yra skaldomi į skiemenis, bet siekia lavinti vaizduotę ir ugdyti kūrybiškumą. „Visada labai malonu užsukti į jos klasę, nes Vilma daug dėmesio skiria vaizdinei medžiagai, jos kabineto sienos papuoštos vaikų darbeliais. Dažnai ties įvairiais projektais dirbama klasėje, ir po to kūrinys parodomas ir mokyklos lankytojams”, – rašo Audronė Sidaugienė V. Poliuvienės rekomendacijoje.

Vida Rupšienė dėsto lietuvių kalbą 7–8 klasėse. „Tai bene audringiausias ir pavojingiausias žmogaus amžiaus tarpsnis, sumaišties amžius. Aš, kaip mokytoja, kiekviename mokinyje stengiuosi pastebėti asmenį, kas neabejotinai padeda pamokos metu. Mokiniai labai vertina ir visada geranoriškai mokosi, įdėmiai klausosi, ką jiems bandai perteikti”, – pastebi Vida, rašydama apie savo klasės tikslus. Vidos pristatytoje pamokoje „Prieveiksmis” naudojama įvairi metodika, pvz., pavyzdžiai lentoje, užduočių lapai, kompiuteriui paruoštos skaidrės. Loreta Timukienė savo rekomendacijoje pabrėžia, kad V. Rupšienės mokiniai ,,ne ‘sausai’ mokosi iš vadovėlių, tačiau kartu su mokytoja kuria įvairius projektus, naudoja naujas technologijas bei įvairias mokymo priemones”.

3-io skyriaus mokytoja Dalia Stonkuvienė teigia: „Galiu drąsiai sakyti, kad visi šeštadieniai, praleisti mokykloje tarp mokytojų ir mokinių, davė daug daugiau, negu galėjau tikėtis atvykusi iš Lietuvos, savo mylimo miesto Vilniaus. Kai einu į mokyklą, tarsi einu susitikti su Lietuva. Jaučiuosi dalelė Lietuvos, kurios dėka mes dauguma užsienio lietuvių ir susirenkame į šeštadienines į mokyklas.” Dalios parinkta parodomoji pamoka „Daiktavardžio klausimas ko?” apima pamėgdžiojimus, mįsles, eilėraščius, pasakas, darbo sąsiuvinius bei praktiką lentoje. Visur mokytoja įterpia pedagogines pertraukėles, kad vaikai galėtų atsipalaiduoti nuo pagrindinės temos, bet tuo pačiu toliau kitais būdais lavintų lietuvių kalbą.

Iš Maironio lituanistinės mokyklos – pačios didžiausios JAV lituanistinės mokyklos – kandidatavo 2 mokytojos: Giedrė Savukynienė ir Kristina Vyšniauskienė.

Dirbdama su 6-to skyriaus mokiniais, mokytoja Giedrė Savukynienė rašo: „Mano pagrindinė užduotis yra kuo įvairesniais būdais pateikti mokiniams mokymo medžiagą. Tai stengiuosi daryti kuo smagiau, paruošusi labai aiškias užduotis ir naudodama įvairius mokymo metodus.” Giedrės pateikta pamoka apie Mindaugą – „Pakvietimas į Mindaugo karūnavimą” – įtraukia vaizdines, auditorines ir kinestetines užduotis. Mokiniai diskutuoja, vaidina ir ruošia projektus. Giedrės Savukynienės rekomendacijoje Rūta Kulbienė rašo, jog „Giedrė įvedė sistemą, kurioje buvo lengva vaikams matyti pagal iškabintą tvarkaraštį, kas atliko kuriuos darbus ir kam tebeliko įteikti. Vietoj to, kad viskas būtų surašyta tik jos knygoje, Giedrė mokė šeštokus, kaip patiems tvarkytis ir būti atsakingais už savo darbus”.

Antra Maironio mokyklos kandidatė Kristina Vyšniauskienė moko priešdarželinę klasę. Kristina šitaip vertina ugdymą savo klasėje: „Ugdymą vykdau pagal savo sudarytą programą, kurios tikslas yra ugdyti aktyvų, savimi ir savo gebėjimais pasitikintį, turintį stiprią lietuvybės pažinimo motyvaciją vaiką.” Pavyzdinė jos pamoka ,,Jūros dugne” patraukia vaikučių dėmesį. Tarp kitų užsiėmimų, vaikai prikabina jų sukurtus gyvius jūros dugne (pakabinta mėlyna medžiaga) ir sėdi smėlio dugne (smėlio spalvos ,,dekutis”), kur ieško jūros gyventojų. Vertindama kolegę, direktorė Goda Misiūnienė rašo: „Kristina Vyšniauskienė yra ne tik labai gabi ir sumani mokytoja, bet ir nuostabi kolegė. Iškilus kokiai problemai, ji neraginama pasisiūlo padėti. Šiais mokslo metais reikėjo mokytojos, kuri koordinuotų PD-2 klasių Kalėdinę šventę. Kristina tuoj pat ėmėsi iniciatyvos: surado pasaką, scenarijų, pritaikė jį mūsų mokyklai, kūrė dekoracijas.”

