Esame lašeliai didelėje kūdroje

ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS

Prieš metus šioje skiltyje rašiau apie pradėtą privalomą JAV gyventojų surašymą (,,Draugas”, 2010 m. balandžio 14 d.). Dabar, nors prabėgomis, noriu pasidalinti spaudoje pasirodžiusia informacija apie šios apklausos rezultatus, paskelbtus kovo mėn. pabaigoje.

Pradėsiu nuo savo kiemo – Michigan valstijos sostinės Lansing. Pačios sostinės gyventojų skaičius sumažėjo 4 proc. – nuo 119,357 iki 114,297. Kai 1969 m. čia atsikėlėme gyventi, gyventojų buvo 131,546. Tai buvo automobilių gaminimo gadynė. Vienu laiku Lansing mieste buvo pagaminama daugiausia automobilių visoje Amerikoje. Su laiku žmonės išsikėlė į kitas valstijas, išvažinėjo po priemiesčius. Sostinės rajone gyvenančiųjų surašymas rodo 3.6 proc. augimą. Tai mažas, bet teigiamas padidėjimas.

Michigan valstijoje skandalą sukėlė didžiausio miesto – Detroit – surašymo rezultatai. Per paskutinius dešimt metų ten prarasta kevirtadalis gyventojų! Dabar ten gyvena tik 713,777 gyventojai, taigi miestas prarado 237,493 gyventojus. Vienu laiku Detroit buvo ketvirtas didžiausias miestas JAV. Prieš dešimt metų savo didumu jis buvo dešimtas, o dabar nukrito į aštuonioliktą vietą. Pati Michigan valstija per dešimt metų prarado 54,000 gyventojų. Tai 0.6 proc. sumažėjimas. Ši valstija yra vienintelė visose JAV, nuo paskutinio surašymo praradusi gyventojų. Visame krašte gyventojų padidėjo 9.7 proc.

Gyventojų prarado ir keletas kitų vidurio vakarų miestų: Pittsburgh, Cleveland, Cincinnati, Milwaukee, Toledo. Massachussetts valstijoje Boston ir kiti keturi didžiausi valstijos miestai gyventojų skaičiumi pagausėjo. Boston, valstijos sostinė, paaugo 4.8 proc. ir dabar turi 617,594 gyventojus. Daug kur padidėjo ispanų kilmės žmonių – krašte jų priskaičiuota per 50 mln. Tai sparčiausiai auganti grupė visoje šalyje. Dabar jie sudaro 16 proc. visų šalies gyventojų. Visose JAV rasta 308.7 mln. gyventojų. Urbanizacija didėja, o provincijoje gyvenančių bei ūkininkų skaičius vis mažėja.

New York mieste surašyta 8.2 mln. gyventojų. Nuo paskutinio surašymo tai 2.1 proc. padidėjimas. Miesto meras Michael Bloomberg pareiškė, kad Brooklyn ir Queens rajonuose buvo aplenkta daug gyventojų. Matyt, juose gyvena daug naujų imigrantų, vengiančių ryšių su bet kokiais valdžios pareigūnais. Šios valstijos antras didžiausias miestas – Buffalo – prarado beveik 11 proc. gyventojų. Dabar ten gyvena 261,310. New York valstijoje didžiausią mažumą sudaro ispanų kilmės žmonės – 15.5 proc.; antroje vietoje yra juodosios rasės žmonės, sudarantys 14.4 proc. visų valstijos gyventojų.

Washington, DC, JAV sostinėje, juodosios rasės žmonių sumažėjo 11.5 proc. Dabar sostinėje gyvena 50.5 proc. juodaodžių, prie kurių priskaičiuojami ir juodosios rasės ispanų kilmės žmonės. Sostinė paaugo 5 proc. ir dabar turi 601,723 gyventojus. Tai pirmas padidėjimas po 1950 metais prasidėjusio sostinės gyventojų mažėjimo. Per paskutinius dešimt metų baltųjų skaičius padidėjo 50,286, o ispanų kilmės – 9,796. Juodosios rasės gyventojų skaičius per tą laiką sumažėjo 39,035.

Surašyme 9 mln. žmonių save apibūdino esant daugiau negu vienos rasės. Neispanų kilmės baltieji sudaro 196.6 mln., t.y., 64 proc. Krašte yra 37.7 juodosios rasės žmonių ir 14.5 mln. azijiečių. Taip vadinamos mažumos dabar sudaro 36 proc. viso krašto gyventojų. Apie pusė ispanų kilmės žmonių gyvena savo kilmės žmonių telkiniuose ar kvartaluose. Ketvirtadalis azijiečių gyvena azijiečių kvartaluose. Juodosios rasės žmonės yra plačiau pasklidę negu aukščiau paminėtos dvi grupės.

Dienraštyje ,,USA Today” skelbiama, kad iš 25 didmiesčių su bent 250,000 gyventojų dvidešimtyje jų sumažėjo juodosios rasės gyventojų skaičius. Pvz., Čikagoje jų sumažėjo 181,453 žmonėmis, Atlanta mieste – 29,746, Cleveland – 33,304 ir t.t. Aiškinama, kad čia įtakos turi juodųjų viduriniosios klasės pagausėjimas ir jų išsikėlimas į priemiesčius. Taip pat pastebėta, kad daugiau juodųjų išsikelia į pietines valstijas, kur yra šiltesnis klimatas.

Prie JAV gyventojų surašymo statistikos noriu pridėti The University of New Mexico ką tik paskelbtą informaciją apie vidutinišką uždarbį JAV valstijose. Visų valstijų neminėsiu. Pirmiausia, visos JAV vidutiniškas vieno asmens metinis uždarbis 2010 m. buvo 40,584 dol. Tai rodo 34 proc. padidėjimą per paskutinį dešimtmetį. Washington, DC vidutinis uždarbis buvo 71,044 dol., padidėjo 75 proc. Iš 50 valstijų pirmoje vietoje yra Connecticut su 56,001 dol. (34 proc. padidėjimas). Toliau seka Massachussetts su 51,552 dol (35 proc. padidėjimas), New Jersey – 50,781 dol. (31 proc.), Maryland – 49,025 dol. (41 proc.), New York – 48,821 dol. (41 proc.), Wyoming – 47,851 dol. (63 proc.). Vienuoliktoje vietoje yra Illinois valstija su 43,159 dol. (32 proc.). Po jos eina California, Minnessota, Colorado, Rhode Island, Pennsylvania, Hawaii. Trisdešimt šeštoje vietoje atsidūrė Michigan – 35,587 dol. (21 proc.). Paskutinėje vietoje rikiuojasi Mississippi – 31,186 dol. (45 proc.), antroje vietoje nuo galo yra Idaho – 32,257 dol. (31 preoc.), po to Utah – 32,595 dol. (33 proc.), West Virgnia – 32,641 dol. (47 proc.) ir Arkansas – 33,150 dol. (47 proc.). Per dešimt metų šioje srityje daugiausia pažangos padarė North Dakota, Louisiana, South Dakota ir Wyoming valstijos. Per metus Michigan, Georgia, Ohio ir Nevada valstijų uždarbių vidurkiai, palyginti su kitomis valstijomis, gerokai sumažėjo.

Dabar su nekantrumu ir tam tikru nerimu lauksime Lietuvos gyventojų surašymo rezultatų. Gal tiksliau sužinosime, kiek lašelių iš to prūdo pasklido po pasaulį?