danys

Grupė renginio dalyvių (iš kairės): Skirmutė Uleckaitė, Alma Preisaitienė, Ramutė Strauka (programos vedėja), Julija Sakalaitė ir Saulius Malakauskas.

Paukščiu atskridęs Robertas Danys

LAIMA APANAVIČIENĖ

bookJei paklausčiau: ,,Ar žinote dainą ‘Užgimimas’, vargu ar gaučiau teigiamą atsakymą, daugeliui šis pavadinimas nieko nesako. Tačiau jei padainuočiau: ,,Dar ne vakaras, tai dar ne vakaras...”, nė kiek neabejoju, daugumai ausyse suskambėtų ši Povilo Meškėlos atliekama daina iš režisieriaus Raimundo Banionio filmo „Vaikai iš Amerikos viešbučio”. Tačiau esu įsitikinusi, kad neatsiras daug žinančių, kieno žodžiais parašyta ši daina. Tų žodžių autorius – Robertas Danys, kurio poezijos knygos ,,Būsiu paukštis” sutiktuvės kovo 24 d. vakarą vyko Lietuvių dailės muziejuje, Pasaulio lietuvių centre.

Nežinia, atsitiktinai ar dėsningai gyvenime įvyksta susitikimai. Sigutė Ach neturėjo progos tiesiogiai susitikti ir susipažinti su R. Daniu. Poetas Vilniaus knygų mugėse dažnai užsukdavo prie „Nieko rimto” leidyklos stendo, žiūrinėdavo S. Ach pieštus atvirukus, iliustruotas knygas, kurios jam labai patikdavo, tačiau niekada prie jos taip ir nepriėjo, neužkalbino.

 Sigutė Ach su R. Daniu, kaip ir jis su Sigute, susipažino per jo kūrybą. Susipažino, susidraugavo ir per dvejus metus parengė didžiulį jo poezijos rinkinį. Tai buvo tikrai nelengvas uždavinys, iškilo nemažai sunkumų, tačiau, anot pačios Sigutės, priėjusi akligatvį ji atsiversdavo atsitiktinį Roberto eilėraštį ir tai būdavo kaip patarimas jai, ką toliau daryti. „Jis gyveno pagal principus ‘Nieko rimto’ – nesusvarbindavo to, ko nereikia susvarbinti. Jis labai kukliai ir nuoširdžiai priimdavo tai, kas yra gilu, – nuoširdžiai apie R. Danio kūrybą kalbėjo S. Ach, pakviesta papasakoti, kaip gimė šis poezijos rinkinys. – Šią eilėraščių knygą tikrai galima vadinti Roberto gyvenimo kūrybiniu palikimu. Ir už tai mes turime būti dėkingi Rūtai Danienei. Tai ji išsaugojo ir perdavė Roberto kūrybą mums. Aš – tik knygos dailininkė. Knygos sudarytojas ir redaktorius yra profesorius Juozas Girdzijauskas.”
ach

Tą vakarą R. Danio kūrybą pristatę menininkai keitė vienas kitą, improvizavo, teigdami, kad pats poetas veda šį renginį. Vakaro pradžioje ,,atskridęs” baltu šaliku pasidabinęs Danio poezijos paukštis (pantomimos aktorė Skirmutė Uleckaitė) sklandė tarp gausiai susirinkusiųjų.

,,Tik kuomet sužinojau tikslią dieną, kada mane pavers paukščiu, tik tuomet aš supratau, ką aš paliksiu ir kuo iš tikrųjų tapsiu. Aš suvokiau, kad turėsiu begalinę erdvę, tūkstančius kelių, turėsiu tai, apie ką tik pasvajoti galėdavau žmogumi būdamas”, – skaitome ant rinkinio paskutinio viršelio R. Danio žodžius.

45 metų poeto Danio širdis netikėtai sustojo 2008 m. rudenį, bet jos ritmas atsikartojo vakare pristatytoje kūrybos rinktinėje „Būsiu paukštis”. Atskridusi paukščiu jo poezija rodė R. Danio santykį su pasauliu, kuris yra truputį romantiškas, intymus, tylus, kartais naivus, bet iki gyvuonies nuoširdus. Dailė (šia proga buvo rodomi R. Danio knygos iliustracijų originalai ir kiti dailininkės S. Ach darbai), poezija, muzika visus į vakarą susirinkusius apgaubė prisiminimų, grožio, nuoširdumo ir atvirumo skraiste. Vakare dalyvavo poeto mama R. Danienė, jau minėta dailininkė Sigutė Ach, eiles skaitė aktorė Julija Sakalaitė, skaitovai Ramutė Strauka, Alma Preisaitienė, Saulius Malakauskas, Ernestas Lukoševičius, Paulius Jankauskas, muzikavo Ričardas Sokas, Paulius Jankauskas, Rimantas Pažemeckas.

