ses


Sukaktuvininkę seselę Tarciziją Eleną Navickaitę (viduryje)
pasveikino seselė Bernadeta ir kun. I. Sadauskas

Gyvenimo kelionė, skirta Kristui ir žmonėms 

Vienuolei Tarcizijai Elenai Navickaitei – 100 metų!

IRENA NAKIENĖ-VALYS

„Ir bus ji tau saldi paguoda, ir bus ji tau širdy gyva, balta baltųjų vyšnių soduos senolių žemė Lietuva!”
      (Bernardas Brazdžionis).

Elena Navickaitė gimė 1912 m. balandžio 14 dieną, Telšių Valsčiuje, Šešaičių kaime, ūkininkų šeimoje, augo tarp trijų seserų ir dviejų brolių. Tėvai buvo ūkininkai ir vaikai daug dirbo ūkyje. Elena vietinėje mokykloje baigusi 4 skyrius, mokslus tęsė gimnazijoje. Kiek pati pamena, išėjusi iš namų 18 metų krimsdama mokslus gyveno vienuolynuose. Kaune lankė teologijos kursus. Nuo tada Elena degė gilia meile Dievui ir Bažnyčiai, jai atrodė, kad kelias buvo Dievo nurodytas, ir toliau turėjo eiti tuo keliu.

Marijampolėje buvo įkurtas Nekaltai Pradėtosios Švenčiausiosios Mergelės Marijos vargdienių seserų vienuolynas, kurį 1918 m. spalio 15 d. patvirtino Seinų vyskupo Antano Karoso kanoniškuoju dekretu. Kūrybinio polėkio laikotarpiu, kuris pasižymėjo veržliu darbštumu, sunkumų nepaisymu, pasiaukojančia savo tautos ir šalies meile, jaunas merginas traukė burtis Palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis.

Taip ir Elena Navickaitė pateko į šį vienuolyną, kur jaunos merginos lankė mergaičių namų ruošos kursus, mokykloje veikė valgykla, bažnytinių drabužių, dailiojo siuvimo dirbtuvė – tai ir buvo pirmieji seserų darbai.

Vienuolijos steigėjas ypač rūpinosi seseris mokyti, aiškindamas įstatus, dvasinio gyvenimo pagrindus ir vesdamas rekolekcijas joms ruošiantis daryti vienuolinius įžadus.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą seserys dirbo vaikų darželiuose, vaikų namuose, pradinėje mokykloje, senelių prieglaudos namuose, knygyne, spaustuvėje, žemės ūkio mokykloje. Dalyvavo įvairiose vaikų, jaunimo, mergaičių, moterų organizacijose. Įvairiomis progomis organizuodavo kursus, paskaitas. Dirbo katalikių moterų organizacijose, pavasarininkų organizacijoje, kunigų seminarijų virtuvėse. Elenos darbo patirtis kaip tik ir prasidėjo darbu virtuvėje. Maisto ruošimas jai buvo labai prie širdies.

1935 m. rugpjūčio 15 d. Elena duoda pirmuosius įžadus ir priima Tarcizijos vardą. Jauna vienuolė drąsiai galėjo eiti kelti žmonių dvasią, suteikti konkrečios pagalbos jų varguose bei rūpesčiuose, prisidėti auklėjant augančią kartą. Tuo metu vienuolyne gyveno per šimtas mergaičių.

1936 m. penkios seserys vyriausios motinėlės buvo atrinktos ir išsiųstos į Ameriką. Tėvai marijonai jas pakvietė į pagalbą, į jų vadovaujamą mokyklą ir seminariją (Marianapolis/Thompson, CT. Seseles lydėjo vienuolijos vadovė ses. Teresė Novickaitė. 25-kerių metų seselė Tarcizija su kitomis vienuolėmis (ses. Augustina, ses. Apolonija, ses. Aloyza, ses. Consolata) keliavo laivu per Atlantą.

Marijonų vyrų kolegijoje jas priėmė rektorius kun. dr. J. Navickas, MIC. Iš pradžių dirbo Tėvų marijonų Marianapolis kolegijos virtuvėje ir skalbykloje, vėliau kaip ir Lietuvoje, – su vaikais, jaunimu, seneliais, taip pat spaustuvėje.

1941 m. liepos 2 d. seselė Tarcizija davė amžinuosius įžadus. Vienuolė kone visą savo gyvenimą pašventė tarnaudama virtuvėje stovyklose ir ypač Pal. Jurgio Matulaičio slaugos namuose. Laisvalaikiu turėjo atgaivą prižiūrėti gėlynus ir puošti aplinką. Dirbo tyliai ir ištvermingai. Pagal steigėjo Matulaičio dvasią ir nurodymus vienuolės šiame žemyne stengiasi eiti į žmones, kovoti su gyvenimo keliamomis problemomis bei visuomenės poreikiais. Aktualūs išeivijoje lietuvių reikalai nukreipė vienuoliją JAV į panašias darbo sritis, kurios buvo jau išvystytos Lietuvoje – patarnavimą žmogui, vaikų, jaunimo ir senelių globą, labdaros, švietimo ir spaudos darbus. Vargdienės seserys drąsiai žengė į įvairias darbo sritis, pasitikėdamos ne vien savo menkomis jėgomis, bet gausaus geradarių, rėmėjų ir talkininkų būrio pagalba.

Šiuo metu šimtametė vienuolė Tarcizija Elena Navickaitė dienas leidžia Palaimintojo Jurgio Matulaičio slaugos namuose. Džiaugiasi, kad yra dar geros sveikatos, atminties, kad kiekvieną rytą koplyčioje išklauso šv. Mišias ir pasišvenčia maldai. O Nekaltai Pradėtos Švč. Marijos Mergelės vargdienių seserys, kiek pajėgia, dirba toliau pasitelkdamos talentus, kuriuos Dievas yra suteikęs.

„Tegul jūsų šviesa taip šviečia žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus ir garbintų jūsų Tėvą, kuris yra danguje” (Mt 5, 16).


]