ULD direktorius kviečia ne tik kritikuoti, dauno
bet ir įsitraukti, ir dalyvauti

 DALIA CIDZIKAITĖ

2009 metų gale uždarius Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą (TMID) prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atsiradusią spragą nuspręsta užpildyti Užsienio reikalų ministerijoje (URM) įkuriant Užsienio lietuvių departamentą (ULD). Pagrindinėmis ULD veiklos kryptimis nurodomas siekis stiprinti užsienio lietuvių ryšius su Lietuva, padėti užsienyje gyvenantiems lietuviams saugoti lietuvių kalbą, kultūrą ir tapatybę, skatinti užsienio lietuvių įsitraukimą į valstybės gyvenimą, taip pat koordinuoti ,,Globalios Lietuvos” kūrimo programos įgyvendinimą. Kaip sekasi šiuos siekius įgyvendinti, pakalbinome JAV lietuviams neblogai pažįstamą, dvi kadencijas LR gen. konsulate Čikagoje konsulu išdirbusį ULD direktorių Arvydą Daunoravičių.

– Nuo LR URM Užsienio lietuvių departamento įkūrimo 2010 metų sausį praėjo jau daugiau kaip dveji metai. Kaip vertinate praėjusį laiką, kokiais džiaugsmais ir rūpesčiais galėtumėte pasidalinti? Ar, Jūsų nuomone, pasitvirtino Lietuvos Vyriausybės sumanymas pertvarkyti TMID’ą ir ryšių su užsienio lietuviais koordinavimą perduoti URM?

– Atsakydamas į Jūsų klausimą, norėčiau pabrėžti tai, ką jau ne kartą yra sakęs Lietuvos diplomatijos vadovas Audronius Ažubalis – į valstybės santykius su užsienio lietuviais neturėtų būti žvelgiama per kažkurios vienos valstybės institucijos veiklos prizmę; tai daugiasluoksnis ir kompleksiškas uždavinys valstybei. Šia esmine nuostata ir turi būti grindžiama Lietuvos politika mūsų įvairialypės ir gausios diasporos atžvilgiu. Kitaip tariant, siekiant kokybinių ir kiekybinių pokyčių santykiuose su užsienio lietuviais yra būtinas glaudus visų valstybės ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimas, pasitelkiant nevyriausybines organizacijas ir akademinę bendruomenę.

Prieš porą metų įvykdžius institucinės sąrangos pertvarką, kurią įgyvendinant buvo pertvarkytas TMID prie LR Vyriausybės, o pagrindinės ryšių su užsienio lietuviais koordinatorės vaidmuo atiteko URM, į Lietuvos ir jos diasporos santykių stiprinimą tiesiogiai įsitraukė platus Lietuvos diplomatinių ir konsulinių įstaigų tinklas pasaulyje. Būtent Lietuvos diplomatinė tarnyba yra arčiausiai mūsų tautos užsienyje ir turi daugiausiai žmogiškųjų išteklių ir administracinių gebėjimų, kurie yra būtini siekiant stiprinti ryšius ir skatinti mūsų diasporą įsitraukti į Lietuvos gyvenimą.

Žvelgiant retrospektyviai, galiu nuoširdžiai pasidžiaugti, kad, nepaisant ir Lietuvą neaplenkusio ekonominio sunkmečio, pavyko išsaugoti ir finansavimą, nors ir sumažėjusį, ir veiklos tęstinumą – išlaikyti paramą užsienio lietuvių bendruomeniškumo ir lituanistinės veiklos skatinimo projektams, tautinio tapatumo išsaugojimo, lietuvių kalbos, kultūros ir tradicijų puoselėjimo veikloms. Nepamirškime, kokiomis sudėtingomis sąlygomis šie sprendimai buvo priimti, kai dėl krizės Lietuvoje išaugo nedarbo lygis, sumažėjo atlyginimai ir socialinės išmokos. Beje, ši pertvarka ne tik atliepė Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) norui atskirti tautinių mažumų ir užsienio lietuvių klausimus, bet ir leido santykius su užsienio lietuviais pakylėti į naują kokybinį lygmenį. Taip pat galime pažvelgti į kitų veiksingas diasporos politikas plėtojančių Europos Sąjungos valstybių pavyzdžius, kuriose už ryšių su užsienyje gyvenančiais tautiečiais koordinavimą yra atsakingos būtent užsienio reikalų ministerijos. Apibendrindamas norėčiau pabrėžti, kad išdėstyti institucinės sąrangos ir teisinės bazės pokyčiai yra labai svarbūs, tačiau siekiant šią naują formą pripildyti prasmingu turiniu, būtina, kad visos suinteresuotos pusės to norėtų ir to siektų.

– PLB valdybos dokumentuose apie Užsienio lietuvių departamentą yra ir tokia pastaba: ,,Šis departamentas turi mažai lėšų ir nedaug darbuotojų.” Kokios yra dabartinės ULD veiklos apimtys ir kryptys?

