Jaunajam mokslininkui P. Grivickui ši istorija primena trilerį.
Lietuviškos taisyklės grįžimui į Lietuvą
LORETA TIMUKIENĖ
Washington State University (WSU) Smūginės fizikos instituto vyresnysis
mokslinis darbuotojas Paulius Grivickas savo kailiu patyrė, kad
Lietuvos valdžios skelbiamas siekis susigrąžinti į tėvynę emigravusius
jaunus mokslininkus tėra tuščias šūkis. Apie šį
lietuvį daugelis pirmą kartą išgirdo, Lietuvos spaudoje
pasirodžius jo atviriems laiškams – vienas iš jų
buvo skirtas mūsų šalies premjerui Andriui Kubiliui, kitas
– Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininkui profesoriui Eugenijui
Butkui. Kas pastūmėjo šį 36erių fizikos mokslų daktarą
viešai kreiptis į Lietuvos valdžios ir mokslo atstovus? P.
Grivickas tvirtina esąs nusivylęs mūsų krašto mokslo politikos
kūrėjų darbu.
Vienas iš ,,emigravusiųjų protų”
P. Grivickas iš Lietuvos išvyko prieš 14
metų – baigęs magistrantūros studijas Vilniaus universiteto
Fizikos fakultete, doktorantūros studijas tęsė Švedijos
Karališkajame technikos institute. Vėliau WSU Smūginės fizikos
instituto pasiūlyta podaktarinė stažuotė lietuvį sudomino, nes pasiūlė
savo patirtį pritaikyti naujoje smūginės fizikos srityje.
Pasak fiziko, jis dalyvauja institute įgyvendinamuose projektuose, be
to, yra keleto naujų projektų bendraautorius. P. Grivickas džiaugiasi
puikiomis darbo sąlygomis, kad finansiniais ir administraciniais
reikalais rūpinasi pats institutas – tikriausiai daugelį Lietuvos
mokslininkų džiugintų tokios darbo sąlygos. Jaunasis mokslininkas sako
ne kartą iš Lietuvos kolegų girdėjęs, kad biurokratinė darbo
dalis suryja du trečdalius produktyvaus jų darbo laiko.
P. Grivickas planuoja ateityje įsitvirtinti kaip nepriklausomos grupės
vadovas, tačiau, jo žodžiais, rasti tokią vietą JAV tikrai nėra lengva,
keliami labai dideli reikalavimai, susiduriama su didžiule
konkurencija.
,,Esu vienas iš ‘emigravusiųjų protų’, profesinio
tobulėjimo siekiantis pasaulinėje mokslo erdvėje”, – taip
save apibūdina jaunasis mokslininkas.
Viliojanti galimybė grįžti į Lietuvą
Prieš porą metų lankydamasis Lietuvoje P. Grivickas sužinojo
apie LMT pradedamą vykdyti naują programą, supaprastintai vadinamą
,,Visuotinės dotacijos” konkursu. Šis konkursas turėjo
atversti naują mokslo finansavimo sistemos puslapį. Kaip ir daugelyje
Europos valstybių, Lietuvoje turėjo būti pradėti individualūs, o ne tik
instituciniai mokslo palaikymo projektai. Lietuvos „Visuotinės
dotacijos” konkursui buvo pasitelktos Europos struktūrinės
paramos lėšos – iš viso 120 milijonų litų.
Kiekvienam projektui buvo numatyta skirti iki 1.6 milijono litų.
Projektas privalėjo būti įvykdytas per ketverius metus. Dalyvauti
projekte buvo pakviesti pirmaujantys mokslininkai ir jų suburtos
grupės. Pagrindinis atrankos reikalavimas – mokslinės idėjos
svarba ir tyrimų unikalumas pasauliniu lygiu.
P. Grivickas buvo vienas iš tų, kurie ryžosi pateikti projektą
konkursui. Fizikas keturiems mėnesiams grįžo į Lietuvą, subūrė mokslo
grupę, užmezgė ryšius su partneriais Europoje, parengė projekto
idėją, pateikė infrastruktūrai būtinų pirkinių sąrašus, pildė
daugybę lentelių, pažymėjimų ir kitų reikalaujamų dokumentų.
