pix
Aurelija Tamošiūnaitė, Gintaras Steponavičius ir Nerijus Pačėsa

Aukštojo mokslo forumo atgarsiai:
švietimo sistema JAV ir aukštojo mokslo galimybės Lietuvoje

AURELIJA TAMOŠIŪNAITĖ

Po dvejų metų pertraukos 2012 m. kovo 10 d. Čikagos lituanistinėje mokykloje (ČLM) mokiniams ir jų tėveliams vėl surengtas Aukštojo mokslo forumas – renginys, kuriame savo studijų patirtimi, patarimais su būsimaisiais studentais dalijosi Šiaurės Amerikos lietuvių studentų sąjungos (ŠALSS) nariai. Aukštojo mokslo forumo sumanymas dar 2009 metais kilo tuometiniam Lietuvių studentų asociacijos (LSA) University of Illinois at Chicago (UIC) prezidentui Tadui Stonkui. Tais pačiais 2009 metais Pasaulio lietuvių centre, Lemont, IL grupė LSA narių surengė pirmąjį, o po metų – ir antrąjį forumą. Šiais metais, forumo rengimą perėmus ŠALSS, renginys pirmą kartą surengtas ČLM. Jame pirmą kartą apsilankė svečiai iš Lietuvos – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius dr. Nerijus Pačėsa, Nepaprastasis ir įgaliotasis LR ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis, LR Švietimo ir mokslo ministerijos vyriausiasis specialistas Artūras Malysis, Pirmoji LR ambasados JAV sekretorė Liana Vazbienė ir LR generalinė konsulė Čikagoje Skaistė Aniulienė. Džiugu, jog šiemetinis forumas klausytojų skaičiumi buvo bene gausiausias iš visų iki šiol surengtų. Tai turbūt nemaža dalimi lėmė ir svečių iš Lietuvos atvykimas. Forumą atidariusi ČLM mokyklos pavaduotoja Laima Apanavičienė ypač pasidžiaugė tarp nemažo būrio ŠALSS narių – forumo prelegentų – matydama nemažai buvusių ČLM absolventų.

Forumą pradėję ŠALSS nariai susirinkusiems aukštesniųjų klasių moksleiviams ir jų tėveliams išsamiau pristatė JAV aukštojo mokslo sistemos ypatumus. ŠALSS narys Marius Bulskis susirinkusiesiems patarė, kaip pradėti ruoštis stojimui į aukštąsias mokyklas dar tebesimokant gimnazijoje. Jis išsamiau pristatė dvigubų kreditų galimybę, t. y. kaip ir kokius AP (advanced placement) kreditus galima susirinkti tebesimokant gimnazijoje. AP lygio pamokos Mariaus teigimu, padeda sutaupyti pinigų (atitinkamų dalykų nebereikia klausyti universitete), laiko, pagerina galimybes patekti į norimą universitetą, padeda pasirinkti norimą profesiją.

Indrė Vilkas ir Simona Kalasinskaitė pristatė įvairias studijų finansavimo galimybes. Indrė trumpai apibūdino valstybės teikiamą Federal Student Aid programą (FAFSA), o Simona atkreipė dėmesį į įvairių tipų stipendijas ir jų teikėjus (pvz., universitetus, valstybines organizacijas, Illinois valstiją, federalinius fondus, Lietuvių Fondą, galimybę mokestį už studijas susimažinti dirbant universitete ir kt.). Taip pat nurodė svarbiausias stipendijų paieškos internetines svetaines. ŠALSS narės paaiškino skirtumą tarp subsidijuotų ir nesubsidijuotų valstybės paskolų, jų procentus, palygino valstybės ir privačių bankų teikiamų paskolų privalumus ir trūkumus. Indrė ir Simona patarė stengtis gauti kuo daugiau stipendijų, nebijoti paskolų ir, jei yra galimybė, pradėti mokėti studijų paskolos palūkanas kuo anksčiau.

Karolina Zigmantaitė trumpai palygino studijų bendruomenės kolegijoje (community college) privalumus ir trūkumus. Karolinos teigimu, studijų kolegijoje privalumai – tvarkaraščio lankstumas, artimesnis ryšys tarp dėstytojo ir studento, mažesnės kurso grupės ir gerokai mažesni mokesčiai. Besimokant kolegijoje, tikslingai renkantis kursus, galima susirinkti kreditus, kurie vėliau gali būti užskaityti įstojus į universitetą. Tačiau kolegijoje neteikiamas bakalauro laipsnis, gerokai mažesnis specialybių pasirinkimas, taip pat nepatiriamas tikras studentiškas gyvenimas.

