Virtuali paroda ,,Lietuvių literatūros vertimai (2007–2011 m.)”

LAIMA APANAVIČIENĖ

Jau ne kartą esu rašiusi apie Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rengiamas virtualiasbook parodas, kuriose mėgstu apsilankyti. Prieš pat didžiąją šventę šios bibliotekos Lituanikos skyrius parengė naują virtualią parodą ,,Lietuvių literatūros vertimai (2007–2011 m.)”. Šios parodos autorė – Lituanikos skyriaus vyriausioji bibliografė Rasa Čepliejienė.

Šia paroda pradedamas virtualių parodų ciklas, kuriuo siekiama skaitytojams pristatyti Lituanikos skyriaus knygų fondą, kuriame kaupiamos knygos, išleistos už Lietuvos ribų ir kalba (lietuvių), autoryste (lietuvių autoriai) ar tematika yra susijusios su Lietuva. Šio ciklo parodose knygos bus pristatomos atskiromis teminėmis grupėmis.

Pirmoji paroda skirta apžvelgti lietuvių autorių grožinės literatūros vertimus, išleistus 2007–2011 metais. Parodos rengėjai, atidarydami parodą, prisipažįsta, kad jų fonduose esantis rinkinys nepilnai atspindi Lietuvos rašytojų vertimų užsienio kalbomis padėtį. Lituanistikos skyrius siekia turėti pilną lietuvių autorių vertimų repertuarą, tačiau, kaip ir visur, taip ir čia, – lėšų stoka ir kitos aplinkybės ne visada leidžia įsigyti visus skyrių dominančius leidinius.

Drąsiai galima tvirtinti, kad lietuvių autorių kūrybos užsienio kalbomis renesansas prasidėjo 2001 m. Jį, be jokios abejonės, paskatino tais metais pradėta įgyvendinti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos finansuojama lietuviškų (arba su Lietuva susijusių) tekstų (knygų, kitų leidinių) vertimų į užsienio kalbas skatinimo programa. Šios programos dėka jau išleista 140 lietuviškų knygų vertimų į daugiau nei 20 kalbų.

Lituanikos skyriuje saugomų 2007–2011 m. išleistų vertimų rinkinį sudaro 44 prozos, 15 poezijos, 12 vaikų literatūros leidinių. Įdomu, kad tarp poezijos vertimų net 13 autorinių knygų ir tik dvi lietuvių poezijos rinktinės. Latvių kalba išleista – 18, anglų – 10, italų ir vokiečių po 7, bulgarų, slovėnų ir ukrainiečių – po 4, ispanų, lenkų, rusų – po 3 knygas. Skyriuje taip pat saugoma po vieną vertimą azerbaidžaniečių, čekų, prancūzų, suomių ir net... albanų kalbomis.

bbookKnygų leidybos geografija taip pat plati. Lietuviška kūryba pasiekia skaitytojus ne tik kaimyninėje Latvijoje ar Lenkijoje. Ji leidžiama ir JAV, ir net tolimojoje Brazilijoje.

2007–2011 metais verčiamiausias autorius – Sigitas Parulskis. Parodoje pristatytas jo romanas „Trys sekundės dangaus” albanų, lenkų, slovėnų ir vokiečių kalbomis. Romualdo Granausko romanas „Gyvenimas po klevu” pristatomas italų ir ispanų kalbomis (šis romanas dar 1991 metais pasirodė norvegų bei švedų kalbomis). Užsienio leidėjų dėmesio sulaukė ir Balio Sruogos „Dievų miškas” – parodoje pristatomas romano vertimas italų ir ispanų kalbomis.

Kaip plačiai pasklidusi lietuvių poezija? Lietuvių poezijai pasaulyje aktyviausiai atstovauja Tomas Venclova. Parodoje rodomos jo poezijos rinktinės anglų, lenkų, rusų, vokiečių kalbomis. Marcelijaus Martinaičio dvi poezijos rinktinės pasirodė anglų, viena bulgarų kalbomis. Kornelijaus Platelio eilėraščių rinkiniai išleisti bulgarų, italų ir slovėnų kalbomis. Latvių kalba išleistos Justino Marcinkevičiaus, anglų – Jurgos Ivanauskaitės, italų – Gintaro Grajausko, prancūzų – Vlado Braziūno poezijos rinktinės.

Parodoje apsilankęs žiūrovas susipažins ir su kitų lietuvių autorių vertimais: į slovėnų kalbą išverstas Kazio Borutos „Baltaragio malūnas”, į anglų kalbą – Jono Meko „Semeliškių idilės”, Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeris”, į latvių kalbą – Jurgos Ivanauskaitės „Placebo”, Petro Dirgėlos „Kūlgrinda”, „Joldijos jūra”, „Anciliaus ežeras”, Kristinos Sabaliauskaitės „Silva rerum”, į vokiečių kalbą – Juozo Lukšos „Partizanai”, Renatos Šerelytės „Mėlynbarzdžio vaikai”, į italų kalbą – Dalios Grinkevičiūtės atsiminimai „Lietuviai prie Laptevų jūros”, Icchoko Mero „Lygiosios trunka akimirką” ir daug kitų.

Parodoje vaikų literatūra išskirta atskirai. Vaikų literatūra besidomintis skaitytojas, apsilankęs parodoje,book tikrai nenustebs knygų vaikams grupėje pamatęs, kad kol kas vertimais neaplenkiamas yra knygų autorius ir iliustratorius Kęstutis Kasparavičius. 2007–2010 metais pasirodė 6 jo knygelės latvių, kroatų, rusų, ukrainiečių kalbomis. Daugiau jo leidinių – net 22 knygeles – turi specializuotas Vaikų literatūros centras. Be jau minėtų, šiame skyriuje saugomi autoriaus knygų vertimai anglų, estų, bulgarų, ispanų, katalonų, kroatų, korėjiečių, rusų, vokiečių kalbomis. Kęstutis Kasparavičius iliustravo ir kitas parodoje pristatomas vaikų literatūros knygas – Aurelijos Čeredaitės „Tinginė ragana” (italų k.) bei Vytauto V. Landsbergio „Tinginių pasakos” (latvių k.). Ukrainiečių kalba išleista ir V. V. Landsbergio knyga „Arklio Dominyko meilė”.

Vaikų literatūrai užsienio kalbomis atstovauja Sigutė Ach (ukrainiečių k.), Brigita Jovaišienė (latvių k.), ukrainiečių kalba išėjo ir lietuvių liaudies pasakų rinktinė.

Lietuviškos kūrybos sklaidą užsienio šalyse lemia ir geranoriški lietuvių literatūros skleidėjai bei vertėjai. Lietuviškos kultūros ambasadoriais galime pavadinti ne vieną užsienyje gyvenantį žmogų: Italijoje – Guido Michelini ir Pietro U. Dini; Latvijoje – Indra Brūvere, Talrids Rullis, Daina Avotiņa; Vokietijoje – Claudia Sinning ir Markus Roduner; JAV darbuojasi Laima Sruoginis, Jonas Zdanys, Brazilijoje – Akvilė Galvosaitė. Tikėtina, kad su „Lietuviškų knygų” parama ar be jos užsienio šalyse ir toliau bus verčiama ir pristatoma lietuvių literatūra.

Visus besidominčius lietuvių autorių vertimais ir jų sklaida pasaulyje kviečiu apsilankyti tinklalapyje www.lnb.lt/parodos ir apžiūrėti virtualią parodą ,,Lietuvių literatūros vertimai (2007–2011 m.)”.