2010 m. birželio 1 d. buvo paskelbtas 52 finansuotinų, t. y.
laimėjusiųjų, projektų sąrašas, kuriame buvo ir šio
mokslininko grupė. Sužinojęs šią naujieną, P. Grivickas atsisakė
58,000 JAV dolerių metinės sutarties su WSU, pranešė savo
darbdaviams, kad paliks darbovietę iki rugsėjo, todėl nebepateikė
paraiškos darbo vizai JAV pratęsti. Džiugią žinią jis
pranešė kitiems savo grupės nariams, drauge dirbusiems rengiant
projektą, ir gavo jų patvirtinimą dėl tolesnio bendradarbiavimo.
Kaip yla iš maišo pradėjo lįsti konkurso trūkumai
Deja, po mėnesio P. Grivicką pasiekė daugiau nei netikėta žinia –
buvo pranešta, kad jo projektas išbraukiamas dėl
iš anksto nepatvirtintų atrankos reikalavimų jauniems
mokslininkams. Taip buvo pasielgta dar su trimis projektais. Pasak
mokslininko, iš LMT pateiktų dokumentų jis padarė išvadą,
jog LMT veiksmai buvo neteisėti. Savo argumentus P. Grivickas
išdėstė atvirame laiške LMT pirmininkui profesoriui E.
Butkui. Į savo klausimus jis negavo aiškių atsakymų nei
raštu, nei pasikalbėjęs su E. Butkumi. Kad apgintų savo
poziciją, mokslininkas ryžosi paduoti skundą Lietuvos Finansų
ministerijai – vadovaujančiajai institucijai. Pasak P. Grivicko,
tada kaip yla iš maišo pradėjo lįsti kiti konkurso
trūkumai: LMT nebuvo parengusi projektų vertinimo taisyklių, vertinimo
reikalavimus kaitaliojo pasibaigus konkursui, kelis kartus skelbė ir
vėl panaikino finansuotinų projektų sąrašus, keitė gairių
nuostatas. Po pusmečio, kai susidariusi padėtis buvo svarstoma LR Seimo
mokslo komitete, paaiškėjo, kad be tiesioginio politinio
įsikišimo neįmanoma išspręsti problemos. Seimo komitetas
nenorėjo imtis šios iniciatyvos. Taip atsirado atviras mokslų
daktaro laiškas ministrui pirmininkui A. Kubiliui.
Šauksmas tyruose
Pirmiausia kreipimąsi P. Grivickas nusiuntė į Ministro pirmininko
kanceliariją. Daugiau kaip mėnesį nesulaukęs jokio atsakymo, ryžosi
kreipimąsi kaip atvirą laišką pakartoti spaudoje. Tą pačią dieną
gavo trumpą elektroninę žinutę iš ministro pirmininko patarėjų,
kurioje jie pranešė, kad mokslininko laiškas
persiunčiamas į Švietimo ir mokslo ministeriją ir jos
prašoma „pagal kompetenciją atsakyti
pareiškėjui”. Atsakymo iš ten P. Grivickas iki
šiol nesulaukė ir nebesitiki sulaukti.
,,Kreipimosi politinis vadovas neišgirdo arba nenorėjo
išgirsti. Biurokratai pasirinko saugų ir veiksmingą būdą, kuris
vadinasi ‘kreipkitės į kitą’, – taip komentavo
susiklosčiusią padėtį P. Grivickas. – Klysti žmogiška, bet
klaidas reikia taisyti ir iš jų mokytis, o ne apsimesti, kad jų
nebuvo.”
Fiziko nuomone, dėl to nukenčia teisėtai laimėjusieji mokslininkai.
Neseniai (2011 m. sausio 25 d.) paaiškėjo, kad dotacijos
finansavimo apimtys su Finansų ministerija buvo nesuderintos, todėl
iš galutinio finansuotinų projekto sąrašo
išbraukta dar 15 projektų, kitų projektų biudžetas apkarpytas.
