Virtuali paroda ,,Lietuvių literatūros vertimai (2007–2011 m.)”
LAIMA APANAVIČIENĖ
Jau ne kartą esu rašiusi apie Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rengiamas virtualias
parodas, kuriose mėgstu apsilankyti. Prieš pat didžiąją
šventę šios bibliotekos Lituanikos skyrius parengė naują
virtualią parodą ,,Lietuvių literatūros vertimai (2007–2011
m.)”. Šios parodos autorė – Lituanikos skyriaus
vyriausioji bibliografė Rasa Čepliejienė.
Šia paroda pradedamas virtualių parodų ciklas, kuriuo siekiama
skaitytojams pristatyti Lituanikos skyriaus knygų fondą, kuriame
kaupiamos knygos, išleistos už Lietuvos ribų ir kalba
(lietuvių), autoryste (lietuvių autoriai) ar tematika yra susijusios su
Lietuva. Šio ciklo parodose knygos bus pristatomos atskiromis
teminėmis grupėmis.
Pirmoji paroda skirta apžvelgti lietuvių autorių grožinės literatūros
vertimus, išleistus 2007–2011 metais. Parodos rengėjai,
atidarydami parodą, prisipažįsta, kad jų fonduose esantis rinkinys
nepilnai atspindi Lietuvos rašytojų vertimų užsienio kalbomis
padėtį. Lituanistikos skyrius siekia turėti pilną lietuvių autorių
vertimų repertuarą, tačiau, kaip ir visur, taip ir čia, –
lėšų stoka ir kitos aplinkybės ne visada leidžia įsigyti visus
skyrių dominančius leidinius.
Drąsiai galima tvirtinti, kad lietuvių autorių kūrybos užsienio
kalbomis renesansas prasidėjo 2001 m. Jį, be jokios abejonės, paskatino
tais metais pradėta įgyvendinti Lietuvos Respublikos kultūros
ministerijos finansuojama lietuviškų (arba su Lietuva susijusių)
tekstų (knygų, kitų leidinių) vertimų į užsienio kalbas skatinimo
programa. Šios programos dėka jau išleista 140
lietuviškų knygų vertimų į daugiau nei 20 kalbų.
Lituanikos skyriuje saugomų 2007–2011 m. išleistų vertimų
rinkinį sudaro 44 prozos, 15 poezijos, 12 vaikų literatūros leidinių.
Įdomu, kad tarp poezijos vertimų net 13 autorinių knygų ir tik dvi
lietuvių poezijos rinktinės. Latvių kalba išleista – 18,
anglų – 10, italų ir vokiečių po 7, bulgarų, slovėnų ir
ukrainiečių – po 4, ispanų, lenkų, rusų – po 3 knygas.
Skyriuje taip pat saugoma po vieną vertimą azerbaidžaniečių, čekų,
prancūzų, suomių ir net... albanų kalbomis.
Knygų
leidybos geografija taip pat plati. Lietuviška kūryba pasiekia
skaitytojus ne tik kaimyninėje Latvijoje ar Lenkijoje. Ji leidžiama ir
JAV, ir net tolimojoje Brazilijoje.
2007–2011 metais verčiamiausias autorius – Sigitas
Parulskis. Parodoje pristatytas jo romanas „Trys sekundės
dangaus” albanų, lenkų, slovėnų ir vokiečių kalbomis. Romualdo
Granausko romanas „Gyvenimas po klevu” pristatomas italų ir
ispanų kalbomis (šis romanas dar 1991 metais pasirodė norvegų
bei švedų kalbomis). Užsienio leidėjų dėmesio sulaukė ir Balio
Sruogos „Dievų miškas” – parodoje pristatomas
romano vertimas italų ir ispanų kalbomis.