Dr. Aurelija Tamošiūnaitė, PLB Lituanistikos katedros UIC absolventė, pristatė šios katedros siūlomus 2012 metų rudens semestro kursus, taip pat pakalbėjo apie galimybę Katedroje išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą, kuriuo gali būti užskaitytas užsienio kalbos reikalavimas ne tik besimokantiems UIC, bet ir kitų universitetų studentams.

Aldona Gintautaitė, pasiremdama savo pačios patirtimi, papasakojo apie Lietuvių išeivijos studentų stažuotės (LISS) programą ir apie praktiką, atliktą JAV senatoriaus Richard Durbin biure Washington, DC. Aldonos teigimu, LISS programa suteikia puikią progą lietuvių kilmės studentams 6 savaites stažuotis Lietuvoje, čia išbandyti savo pasirinktą profesiją, susirasti draugų ir už tai gauti 5 studijų kreditus. Tiek praktika, tiek stažuotė, Aldonos teigimu, suteikia galimybę studentui išbandyti pasirinktą mokslo kryptį praktiškai, pagerinti savo CV, teorines žinias pritaikyti praktikoje, leidžia užmegzti glaudesnius ryšius su mokslininkais ir savo srities žinovais.

Į ŠALSS narių parengtus pristatymus įsiliejo ir svečių – LR švietimo ir mokslo ministro Steponavičiaus ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektoriaus dr. Pačėsos – pranešimai. Ministras, pasidžiaugęs gausiai susirinkusia ČLM bendruomene, trumpai pristatė mokymosi galimybes Lietuvoje. Ministro teigimu, JAV gimnazijas baigę lietuviai labai laukiami ir Lietuvos aukštosiose mokyklose – kasmet Lietuvos aukštosiose mokyklose finansuojamos 100 lietuvių kilmės studentų studijos (50 vietų universitetuose, 50 – kolegijose). Universitetuose siūlomos programos ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba (silpniau mokantiems lietuviškai). Ministras pabrėžė ir Lietuvos universitetų tarptautiškumą, kaip vieną iš tarptautiškiausių universitetų Lietuvoje jis skyrė Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, kuriame 15 procentų studentų yra užsieniečiai. Jo teigimu, nemažas užsieniečių skaičius rodo Lietuvoje teikiamo medicininio išsilavinimo kokybę. Galvojantiems apie galimybes studijuoti Lietuvoje ministras patarė iš anksto susirasti reikiamą priėmimo informaciją, t. y. apsilankyti svetainėje www.lamabpo.lt, kur galima sužinoti pagrindines priėmimo į aukštąsias Lietuvos mokyklas sąlygas. Priėmimas į aukštąsias mokyklas vyksta bendrai, internetu, stojant užsienio lietuviams pridedami 2 papildomai taškai.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius dr. Pačėsa papasakojo apie jo vadovaujamą universitetą: steigimo specifiką (privatus universitetas, kurį įsteigė BI Norwegian Business School), siūlomas studijų programas, bendradarbiavimą su užsienio universitetais, dvigubo laipsnio programas. Pasak dr. Pačėsos, ISM universitetas skatina ir moko studentus verslumo, socialinės atsakomybės, naujovių, bendruomeniškumo. Rektorius taip pat papasakojo apie universiteto siūlomas dvi vasaros stovyklas: „Summer University” ir „International Summer Baltic School”. Pastaroji programa vykdoma kartu su Latvijos ir Estijos universitetais, t. y. šios stovyklos metu studentas savaitę praleidžia Taline, Rygoje ir savaitę Vilniuje. Dr. Pačėsa paminėjo anglų kalba siūlomas bakalauro, magistro programas, doktorantūros studijų galimybes. Susirinkusieji svečio teiravosi apie universiteto absolventų įsidarbinimo statistiką, studijų kainas, studentų mainų galimybes, programų trukmę ir vasaros studijų programas.

Forumo pabaigai ŠALSS prezidentas Paulius Vertelka papasakojo apie renginio organizatorę – ŠALSS: jos struktūrą, pagrindinius tikslus, vykdomus darbus ir įsipareigojimus. Pasak Pauliaus, ŠALSS narius vienija ne tik rimti darbai, bet ir smagiai leidžiamas laisvalaikis, todėl dabartinis ŠALSS prezidentas kvietė visus būsimus studentus gausiai prisijungti prie organizacijos veiklos, apsilankyti ŠALSS internetinėje svetainėje www.lsana.org (kur planuojama paskelbti forumo medžiagą) ir užmegzti „draugystę” su ŠALSS „Facebook” socialiniame tinkle.

pix
pix

Į Aukštojo mokslo forumą, kurį organizavo ŠALSS, susirinko gausus būrys besidominčių švietimo sistema JAV ir aukštojo mokslo galimybėmis Lietuvoje. Laimos Apanavičienės nuotraukos