,,Tai akivaizdus pradinių atrankos nuostatų ir vertinimo reikalavimų
laužymas”, – įsitikinęs P. Grivickas. Faktas, anot jo, kad
gali būti kaitaliojamos taisyklės, nebeteikia vilties įdiegti skaidrų
Lietuvos mokslo finansavimą. ,,Ar dar lieka vilties sugrąžinti į
Lietuvą pasaulinio lygio mokslininkus?” – retoriškai
klausia jaunasis mokslininkas. Jis pasiryžęs savo teises ginti teisme
ir žino, kad nebus lengva, tačiau nusiteikęs tai daryti dėl skaidrumo,
teisybės ir dėl būsimų projektų.
Gal žaidžiama ne pagal taisykles?
Ne tik pačiam P. Grivickui, bet ir daugeliui jo kolegų, pažįstamų kyla
klausimas, kodėl vis dėlto taip atsitiko. Gal paprasčiausiai užsienyje
dirbantys specialistai nežino žaidimo taisyklių? Jaunojo mokslininko
nuomone, labai ilgai Lietuvos politikų kalbos apie norą susigrąžinti
„emigravusius protus” buvo be pamato, kadangi trūko
finansavimo. Lietuvai suteikta Europos Sąjungos parama galėjo tapti
svaria pagalba. Kalbėdamas apie „Visuotinę dotaciją”, P.
Grivickas pabrėžia – didžiausia problema, kad konkurso vykdymo
taisyklės nebuvo iš anksto parengtos ir suderintos vykdančiosios
bei vadovaujančiosios institucijų. ,,Dabar net prof. E. Butkus
nebevadina ‘Visuotinės dotacijos’ konkursu – mini tik
projektų atranką. Prieš metus skelbti šio konkurso
principai jau pamiršti”, – nusivylęs šiuo
projektu sako fizikos daktaras.
Kraipomos vakarietiškos taisyklės
„Visuotinės dotacijos” istorija atspindi bendrąsias
Lietuvos problemas. ,,Spaudoje minimos sužlugdytos arba
įšaldytos milijardinės ‘Būsto renovavimo’ ir
‘Atliekų tvarkymo’ programos. Visi supranta, kad reikia
(ypač krizės sąlygomis) vartojimą skatinančių inciatyvų. Bet prastas
organizavimas, politizavimas, atsakomybės stoka ir, įtarčiau,
korupcija, neleidžia tinkamai panaudoti Europos Sąjungos
paramos”, – taip Lietuvoje susiklosčiusią padėtį komentuoja
P. Grivickas.
Matyt, įgyvendinti vakarietišką mokslo finansavimo modelį nebuvo
tinkamai pasiruošta. Kyla klausimas, ar Lietuva iš tiesų
nori gyventi pagal vakarietiškas taisykles. Kalbėdamas apie
konkursą ,,Visuotinė dotacija”, P. Grivickas sako, kad pagal
normatyvinius dokumentus šio konkurso eigą turėjo vykdyti viena
institucija – LMT, bet ją turėjo prižiūrėti Švietimo ir
mokslo ministerija, tikrinti du Finansų ministerijos skyriai ir
Valstybės kontrolė. Dabar visi rodo vieni į kitus ir niekas nenori
prisipažinti esąs atsakingas. P. Grivickas ne kartą kreipėsi į minėtas
organizacijas, prašydamas išvadų ir dokumentų apie
„Visuotinė dotacijos” auditą ir priežiūrą, bet jų negavo.
Fizikas priėjo prie išvados, kad sudėtingame Europos projektų
administravimo kelyje dažnai iškraipomos vakarietiškos
taisyklės. Pasak jo, Lietuva nesugeba taikyti pamatinių sąžiningumo
principų ir stebisi, kad ne arklys traukia vežimą, o
atvirkščiai. ,,Nenustebčiau, jei Lietuvai iš savo
biudžeto tektų Europos Sąjungai grąžinti neskaidriai panaudotas
lėšas”, – sako P. Grivickas.
Lietuvos politikai dejuoja, kad mūsų šalyje nėra pilietinės
visuomenės, bet nieko nedaro, kad ji atsirastų, – tarkime,
valstybiniu lygiu galėtų sukurti paskatas išvykusiems ir
įgijusiems vakarietiškos patirties sugrįžti. P. Grivickas sako,
kad Lietuva nėra ir ilgai nebus tarp pasiturinčių Europos Sąjungos
valstybių. ,,Mes turėtume kuo geriau panaudoti iš ES gaunamas
lėšas – tai būtų labai aiškus ir paprastas tikslas,
skatinantis grįžti”, – teigia mokslininkas.
