D. Grybauskaitė ir JAV lietuviai

DALIA CIDZIKAITĖ

,,Grybauskaitė nusivylė Amerikos lietuviais” – tik tiek sugebėjo išpešti Lietuvos spauda iš internete prieš porą savaičių pasirodžiusio dar vieno ,,Wiki-Leaks” nutekinto dokumento, kuriame – JAV diplomatų surinkta informacija apie LR prezidentę Dalią Grybauskaitę ir jos vadovavimą šaliai per pirmuosius šešis mėnesius. Spėju, jog perskaitęs tokią antraštę ne vienas JAV lietuvis taip pat nusivylė. Tad šiuo atveju nusivylimas – jausmas abipusis.

Nors ,,WikiLeaks” paviešintas penkių puslapių dokumentas suteikia itin retą galimybę skaityti JAV ambasados Vilniuje darbuotojų ataskaitą JAV Valstybės departamentui, kažkodėl lietuviai, sergantys mažoms tautoms būdinga „ką apie mus sako kiti” liga, nepanoro juo pasidomėti giliau. Vieno sakinio iš konteksto ištraukimas ir jo sureikšminimas Lietuvos žurnalistams pasirodė pats tinkamiausias būdas pristatyti ne visų akims skirtą dokumentą. Ką gi, vis dar vaikomės dažniausiai iš piršto išlaužtų, vienadienių skandalų.

JAV diplomatai D. Grybauskaitės kadencijos pradžią vertina lygindami ją su ankstesniu Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi. Jų nuomone, vos tapusi prezidente, D. Grybauskaitė savo vadovaujamam kabinetui uždėjo stiprų asmeninį antspaudą ir nurodė naujas gaires: artimesnius santykius su Europa, glaudesnį bendradarbiavimą su Latvija ir Estija, pragmatiškesnį požiūrį į Rusiją (panašų į JAV paskelbtą ,,perkrovimo” su Rusija politiką). Diplomatai pažymi, jog didžiausias Grybauskaitės skirtumas nuo Adamkaus yra tas, jog ji nejaučia instinktyvaus prielankumo Amerikai. Pasak jų, prezidentė yra labai protinga, greitai perprantanti reikalo esmę, laikanti save visų svarbesnių dalykų „sprendėja” (,,decider”), turinti puikią atmintį ir nepamirštanti nuoskaudų.

Dokumente pastebima, jog lietuviškoje visuomenėje, kurioje šeimos ryšiai yra ypač stiprūs, o jų turėjimas padeda šeimos nariams ar draugams lipti karjeros laiptais, naujoji Lietuvos prezidentė yra neįprastas atvejis – ji neturi šeimos, vaikų ar tėvų (mirę). D. Grybauskaitė parodė ypatingą dėmesį labdaros organizacijoms, ypač besirūpinančioms vaikais ir jų poreikiais. Pasak JAV diplomatų, kol kas (tuomet nuo D. Grybauskaitės prezidentavimo pradžios buvo praėjęs pusmetis) tai vienintelė sritis, kuriai Grybauskaitė linkusi rodyti savo, kaip prezidentės, išskirtinę paramą.

,,WikiLeaks” paskelbtame dokumente plačiau aptariamos kelios sritys, kurios, JAV diplomatų nuomone, daug pasako apie dabartinę Lietuvos prezidentę. Tai jos rūpestis dėl krašto apsaugos ir energetikos; pasikeitusios užsienio politikos gairės; atsisakymas reklamuoti Lietuvą ekonomikos srityje; įtemptas prezidentės santykis su Vyriausybe ir Seimu bei jos požiūris į JAV.

Gal kiek netikėta atrodo ir Grybauskaitės, turinčios ekonominį išsilavinimą, laikysena Lietuvos ekonomikos atžvilgiu. Pavyzdžiui, ji yra skeptiška dėl užsienio šalių investicijų Lietuvoje. Dokumente sakoma, jog tokį požiūrį iš dalies suformavo nepavykęs JAV bendrovės ,,Williams” atėjimas į Lietuvą. Grybauskaitės nuomone, tuo metu Andriaus Kubiliaus vadovaujamos vyriausybės pasiūlytos nuolaidos ,,Williams” buvo nedovanotinas išteklių eikvojimas, neatnešęs lauktų vaisių.

Nors Grybauskaitė keletą metų praleido JAV (1991 m. dalyvavo šešių mėnesių tarptautinės ekonomikos diplomatijos programoje Georgetown University; 1994 m. – „Internationl Visitor Leadership” programoje; 1996–1999 m. dirbo LR ambasadoje Washington, DC), jos palankumas šiai šaliai nėra savaiminis, praneša JAV diplomatai Vilniuje. Pasak neatskleisto šaltinio, Grybauskaitės požiūris į Ameriką išliko toks pat, kokį ji buvo susidariusi atvykusi į šią šalį pirmą kartą – be didelių simpatijų ar išankstinio prielankumo. ,,Ypač jai įspūdžio nepadarė JAV lietuvių bendruomenė”, – rašo JAV diplomatai ir priduria, jog Grybauskaitė galvoja, jog po 1990 metų daugelis tos bendruomenės narių taip niekada ir neįvykdė savo pažado realiomis investicijomis prisidėti prie Lietuvos atstatymo.

Apibendrinant, ,,WikiLeaks” dokumentas rodo, jog Grybauskaitė nėra ta šalies vadovė, kurią lengvai galima padėti į „juodą” ar „baltą” dėžutę. Svarbu ir tai, kad amerikiečiai mano, jog akivaizdžių simpatijų Amerikai neturėjimas nereiškia, kad D. Grybauskaitė yra prieš Ameriką nusiteikusi vadovė. Ataskaitos pabaigoje sakoma, jog JAV turi ieškoti priėjimo prie Lietuvos prezidentės, parodyti, jog į ją žiūrima rimtai, nes, kaip pastebi JAV diplomatai, sprendžiant iš D. Grybauskaitės šešių mėnesių populiarumo (2010 m. gruodį ją teigiamai vertino net 85 proc. Lietuvos gyventojų), Lietuvos prezidente ji gali būti net iki 2019 metų.

Panašias išvadas, manau, turėtų padaryti ir JAV lietuviai. Tai, kad mūsų šalies vadovei Amerikos lietuviai nepadarė įspūdžio (o priežastį, atrodo, ji tam turi), dar nereiškia, jog ji yra nusiteikusi prieš mus. Tiesa, V. Adamkaus prezidentavimo metais kone be išimties visiems JAV lietuviams atviros Prezidentūros durys šiuo metu nėra tokios atviros, bet, jei tikėsime ,,WikiLeaks” dokumentu, jos nėra atlapotos ir žemo ar vidutinio, o tik aukščiausio rango JAV valdžios pareigūnams. Nekokį pirmą (ar net antrą ir trečią) įspūdį galima ar bent reikia stengtis pakeisti. Iš to, manau, laimėtų abi šiuo metu viena kita nusivylusios pusės.