Kaip plačiai pasklidusi lietuvių poezija? Lietuvių poezijai pasaulyje
aktyviausiai atstovauja Tomas Venclova. Parodoje rodomos jo poezijos
rinktinės anglų, lenkų, rusų, vokiečių kalbomis. Marcelijaus
Martinaičio dvi poezijos rinktinės pasirodė anglų, viena bulgarų
kalbomis. Kornelijaus Platelio eilėraščių rinkiniai
išleisti bulgarų, italų ir slovėnų kalbomis. Latvių kalba
išleistos Justino Marcinkevičiaus, anglų – Jurgos
Ivanauskaitės, italų – Gintaro Grajausko, prancūzų – Vlado
Braziūno poezijos rinktinės.
Parodoje apsilankęs žiūrovas susipažins ir su kitų lietuvių autorių
vertimais: į slovėnų kalbą išverstas Kazio Borutos
„Baltaragio malūnas”, į anglų kalbą – Jono Meko
„Semeliškių idilės”, Ričardo Gavelio „Vilniaus
pokeris”, į latvių kalbą – Jurgos Ivanauskaitės
„Placebo”, Petro Dirgėlos „Kūlgrinda”,
„Joldijos jūra”, „Anciliaus ežeras”, Kristinos
Sabaliauskaitės „Silva rerum”, į vokiečių kalbą –
Juozo Lukšos „Partizanai”, Renatos Šerelytės
„Mėlynbarzdžio vaikai”, į italų kalbą – Dalios
Grinkevičiūtės atsiminimai „Lietuviai prie Laptevų jūros”,
Icchoko Mero „Lygiosios trunka akimirką” ir daug kitų.
Parodoje vaikų literatūra išskirta atskirai. Vaikų literatūra besidomintis skaitytojas, apsilankęs parodoje,
tikrai nenustebs knygų vaikams grupėje pamatęs, kad kol kas vertimais
neaplenkiamas yra knygų autorius ir iliustratorius Kęstutis
Kasparavičius. 2007–2010 metais pasirodė 6 jo knygelės latvių,
kroatų, rusų, ukrainiečių kalbomis. Daugiau jo leidinių – net 22
knygeles – turi specializuotas Vaikų literatūros centras. Be jau
minėtų, šiame skyriuje saugomi autoriaus knygų vertimai anglų,
estų, bulgarų, ispanų, katalonų, kroatų, korėjiečių, rusų, vokiečių
kalbomis. Kęstutis Kasparavičius iliustravo ir kitas parodoje
pristatomas vaikų literatūros knygas – Aurelijos Čeredaitės
„Tinginė ragana” (italų k.) bei Vytauto V. Landsbergio
„Tinginių pasakos” (latvių k.). Ukrainiečių kalba
išleista ir V. V. Landsbergio knyga „Arklio Dominyko
meilė”.
Vaikų literatūrai užsienio kalbomis atstovauja Sigutė Ach (ukrainiečių
k.), Brigita Jovaišienė (latvių k.), ukrainiečių kalba
išėjo ir lietuvių liaudies pasakų rinktinė.
Lietuviškos kūrybos sklaidą užsienio šalyse lemia ir
geranoriški lietuvių literatūros skleidėjai bei vertėjai.
Lietuviškos kultūros ambasadoriais galime pavadinti ne vieną
užsienyje gyvenantį žmogų: Italijoje – Guido Michelini ir Pietro
U. Dini; Latvijoje – Indra Brūvere, Talrids Rullis, Daina
Avotiņa; Vokietijoje – Claudia Sinning ir Markus Roduner; JAV
darbuojasi Laima Sruoginis, Jonas Zdanys, Brazilijoje – Akvilė
Galvosaitė. Tikėtina, kad su „Lietuviškų knygų”
parama ar be jos užsienio šalyse ir toliau bus verčiama ir
pristatoma lietuvių literatūra.
Visus besidominčius lietuvių autorių vertimais ir jų sklaida pasaulyje
kviečiu apsilankyti tinklalapyje www.lnb.lt/parodos ir apžiūrėti
virtualią parodą ,,Lietuvių literatūros vertimai (2007–2011
m.)”.