Seminaras, skirtas užsieniečiams kunigams

Tėvas ANTANAS SAULAITIS, SJ

Čikagos arkivyskupija užsieniečiams kunigams rengia seminarus su arkivyskupu kardinolu Francis George, diakonais ir pasauliečiais sielovadininkais, taip siekdama palengvinti kunigų perėjimą iš savo krašto bažnytinės veiklos į vietinę. Šie kurseliai, kuriuose dalyvauja indai, įvairių šalių afrikiečiai ir pietų amerikiečiai, airiai, filipiniečiai, vietnamiečiai, padeda nevietiniams kunigams susigaudyti. Vienas vakaras vedamas lenkiškai, kitas – ispaniškai. Šiuo metu iš užsienio atvykusių čia studijuoti ar dirbti yra apie 150 kunigų.

Sielovada ir tarnystės pasikeitė

Įžanginiame žodyje kardinolas George sakė, kad iš 2,3 mln. katalikų Cook ir Lake apskrityse 40 proc. yra gimę užsienyje. Jis pats augo kartu su trečios kartos lenkais Čikagos šiaurės vakaruose, po daugelio metų sugrįžęs tose vietose rado daugiausia jau Lenkijoje gimusius lenkus. Sekmadieniais šv. Mišios švenčiamos 26iomis kalbomis. Įdomus reiškinys, kad Čikagos parapijose dirba iš Afrikos imigravę kunigai, nekilę iš vergų palikuonių.

Pirmajai imigrantų kartai stengiamasi sudaryti aplinką, kuri primintų, sietųsi su jų gimtąja šalimi. Tuo tarpu antroji imigrantų karta išlaiko jau tik kai kurias tradicijas ir tikėjimą. Labai rūpi imigrantų jaunimas, kuris gyvena supasaulėjusiame protestantizme, o ne supasaulėjusioje katalikiškoje kultūroje kaip Italijoje ar Pietų Amerikoje – tai nėra palanku tikėjimui. Arkivyskupija liepos mėnesį buria sąjūdį, kuriuo bandys pritraukti paauglius ir jaunus suaugusius. Moksliniai duomenys rodo, kad jeigu jaunimas iki 23 metų lanko bažnyčią ir patiria Jėzaus Kristaus asmenį, ypač sakramentais bei tarnaudami vargstantiems, savanoriaudami, jie ir toliau išlieka veiklūs katalikai. Tikėjimas prarandamas sulaukus 23 metų.

Susitikimo metu kardinolas sakė, jog sielovada bei tarnystės pasikeitė. Dabar dirbama sutartinai su diakonais, išsilavinusiais mokytojais bei sielovadininkais, savanoriais. Sakramentai, aišku, yra tie patys, bet visa sielovadinė tarnystė skiriasi. Kunigas gali tarnauti, vadovaudamasis savo kilmės šalies tarnyste, tačiau ji svetimoje šalyje netinka – tenka tarnauti taip, kad žmonės suprastų ir kaip jie iš jo tikisi. Neretai kunigai dirba kartu su moterimis ir savanoriais.

Visas čionykštis katalikiškas gyvenimas yra toks, koks yra, kaip jį bevertintume, sakė kardinolas. Kaip pavyzdį jis paminėjo arkivyskupijos moterų tarybą, su kuria jis pastoviai susitinka pasitarti.

Diakonai – Dievo pašaukti ir įšventinti

Diakonų vadovas diakonas Dan Welter pakartojo kardinolo George žodžius, kad Čikagos arkivyskupijoje diakonų yra gausiausia – 600 dirba vyskupijoje, 100 tarnauja kitose vietose. Netrukus bus įšventinta 12 naujų. Diakonų žmonos dažnai pačios dirba sielovadoje. Labai svarbu branginti diakonų tarnystės dovaną Bažnyčiai. Diakonai – Dievo pašaukti ir įšventinti.

Carol Walters vadovauja pasauliečių tarnystei ir religinio švietimo darbuotojų lavinimui. Šie pasauliečiai ir pasaulietės, įgiję magistro laipsnį teologijos, sielovados ir panašiose srityse, dirba kartu su kunigais ir diakonais. Šiuo metu arkivyskupijoje yra 109 mokslus baigę, arkivyskupo siuntimu 70 jų dirba parapijose, o kiti įvairiose bažnytinėse įstaigose kaip akademinės sielovados, ligoninės, prieglaudos, palaikomosios slaugos tarnystė.