Nuo scenos iš dalyvių lūpų sklido dainos, eilėraščių posmai, smagūs pasakojimai apie šio poeto atradimą. Ir nors tai buvo pomirtinės R. Danio knygos sutiktuvės, jos nebuvo liūdnos, daugiau priminė šventę, skirtą kažin ką džiaugsmingo paminėti. Tiksliai šio vakaro nuotaiką nusakė dailininkė S. Ach: „Robertas vėl gyvas. Jis – jau paukštis.”

Kiekvieno programos dalyvio ,,susitikimas” su šiuo poetu buvo vis kitoks. Štai muzikas R. Sokas pasakojo, jog gavęs poeto eiles: ,, Tą dieną aš baisiai pyrago norėjau / Bet draugo palaukiau ir pats pakentėjau / O draugas atėjo, pyragą suvalgė / Ir draugas per pietus jau nejaučia alkio / O aš – ką čia aš... Man juk draugo reikėjo. / Tauraus, nuoširdaus – va toks ir atėjo.” Ir jas perskaitęs iškart jomis nesusižavėjo. Ir tik vėliau, perskaitęs eilėraštį dar kartą, suprato, kad šis gali tapti puikia daina. Tarp kitų šio kompozitoriaus, R. Pažemecko bei P. Jankausko dainų tą vakarą išgirdome ir Ričardo minėtąją.

Geras Roberto bičiulis, poetas Aidas Marčėnas atsisveikindamas su savo draugu sakė: „Šakninė R. Danio poezijos savybė: eilėraščio adresatas – vaikas, gyvenantis kiekviename iš mūsų. Ir adresantas – vaikas. Vaikas mumyse kreipiasi į vaiką mumyse – štai kur esmė. Ribos tarp vaiko ir suaugusiojo trinamos taip pat, kaip ir tarp gyvenimo bei kūrybos.” Ir tai ne tik jo Marčėno žodžiai. Tą patį vakaro, vykusio Lemont, metu patvirtino ir poeto mama R. Danienė, padeklamavusi mėgstamiasią Roberto eilėraštį – Henriko Radausko ,,Pasaką”, kuris baigiasi žodžiais: ,,Pasaulis juokiasi, paspendęs savo tinklą / Ant žemės vieškelių, takelių ir takų. / Klausau, ką pasaka man gieda kaip lakštingala, /Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu.” Jos sūnus – suaugęs vaikas – visą gyvenimą tikėjo pasaka. Tai buvo jaučiantis žmogus, ne vien materialiais dalykais viską matuojantis, mokėjęs aklai mylėti ir gyventi be išskaičiavimo, galėjęs susikalbėti su gamta ir stačia galva nerti savo svajonių link.

Šventė neapsiėjo ir be dovanų – kiekvienas dalyvavęs šioje šiltoje atminimo renginio programoje dovanų gavo po R. Danio poezijos knygą. Nors šių eilučių autorė ir nedalyvavo programoje, tačiau jai taip pat buvo padovanota knyga, kaip ir buvo padovanota Čikagoje gyvenančiai buvusiai Roberto mokinei Dovilei. Taip taip, Danys buvo svajonių mokytojas, pelnęs ne tik skaitytojų simpatijas, bet ir visų moksleivių numylėtinio titulą. Dosnumą parodė poeto mama R. Danienė, šias sūnaus knygas išleidusi savo lėšomis.

Apdalinęs visus gražiais jausmais ir savo širdies nuoširdumu, ,,pasklandęs” paukštis nuplasnojo, palikęs vakaro svečius. Tačiau niekas neskubėjo skirstytis, daugelis apgailestavo dėl vieno – gaila, šių poezijos knygų nebuvo galima nusipirkti. Skaitytojui gali kilti klausimas: ,,Kodėl knygų?” Ogi todėl, kad šalia didžiojo R. anio poezijos rinkinio ,,Būsiu paukštis” (2011. ,,Nieko rimto”, 600 psl.) buvo išleista ir nedidukė, labai graži knygelė su S. Ach iliustracijomis. Kaip vakaro metu Sigutė sakė: ,,Mažąją sudarėme, kad ją galėtų pirkti ir skaityti jaunimas. Didelės knygos jie tikrai neskaitys, o mažąją įsidės į švarko kišenę ir, atitrūkę nuo kompiuterių, gal ims ir paskaitys.” Abi knygos išleistos nedideliu tiražu: didžioji išleista 500, mažoji – 1,000 egz. tiražu.

d

Roberto Danio knygos ,,Būsiu paukštis” sutiktuvėse dalyvavo poeto mama Rūta Danienė (4-ta iš kairės) ir dailininkė Sigutė Ach (5-ta iš kairės). Loretos Timukienės nuotraukos

d
Vakaro metu skambėjo (iš kairės) Rimanto Pažemecko, Pauliaus Jankausko ir Ričardo Soko sukurtos dainos R. Danio žodžiams. Sežinšje: eilės skaito Alma Preisaitienė
d
Pantomimos aktorė Skirmutė Uleckaitė

d
Muzikas Ričardas Sokas Laimos Apanavičienės nuotraukos