D. Grybauskaitė ir JAV lietuviai
DALIA CIDZIKAITĖ
,,Grybauskaitė nusivylė Amerikos lietuviais” – tik tiek
sugebėjo išpešti Lietuvos spauda iš internete
prieš porą savaičių pasirodžiusio dar vieno ,,Wiki-Leaks”
nutekinto dokumento, kuriame – JAV diplomatų surinkta informacija
apie LR prezidentę Dalią Grybauskaitę ir jos vadovavimą šaliai
per pirmuosius šešis mėnesius. Spėju, jog perskaitęs
tokią antraštę ne vienas JAV lietuvis taip pat nusivylė. Tad
šiuo atveju nusivylimas – jausmas abipusis.
Nors ,,WikiLeaks” paviešintas penkių puslapių dokumentas
suteikia itin retą galimybę skaityti JAV ambasados Vilniuje darbuotojų
ataskaitą JAV Valstybės departamentui, kažkodėl lietuviai, sergantys
mažoms tautoms būdinga „ką apie mus sako kiti” liga,
nepanoro juo pasidomėti giliau. Vieno sakinio iš konteksto
ištraukimas ir jo sureikšminimas Lietuvos žurnalistams
pasirodė pats tinkamiausias būdas pristatyti ne visų akims skirtą
dokumentą. Ką gi, vis dar vaikomės dažniausiai iš piršto
išlaužtų, vienadienių skandalų.
JAV diplomatai D. Grybauskaitės kadencijos pradžią vertina lygindami ją
su ankstesniu Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi. Jų nuomone, vos
tapusi prezidente, D. Grybauskaitė savo vadovaujamam kabinetui uždėjo
stiprų asmeninį antspaudą ir nurodė naujas gaires: artimesnius
santykius su Europa, glaudesnį bendradarbiavimą su Latvija ir Estija,
pragmatiškesnį požiūrį į Rusiją (panašų į JAV paskelbtą
,,perkrovimo” su Rusija politiką). Diplomatai pažymi, jog
didžiausias Grybauskaitės skirtumas nuo Adamkaus yra tas, jog ji
nejaučia instinktyvaus prielankumo Amerikai. Pasak jų, prezidentė yra
labai protinga, greitai perprantanti reikalo esmę, laikanti save visų
svarbesnių dalykų „sprendėja” (,,decider”), turinti
puikią atmintį ir nepamirštanti nuoskaudų.
Dokumente pastebima, jog lietuviškoje visuomenėje, kurioje
šeimos ryšiai yra ypač stiprūs, o jų turėjimas padeda
šeimos nariams ar draugams lipti karjeros laiptais, naujoji
Lietuvos prezidentė yra neįprastas atvejis – ji neturi
šeimos, vaikų ar tėvų (mirę). D. Grybauskaitė parodė ypatingą
dėmesį labdaros organizacijoms, ypač besirūpinančioms vaikais ir jų
poreikiais. Pasak JAV diplomatų, kol kas (tuomet nuo D. Grybauskaitės
prezidentavimo pradžios buvo praėjęs pusmetis) tai vienintelė sritis,
kuriai Grybauskaitė linkusi rodyti savo, kaip prezidentės,
išskirtinę paramą.
,,WikiLeaks” paskelbtame dokumente plačiau aptariamos kelios
sritys, kurios, JAV diplomatų nuomone, daug pasako apie dabartinę
Lietuvos prezidentę. Tai jos rūpestis dėl krašto apsaugos ir
energetikos; pasikeitusios užsienio politikos gairės; atsisakymas
reklamuoti Lietuvą ekonomikos srityje; įtemptas prezidentės santykis su
Vyriausybe ir Seimu bei jos požiūris į JAV.
Gal kiek netikėta atrodo ir Grybauskaitės, turinčios ekonominį
išsilavinimą, laikysena Lietuvos ekonomikos atžvilgiu.
Pavyzdžiui, ji yra skeptiška dėl užsienio šalių
investicijų Lietuvoje. Dokumente sakoma, jog tokį požiūrį iš
dalies suformavo nepavykęs JAV bendrovės ,,Williams” atėjimas į
Lietuvą. Grybauskaitės nuomone, tuo metu Andriaus Kubiliaus
vadovaujamos vyriausybės pasiūlytos nuolaidos ,,Williams” buvo
nedovanotinas išteklių eikvojimas, neatnešęs lauktų
vaisių.
Nors Grybauskaitė keletą metų praleido JAV (1991 m. dalyvavo
šešių mėnesių tarptautinės ekonomikos diplomatijos
programoje Georgetown University; 1994 m. – „Internationl
Visitor Leadership” programoje; 1996–1999 m. dirbo LR
ambasadoje Washington, DC), jos palankumas šiai šaliai
nėra savaiminis, praneša JAV diplomatai Vilniuje. Pasak
neatskleisto šaltinio, Grybauskaitės požiūris į Ameriką
išliko toks pat, kokį ji buvo susidariusi atvykusi į šią
šalį pirmą kartą – be didelių simpatijų ar
išankstinio prielankumo. ,,Ypač jai įspūdžio nepadarė JAV
lietuvių bendruomenė”, – rašo JAV diplomatai ir
priduria, jog Grybauskaitė galvoja, jog po 1990 metų daugelis tos
bendruomenės narių taip niekada ir neįvykdė savo pažado realiomis
investicijomis prisidėti prie Lietuvos atstatymo.
Apibendrinant, ,,WikiLeaks” dokumentas rodo, jog Grybauskaitė
nėra ta šalies vadovė, kurią lengvai galima padėti į
„juodą” ar „baltą” dėžutę. Svarbu ir tai, kad
amerikiečiai mano, jog akivaizdžių simpatijų Amerikai neturėjimas
nereiškia, kad D. Grybauskaitė yra prieš Ameriką
nusiteikusi vadovė. Ataskaitos pabaigoje sakoma, jog JAV turi
ieškoti priėjimo prie Lietuvos prezidentės, parodyti, jog į ją
žiūrima rimtai, nes, kaip pastebi JAV diplomatai, sprendžiant iš
D. Grybauskaitės šešių mėnesių populiarumo (2010 m.
gruodį ją teigiamai vertino net 85 proc. Lietuvos gyventojų), Lietuvos
prezidente ji gali būti net iki 2019 metų.
Panašias išvadas, manau, turėtų padaryti ir JAV
lietuviai. Tai, kad mūsų šalies vadovei Amerikos lietuviai
nepadarė įspūdžio (o priežastį, atrodo, ji tam turi), dar
nereiškia, jog ji yra nusiteikusi prieš mus. Tiesa, V.
Adamkaus prezidentavimo metais kone be išimties visiems JAV
lietuviams atviros Prezidentūros durys šiuo metu nėra tokios
atviros, bet, jei tikėsime ,,WikiLeaks” dokumentu, jos nėra
atlapotos ir žemo ar vidutinio, o tik aukščiausio rango JAV
valdžios pareigūnams. Nekokį pirmą (ar net antrą ir trečią) įspūdį
galima ar bent reikia stengtis pakeisti. Iš to, manau, laimėtų
abi šiuo metu viena kita nusivylusios pusės.