Pasauliečiai tarnystėje – norintys ir galintys padėti

Sielovadininkė Odessa Foster, kalbėdama apie pasauliečių tarnystę, pabrėžė, kad jie yra profesionalai, turintys magistro laipsnius, pastoviai lankantys kursus bei konferencijas, gaunantys atlyginimą. Ji kunigų prašė prisiminti, kad sunkų jų darbą gali padėti nudirbti žmonės, norintys ir galintys padėti. Krikštu pašaukti būti Jėzaus mokiniais, pašaukti ir arkivyskupo rankų uždėjimu palaiminti tokie pasauliečiai tarnauja administracijoje, dvasiniame vadovavime, liturgijoje, religinio ugdymo veikloje, sielovadinėse tarnystėse, kartais atstovauja klebonui, dalyvauja priimant sprendimus, dirba kartu su klebonu, tarnautojais, parapijos taryba, įvairiais parapijos būreliais ir grupėmis. Jie moko vaikus, siekia įtraukti į jiems tinkamą veiklą, kuriai įsipareigoja. Odessa sakė, kad ji, kalbėdama apie pasauliečių tarnystę, žiūri plačiai – į visą bendruomenę, savanorius. Sielovadininkai (ang. pastoral ministers) nemoko vaikų, bet lavina katechetus (tikybos mokytojus). Jie nėra kunigų varžovai, o išsilavinę jų bendradarbiai.
   
Apie kultūrinę įtampą

Diakonas Leroy Gill sakė, kad diakonai, kaip Jėzus, yra pašaukti tarnauti. Jie mokosi ketverius metus, kasmet lanko papildomas programas, palaiko gerus ryšius su parapija, jiems privaloma pasinaudoti dvasine palyda. Gerai, kai žmonės mato iš jų pačių kilusį ir pašauktą diakoną. Trijų vaikų tėvas santechnikas pastebėjo, kad jų parapijiečiai yra iš vergų laikų kilę juodieji, o klebonas atvyko iš Nigerijos – ,,tos pačios odos spalvos, bet visai kitokios kultūros”. Diakonas, sakė Gill, nesiekia klebono autoriteto ir galios, o yra lyg tiltas tarp kunigo ir tikinčiųjų. Diakonas padeda kitos kultūros kunigui įnešti iš kitur atsivežtas dovanas Bažnyčiai. Neretai parapijiečius atbaido kitos kultūros klebono užuominos, esą jie prastesni katalikai už tuos, gyvenančius jo kilmės šalyje. Reikia suprasti, kad kultūrinė įtampa nesvetima nei kunigui, nei parapijiečiams.

Naujos programos

Diskusijų metu paaiškėjo, kad diakonas nėra šališkas, o stengiasi tiek kunigui, tiek parapijiečiams padėti – išklausyti jų pageidavimus.

Kartais įtampa tarp sielovadininkų ir klebono, kunigo ir diakono yra ne kultūrinė, o asmeninė, lyg kunigas jaustųsi esąs pavojuje prarasti autoritetą. Arkivyskupija jau turi paruošusi programą parapijų tarnautojams bei talkininkams, kaip ir dabar užsieniečiams kunigams, kuri padeda vieniems prie kitų priprasti ir vieniems kitus suprasti. Birželio mėnesio seminarai bus skirti tiems patiems užsieniečiams kunigams kartu su pagrindiniais talkininkais, talkininkėmis.

Kitos pastabos

Kaip ir eiliniuose klebonų susitikimuose, taip ir šiame vakare iškilo amerikietiškos tarsenos klausimas. Keli Azijos ir Afrikos kunigai prisipažino, jog jie stengiasi savo tarimą tobulinti, kad žmonės geriau juos suprastų. Čikagoje seminariją baigęs ir 60 metų čia gyvenantis lenkas kunigas į pastabas dėl jo sulenkintos anglų kalbos atsakė, kad jis 24 valandas ir 7 dienas per savaitę stengiasi išlaikyti savo lenkišką tarimą.

Labai malonu, kad šiai užsieniečių kunigų programai vadovauja paulistas kun. Bret Hoover, CSP, dėstantis sielovadininkų magistro studijas Loyola University. Jo studentė yra ir Pal. Jurgio Matulaičio misijos parapijietė Grasilda Reinytė-Petkienė, kuri Misijoje rūpinasi paauglių Sutvirtinimo ruoša ir suaugusių įkrikščioninimo programa. Dėstytojas žino apie Misiją, kadangi seminarai apima ir studentų sielovadinę patirtį. Kapelionui maloni kard. George pastaba apie Matulaičio misiją, jog ,,tai – labai gyva bendruomenė”.

Čikagos arkivyskupijoje yra 357 parapijos, 12 misijų, jose dirba 787 vyskupijos kunigai, 163 užsieniečiai kunigai, 787 vienuolijų kunigai, 269 broliai vienuoliai, 1966 seserys vienuolės; 203 klierikai mokosi seminarijose. Šešiuose katalikiškuose universitetuose studijuoja 51,000 studentų, 40-tyje katalikiškų gimnazijų mokosi 26,500 mokiniai, 215 pradinių mokyklų – 63,000 pradinukų, pagalbines tikybos pamokas lanko 237,000.