Idėjas lietuvis bandys įgyvendinti ne Lietuvoje
Fizikos mokslų daktaro nuomone, daugelis užsienyje dirbančių
mokslininkų pasvarstytų apie grįžimą į Lietuvą, jei būtų pasiūlytos
geros sąlygos, o ne tik kova už būvį ir kasdienį išlikimą.
„Visuotinės dotacijos priemonė” žadino viltį, kad Lietuvos
mokslas bus ta sritis, kurioje pirmiausia bus įgyvendinti aiškūs
ir skaidrūs konkurencijos principai. Tačiau visas P. Grivicko įdėtas
triūsas nuėjo veltui. ,,Liko tik rimtos idėjos, kurias bandysiu
įgyvendinti jau ne Lietuvoje, – apgailestauja mokslininkas.
– Nors tai man buvo skaudi pamoka, toliau aktyviai tęsiu savo
karjerą, deja, ne Lietuvoje.”
Kadangi P. Grivickas mokėsi Lietuvoje, vėliau studijas tęsė užsienyje,
buvo įdomu sužinoti, ar labai skiriasi mūsų šalies, Europos ir
Jungtinių Valstijų studijos. ,,Skiriasi mokymosi tikslas. Lietuvoje
vyrauja nuomonė, kad studijų tikslas – diplomas, padėsiantis
įsidarbinti ir gauti didesnį atlyginimą. Mūsų šalyje mažai
specialybių, kur karjerą lemtų gebėjimai, inovatyvumas, žinių
kokybė”, – įsitikinęs mokslininkas. Jo nuomone, Lietuva
pagal gyventojų skaičių turi per daug universitetų, o juose – per
daug studentų, jei lygintume su Vakarų šalimis. ,,Reikėtų
pertvarkos, kuri išskirtų svarbiausias sritis, didintų
motyvaciją, kilstelėtų studentų rengimą iki pasaulinio lygio”,
– tvirtina P. Grivickas.
Deja, apie švietimo ir mokslo pertvarką kalbama jau trečią
dešimtmetį, bet trūkumų čia labai daug. Apmaudu, kad dėl
biurokratinių sprendimų kenčia mūsų šalies mokslas ir ekonomika.
Baigdama noriu pacituoti ištrauką iš Finansų ministerijos
oficialaus ,,Visuotinės dotacijos” įgyvendinimo
paaiškinimo, kuris vadinasi ,,Dėl mokslinių tyrimų programos
įgyvendinimo” (visą tekstą galima rasti tinklalapyje
Esparama.lt): ,,Paskelbtas kvietimas yra pirmasis žingsnis Europos
socialinio fondo finansavimą Lietuvoje panaudojant mokslininkų ir kitų
tyrėjų vykdomiems moksliniams projektams, todėl, deja, buvo
nepakankamai įvertintas žmogiškųjų išteklių ir specifinių
administracinių gebėjimų poreikis siekiant užtikrinti visų ES
reikalavimų tinkamą įgyvendinimą. Finansų ministerija, apgailestaudama
dėl užtrukusio vertinimo, užtikrina, kad ateityje imsis griežtesnių
prevencinių priemonių (...), kad iš anksto užkirstų kelią
galimiems neatitikimams ir tokioms problemoms. (...) Tikimės, kad
šis užsitęsęs vertinimas nesumenkins ES finansavimo teikiamų
galimybių ir naudos mokslininkų ir kitų tyrėjų projektų
įgyvendinimui.” Toliau bandoma aiškinti, kas atsakingas už
visą šią painiavą, kuri P. Grivickui primena trilerį.
Kas toliau? Šioje istorijoje dar nepadėtas taškas,
tačiau, kad ir kaip ji baigtųsi, sunku tikėtis, jog šis jaunas
gabus mokslininkas ryžtųsi savo ateitį sieti su Lietuva. Būtų gerai,
jei klysčiau.