Seminaras, skirtas užsieniečiams kunigams
Tėvas ANTANAS SAULAITIS, SJ
Čikagos arkivyskupija užsieniečiams kunigams rengia seminarus su
arkivyskupu kardinolu Francis George, diakonais ir pasauliečiais
sielovadininkais, taip siekdama palengvinti kunigų perėjimą iš
savo krašto bažnytinės veiklos į vietinę. Šie kurseliai,
kuriuose dalyvauja indai, įvairių šalių afrikiečiai ir pietų
amerikiečiai, airiai, filipiniečiai, vietnamiečiai, padeda nevietiniams
kunigams susigaudyti. Vienas vakaras vedamas lenkiškai, kitas
– ispaniškai. Šiuo metu iš užsienio
atvykusių čia studijuoti ar dirbti yra apie 150 kunigų.
Sielovada ir tarnystės pasikeitė
Įžanginiame žodyje kardinolas George sakė, kad iš 2,3 mln.
katalikų Cook ir Lake apskrityse 40 proc. yra gimę užsienyje. Jis pats
augo kartu su trečios kartos lenkais Čikagos šiaurės vakaruose,
po daugelio metų sugrįžęs tose vietose rado daugiausia jau Lenkijoje
gimusius lenkus. Sekmadieniais šv. Mišios
švenčiamos 26iomis kalbomis. Įdomus reiškinys, kad
Čikagos parapijose dirba iš Afrikos imigravę kunigai, nekilę
iš vergų palikuonių.
Pirmajai imigrantų kartai stengiamasi sudaryti aplinką, kuri primintų,
sietųsi su jų gimtąja šalimi. Tuo tarpu antroji imigrantų karta
išlaiko jau tik kai kurias tradicijas ir tikėjimą. Labai rūpi
imigrantų jaunimas, kuris gyvena supasaulėjusiame protestantizme, o ne
supasaulėjusioje katalikiškoje kultūroje kaip Italijoje ar Pietų
Amerikoje – tai nėra palanku tikėjimui. Arkivyskupija liepos
mėnesį buria sąjūdį, kuriuo bandys pritraukti paauglius ir jaunus
suaugusius. Moksliniai duomenys rodo, kad jeigu jaunimas iki 23 metų
lanko bažnyčią ir patiria Jėzaus Kristaus asmenį, ypač sakramentais bei
tarnaudami vargstantiems, savanoriaudami, jie ir toliau išlieka
veiklūs katalikai. Tikėjimas prarandamas sulaukus 23 metų.
Susitikimo metu kardinolas sakė, jog sielovada bei tarnystės pasikeitė.
Dabar dirbama sutartinai su diakonais, išsilavinusiais
mokytojais bei sielovadininkais, savanoriais. Sakramentai,
aišku, yra tie patys, bet visa sielovadinė tarnystė skiriasi.
Kunigas gali tarnauti, vadovaudamasis savo kilmės šalies
tarnyste, tačiau ji svetimoje šalyje netinka – tenka
tarnauti taip, kad žmonės suprastų ir kaip jie iš jo tikisi.
Neretai kunigai dirba kartu su moterimis ir savanoriais.
Visas čionykštis katalikiškas gyvenimas yra toks, koks
yra, kaip jį bevertintume, sakė kardinolas. Kaip pavyzdį jis paminėjo
arkivyskupijos moterų tarybą, su kuria jis pastoviai susitinka
pasitarti.
Diakonai – Dievo pašaukti ir įšventinti
Diakonų vadovas diakonas Dan Welter pakartojo kardinolo George žodžius,
kad Čikagos arkivyskupijoje diakonų yra gausiausia – 600 dirba
vyskupijoje, 100 tarnauja kitose vietose. Netrukus bus
įšventinta 12 naujų. Diakonų žmonos dažnai pačios dirba
sielovadoje. Labai svarbu branginti diakonų tarnystės dovaną Bažnyčiai.
Diakonai – Dievo pašaukti ir įšventinti.
Carol Walters vadovauja pasauliečių tarnystei ir religinio
švietimo darbuotojų lavinimui. Šie pasauliečiai ir
pasaulietės, įgiję magistro laipsnį teologijos, sielovados ir
panašiose srityse, dirba kartu su kunigais ir diakonais.
Šiuo metu arkivyskupijoje yra 109 mokslus baigę, arkivyskupo
siuntimu 70 jų dirba parapijose, o kiti įvairiose bažnytinėse įstaigose
kaip akademinės sielovados, ligoninės, prieglaudos, palaikomosios
slaugos tarnystė.