Viena iš naujesnių įkurtų mokyklų Milwaukee „Nauja karta” pasiūlė dvi kandidates: Violetą Pfingsten ir Kristiną Puotkalytę-Gurgel. Kandidačių mokinių amžius yra labai skirtingas: Violeta dėsto ikimokyklinio amžiaus mokiniams, o Kristina Puotkalytė-Gurgel – lietuvių kalbą besimokantiems suaugusiems. Violeta Pfingsten pamokoje apie paukščius supažindina vaikus su paukščių pavadinimais, kūno dalimis, jas išvardina. Vaikams suteikta proga pamėgdžioti paukščių garsus. Savo rekomendacijoje Rita Remeikaitė rašo: „Jos vedamos pamokos apgalvotos iki smulkmenų, visuomet labai atsakingai pasiruošusi, pamokų metu naudoja labai daug papildomos medžiagos, papildomų mokymo priemonių, kūrybingai ir išradingai veda pamokas vaikams.” Violeta rašo, jog jos svarbiausias tikslas – „kad vaikai išmoktų kalbėti lietuviškai, pamiltų lietuvių kalbą. Noriu pati išmokti perduoti jiems tai, kas man yra Lietuva.”

Kristina Puotkalytė-Gurgel atsiuntė filmuotą vienos pamokos „Mes ir mūsų drabužiai” vaizdo įrašą. Jos suaugusių klasėje mokosi 5 studentai, kurių lietuvių kalbos žinios bei poreikiai skiriasi. Noras išmokti lietuvių kalbą – didelis, tačiau mokytojai gana sudėtinga paruošti pamoką, kuri būtų įdomi, tuo labiau, kai mokinių žodynas ribotas. Kristina rašo: „Manau, kad didžiausias mano klasės iššūkis yra patenkinti visų mokinių pageidavimus ir norus. Vienus domina išmokti linksnius ir kalbėti taisyklingai. Tuo tarpu kitiems yra svarbiau išsireikšti lietuviškai, nesvarbu, kad su klaidomis.” Norėdama geriau pasiruošti savo klasei, „mokytoja labai atsakingai ruošiasi pamokoms, naudoja daug papildomos medžiagos, papildomų mokymo priemonių, CD, DVD”, –  savo rekomendacijoje rašo vedėja Rita Remeikaitė.

Vakaruose

Prie Ramiojo vandenyno veikia „Genio” lituanistinė mokykla (San Francisco, CA). Šiais metais iš šios mokyklos buvo pasiūlyta Rosana Šleževičiūtė. Kadangi mokykla nedidelė, tai ir mokytojų nedaug. Rosana dėsto 4, 5, 6 ir 7 skyriams. Rosanos pateikta pamoka „Užgavėnių papročiai ir tradicijos” skirta vaikų įvairaus amžiaus grupei. Į pamoką įtraukta vaizdinių priemonių, muzikos, šokių, dainų, projektų. Namų darbams mokytoja užduoda rašinėlį „Kaip papasakoti užsieniečiui apie Užgavėnes”. Vaikai su savo pagamintomis kaukėmis dalyvauja parade, aplankydami kitas mokyklos klases. Direktorė Virgilija Tali rekomendaciniame laiške rašo: „Ji sugeba vaikus sudominti mokintis Lietuvos istoriją, geografiją ir net gramatiką. Jos pamokos nėra sausas teorijos dėstymas.”

Ir ką rinkti?

Kaip matote, labai sudėtinga iš tokių puikių kandidačių parinkti vieną laimėtoją. Praleidus daug laiko diskutuojant, vėl ir vėl peržiūrint pateiktą medžiagą, pagaliau buvo išrinktos dvi kandidatės. JAV LB Švietimo taryba, atsižvelgusi į pateiktos pamokos temos aktualumą, nusprendė 2012 m. „Gintarinio obuoliuko” premiją paskirti Maironio lituanistinės mokyklos (Lemont, IL) mokytojai Giedrei Savukynienei. Šią premiją remia Lietuvių Fondas. Antrai laimėtojai Šarūnei Karsokaitei, Maironio lituanistinės mokyklos New York mokytojai, Švietimo taryba paskyrė iš savo lėšų sudarytą premiją.

JAV LB Švietimo taryba sveikina visas kandidates ir ypač abi laimėtojas – Giedrę Savukynienę ir Šarūnę Karsokaitę. Giedrė dalyvaus šios vasaros lituanistinio švietimo mokytojų kursuose „Palikime pėdsaką” Dainavoje, kur ji pasidalins savo pamokos medžiaga su atvykusiais mokytojais.




Mokytoją G. Savukynienę sveikina jos auklėtiniai.