Esame lašeliai didelėje kūdroje
ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS
Prieš metus šioje skiltyje rašiau apie pradėtą
privalomą JAV gyventojų surašymą (,,Draugas”, 2010 m.
balandžio 14 d.). Dabar, nors prabėgomis, noriu pasidalinti spaudoje
pasirodžiusia informacija apie šios apklausos rezultatus,
paskelbtus kovo mėn. pabaigoje.
Pradėsiu nuo savo kiemo – Michigan valstijos sostinės Lansing.
Pačios sostinės gyventojų skaičius sumažėjo 4 proc. – nuo 119,357
iki 114,297. Kai 1969 m. čia atsikėlėme gyventi, gyventojų buvo
131,546. Tai buvo automobilių gaminimo gadynė. Vienu laiku Lansing
mieste buvo pagaminama daugiausia automobilių visoje Amerikoje. Su
laiku žmonės išsikėlė į kitas valstijas, išvažinėjo po
priemiesčius. Sostinės rajone gyvenančiųjų surašymas rodo 3.6
proc. augimą. Tai mažas, bet teigiamas padidėjimas.
Michigan valstijoje skandalą sukėlė didžiausio miesto – Detroit
– surašymo rezultatai. Per paskutinius dešimt metų
ten prarasta kevirtadalis gyventojų! Dabar ten gyvena tik 713,777
gyventojai, taigi miestas prarado 237,493 gyventojus. Vienu laiku
Detroit buvo ketvirtas didžiausias miestas JAV. Prieš
dešimt metų savo didumu jis buvo dešimtas, o dabar
nukrito į aštuonioliktą vietą. Pati Michigan valstija per
dešimt metų prarado 54,000 gyventojų. Tai 0.6 proc. sumažėjimas.
Ši valstija yra vienintelė visose JAV, nuo paskutinio
surašymo praradusi gyventojų. Visame krašte gyventojų
padidėjo 9.7 proc.
Gyventojų prarado ir keletas kitų vidurio vakarų miestų: Pittsburgh,
Cleveland, Cincinnati, Milwaukee, Toledo. Massachussetts valstijoje
Boston ir kiti keturi didžiausi valstijos miestai gyventojų skaičiumi
pagausėjo. Boston, valstijos sostinė, paaugo 4.8 proc. ir dabar turi
617,594 gyventojus. Daug kur padidėjo ispanų kilmės žmonių –
krašte jų priskaičiuota per 50 mln. Tai sparčiausiai auganti
grupė visoje šalyje. Dabar jie sudaro 16 proc. visų
šalies gyventojų. Visose JAV rasta 308.7 mln. gyventojų.
Urbanizacija didėja, o provincijoje gyvenančių bei ūkininkų skaičius
vis mažėja.
New York mieste surašyta 8.2 mln. gyventojų. Nuo paskutinio
surašymo tai 2.1 proc. padidėjimas. Miesto meras Michael
Bloomberg pareiškė, kad Brooklyn ir Queens rajonuose buvo
aplenkta daug gyventojų. Matyt, juose gyvena daug naujų imigrantų,
vengiančių ryšių su bet kokiais valdžios pareigūnais.
Šios valstijos antras didžiausias miestas – Buffalo
– prarado beveik 11 proc. gyventojų. Dabar ten gyvena 261,310.
New York valstijoje didžiausią mažumą sudaro ispanų kilmės žmonės
– 15.5 proc.; antroje vietoje yra juodosios rasės žmonės,
sudarantys 14.4 proc. visų valstijos gyventojų.
Washington, DC, JAV sostinėje, juodosios rasės žmonių sumažėjo 11.5
proc. Dabar sostinėje gyvena 50.5 proc. juodaodžių, prie kurių
priskaičiuojami ir juodosios rasės ispanų kilmės žmonės. Sostinė paaugo
5 proc. ir dabar turi 601,723 gyventojus. Tai pirmas padidėjimas po
1950 metais prasidėjusio sostinės gyventojų mažėjimo. Per paskutinius
dešimt metų baltųjų skaičius padidėjo 50,286, o ispanų kilmės
– 9,796. Juodosios rasės gyventojų skaičius per tą laiką sumažėjo
39,035.
Surašyme 9 mln. žmonių save apibūdino esant daugiau negu vienos
rasės. Neispanų kilmės baltieji sudaro 196.6 mln., t.y., 64 proc.
Krašte yra 37.7 juodosios rasės žmonių ir 14.5 mln. azijiečių.
Taip vadinamos mažumos dabar sudaro 36 proc. viso krašto
gyventojų. Apie pusė ispanų kilmės žmonių gyvena savo kilmės žmonių
telkiniuose ar kvartaluose. Ketvirtadalis azijiečių gyvena azijiečių
kvartaluose. Juodosios rasės žmonės yra plačiau pasklidę negu
aukščiau paminėtos dvi grupės.
Dienraštyje ,,USA Today” skelbiama, kad iš 25
didmiesčių su bent 250,000 gyventojų dvidešimtyje jų sumažėjo
juodosios rasės gyventojų skaičius. Pvz., Čikagoje jų sumažėjo 181,453
žmonėmis, Atlanta mieste – 29,746, Cleveland – 33,304 ir
t.t. Aiškinama, kad čia įtakos turi juodųjų viduriniosios klasės
pagausėjimas ir jų išsikėlimas į priemiesčius. Taip pat
pastebėta, kad daugiau juodųjų išsikelia į pietines valstijas,
kur yra šiltesnis klimatas.
Prie JAV gyventojų surašymo statistikos noriu pridėti The
University of New Mexico ką tik paskelbtą informaciją apie
vidutinišką uždarbį JAV valstijose. Visų valstijų neminėsiu.
Pirmiausia, visos JAV vidutiniškas vieno asmens metinis uždarbis
2010 m. buvo 40,584 dol. Tai rodo 34 proc. padidėjimą per paskutinį
dešimtmetį. Washington, DC vidutinis uždarbis buvo 71,044 dol.,
padidėjo 75 proc. Iš 50 valstijų pirmoje vietoje yra Connecticut
su 56,001 dol. (34 proc. padidėjimas). Toliau seka Massachussetts su
51,552 dol (35 proc. padidėjimas), New Jersey – 50,781 dol. (31
proc.), Maryland – 49,025 dol. (41 proc.), New York –
48,821 dol. (41 proc.), Wyoming – 47,851 dol. (63 proc.).
Vienuoliktoje vietoje yra Illinois valstija su 43,159 dol. (32 proc.).
Po jos eina California, Minnessota, Colorado, Rhode Island,
Pennsylvania, Hawaii. Trisdešimt šeštoje vietoje
atsidūrė Michigan – 35,587 dol. (21 proc.). Paskutinėje vietoje
rikiuojasi Mississippi – 31,186 dol. (45 proc.), antroje vietoje
nuo galo yra Idaho – 32,257 dol. (31 preoc.), po to Utah –
32,595 dol. (33 proc.), West Virgnia – 32,641 dol. (47 proc.) ir
Arkansas – 33,150 dol. (47 proc.). Per dešimt metų
šioje srityje daugiausia pažangos padarė North Dakota,
Louisiana, South Dakota ir Wyoming valstijos. Per metus Michigan,
Georgia, Ohio ir Nevada valstijų uždarbių vidurkiai, palyginti su
kitomis valstijomis, gerokai sumažėjo.
Dabar su nekantrumu ir tam tikru nerimu lauksime Lietuvos gyventojų
surašymo rezultatų. Gal tiksliau sužinosime, kiek lašelių
iš to prūdo pasklido po pasaulį?