Pasauliečiai tarnystėje – norintys ir galintys padėti
Sielovadininkė Odessa Foster, kalbėdama apie pasauliečių tarnystę,
pabrėžė, kad jie yra profesionalai, turintys magistro laipsnius,
pastoviai lankantys kursus bei konferencijas, gaunantys atlyginimą. Ji
kunigų prašė prisiminti, kad sunkų jų darbą gali padėti nudirbti
žmonės, norintys ir galintys padėti. Krikštu pašaukti
būti Jėzaus mokiniais, pašaukti ir arkivyskupo rankų uždėjimu
palaiminti tokie pasauliečiai tarnauja administracijoje, dvasiniame
vadovavime, liturgijoje, religinio ugdymo veikloje, sielovadinėse
tarnystėse, kartais atstovauja klebonui, dalyvauja priimant sprendimus,
dirba kartu su klebonu, tarnautojais, parapijos taryba, įvairiais
parapijos būreliais ir grupėmis. Jie moko vaikus, siekia įtraukti į
jiems tinkamą veiklą, kuriai įsipareigoja. Odessa sakė, kad ji,
kalbėdama apie pasauliečių tarnystę, žiūri plačiai – į visą
bendruomenę, savanorius. Sielovadininkai (ang. pastoral ministers)
nemoko vaikų, bet lavina katechetus (tikybos mokytojus). Jie nėra
kunigų varžovai, o išsilavinę jų bendradarbiai.
Apie kultūrinę įtampą
Diakonas Leroy Gill sakė, kad diakonai, kaip Jėzus, yra pašaukti
tarnauti. Jie mokosi ketverius metus, kasmet lanko papildomas
programas, palaiko gerus ryšius su parapija, jiems privaloma
pasinaudoti dvasine palyda. Gerai, kai žmonės mato iš jų pačių
kilusį ir pašauktą diakoną. Trijų vaikų tėvas santechnikas
pastebėjo, kad jų parapijiečiai yra iš vergų laikų kilę
juodieji, o klebonas atvyko iš Nigerijos – ,,tos pačios
odos spalvos, bet visai kitokios kultūros”. Diakonas, sakė Gill,
nesiekia klebono autoriteto ir galios, o yra lyg tiltas tarp kunigo ir
tikinčiųjų. Diakonas padeda kitos kultūros kunigui įnešti
iš kitur atsivežtas dovanas Bažnyčiai. Neretai parapijiečius
atbaido kitos kultūros klebono užuominos, esą jie prastesni katalikai
už tuos, gyvenančius jo kilmės šalyje. Reikia suprasti, kad
kultūrinė įtampa nesvetima nei kunigui, nei parapijiečiams.
Naujos programos
Diskusijų metu paaiškėjo, kad diakonas nėra
šališkas, o stengiasi tiek kunigui, tiek parapijiečiams
padėti – išklausyti jų pageidavimus.
Kartais įtampa tarp sielovadininkų ir klebono, kunigo ir diakono yra ne
kultūrinė, o asmeninė, lyg kunigas jaustųsi esąs pavojuje prarasti
autoritetą. Arkivyskupija jau turi paruošusi programą parapijų
tarnautojams bei talkininkams, kaip ir dabar užsieniečiams kunigams,
kuri padeda vieniems prie kitų priprasti ir vieniems kitus suprasti.
Birželio mėnesio seminarai bus skirti tiems patiems užsieniečiams
kunigams kartu su pagrindiniais talkininkais, talkininkėmis.
Kitos pastabos
Kaip ir eiliniuose klebonų susitikimuose, taip ir šiame vakare
iškilo amerikietiškos tarsenos klausimas. Keli Azijos ir
Afrikos kunigai prisipažino, jog jie stengiasi savo tarimą tobulinti,
kad žmonės geriau juos suprastų. Čikagoje seminariją baigęs ir 60 metų
čia gyvenantis lenkas kunigas į pastabas dėl jo sulenkintos anglų
kalbos atsakė, kad jis 24 valandas ir 7 dienas per savaitę stengiasi
išlaikyti savo lenkišką tarimą.
Labai malonu, kad šiai užsieniečių kunigų programai vadovauja
paulistas kun. Bret Hoover, CSP, dėstantis sielovadininkų magistro
studijas Loyola University. Jo studentė yra ir Pal. Jurgio Matulaičio
misijos parapijietė Grasilda Reinytė-Petkienė, kuri Misijoje rūpinasi
paauglių Sutvirtinimo ruoša ir suaugusių įkrikščioninimo
programa. Dėstytojas žino apie Misiją, kadangi seminarai apima ir
studentų sielovadinę patirtį. Kapelionui maloni kard. George pastaba
apie Matulaičio misiją, jog ,,tai – labai gyva bendruomenė”.
Čikagos arkivyskupijoje yra 357 parapijos, 12 misijų, jose dirba 787
vyskupijos kunigai, 163 užsieniečiai kunigai, 787 vienuolijų kunigai,
269 broliai vienuoliai, 1966 seserys vienuolės; 203 klierikai mokosi
seminarijose. Šešiuose katalikiškuose
universitetuose studijuoja 51,000 studentų, 40-tyje katalikiškų
gimnazijų mokosi 26,500 mokiniai, 215 pradinių mokyklų – 63,000
pradinukų, pagalbines tikybos pamokas lanko 237,000.