– ULD yra sudėtinė LR užsienio reikalų ministerijos dalis, o ne vienas iš 20 ministerijos departamentų, kaip kad kai kas vis dar bando tvirtinti viešoje erdvėje. Lietuvos diplomatinė tarnyba yra vientisa, o ryšių su užsienio lietuviais stiprinimas yra vienas iš jos veiklos svarbiausių uždavinių. To neturėtume pamiršti, kai kalbame tiek apie Departamento žmogiškuosius, tiek ir apie finansinius išteklius. Kaip tik čia ir glūdi visa institucinės pertvarkos esmė – ją įvykdžius galima paveikesnė veikla su mažesniais finansiniais ištekliais, kurių dydis atitinka šiandienos valstybės galimybes. Pagrindinėmis ULD veiklos kryptimis įvardinčiau siekį stiprinti užsienio lietuvių ryšius su Lietuva, padėti užsienyje gyvenantiems tautiečiams saugoti lietuvių kalbą, kultūrą ir tapatybę, skatinti užsienio lietuvių įsitraukimą į valstybės gyvenimą ir, žinoma, koordinuoti ,,Globalios Lietuvos – užsienio lietuvių įsitraukimo į Lietuvos valstybės gyvenimą” kūrimo programos įgyvendinimą.

Skatindami užsienio lietuvių bendruomeniškumą, naujų organizacijų ir diasporos tikslinių grupių kūrimąsi, skyrėme finansinę ir organizacinę paramą jų projektinei veiklai – suteikta finansinė parama 84 konkurso būdu atrinktiems projektams. Be to, įgyvendinome dar bene tiek pat bendrų Lietuvos diasporos organizacijų ir LR diplomatinių atstovybių iniciatyvų ir projektų. Pastarasis intensyvėjantis, pagarba ir partneryste grįstas bendradarbiavimas suteikia tvarų pagrindą ir kitoms svarbioms veikloms, kurioms įgyvendinti reikia sutelktų Lietuvos diplomatinės tarnybos ir Lietuvos diasporos pastangų – tremtinių ir politinių kalinių palaidojimo vietų įamžinimui, užsienyje esančio Lietuvai reikšmingo kultūros ir istorijos paveldo, lietuvių archyvų išsaugojimui ir kt.

Vienas ryškiausių „Globalios Lietuvos” įprasminimo pavyzdžių – Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas, nešantis ir praktinę naudą jo dalyviams, ir tarnaujantis kaip įrankis, skirtas mūsų diasporos žinioms, patirčiai, idėjoms ir investicijoms į Lietuvą pritraukti – protų apykaitą paversti protų cirkuliacijos procesu. Todėl neabejotinai tęsime šį iki šiol puikiai plėtojamą Lietuvos ir užsienyje gyvenančių lietuvių verslo dialogą – projektą, kuris jau šiandien gali būti pagrįstai laikomas vienu pagrindinių „Globalios Lietuvos” kūrimo atramų.

Taip pat paminėtini ir nevyriausybinių organizacijų įgyvendinami Lietuvos diasporos stažuočių Lietuvoje projektai, kurių tolimesnę plėtrą URM remia ir skatina, ministerijos remiamą šią vasarą Lietuvoje vyksiantį pasaulio lietuvių jaunimo susitikimą. Džiugina, kad į Lietuvą ateina pasaulyje paplitusi mentorystės tradicija, kai sėkmingai Lietuvoje veikiantys įvairių sričių profesionalai pasirengę dalintis savo patirtimi su plačiai po pasaulį pasklidusiais lietuviais ar su Lietuva save siejančiais motyvuotais studentais. Siekdami įtraukti užsienio lietuvių žiniasklaidą į „Globalios Lietuvos” viešąją erdvę, skatiname užsienio lietuvių žiniasklaidos plėtrą ir ją aprūpiname Lietuvos naujienų agentūrų parengta informacija.

Suvokdami lituanistinio švietimo – vieno kertinių lietuvybės išsaugojimo užsienyje dėmenų – reikšmę, jo plėtrai skiriame pagrindinį dėmesį. Kaip ir ankstesniais metais, taip ir 2011 m. organizavome švietimo ir kultūros specialistų darbą užsienio lietuvių bendruomenėse, neformaliojo lituanistinio švietimo ir kultūros įstaigose. Jis ypač svarbus kaimyninių kraštų, žemesnio ekonominio išsivystymo ir „atšiauresnės” politinės ir kultūrinės aplinkos šalyse gyvenančių mūsų tautiečių savasčiai palaikyti. Septyniose valstybėse (Baltarusijoje, Gruzijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Moldovoje, Rusijoje ir Ukrainoje) pagal paslaugų teikimo sutartis su URM šiais mokslo metais dirba 30 lietuvių kalbos ir etninės kultūros mokytojų ir 9 kultūros darbuotojai. Lietuvių kalbos, etnokultūros, muzikos mokytojai dirba 30 užsienio lietuvių lituanistinio švietimo įstaigų, kur moko daugiau nei 1,100 mokinių. Kultūros darbuotojai dirbo 6 užsienio lietuvių kultūros įstaigose. Aprūpinome pasaulyje veikiančias 166 lituanistines mokyklas metodinėmis priemonėmis. Organizavome lituanistinių mokyklų mokytojų kvalifikacijos tobulinimą – URM surengėme lituanistinių mokyklų mokytojų kvalifikacijos tobulinimo seminarą, kuriame dalyvavo 39 mokytojai iš 24 valstybių. Ir tai – tik nedidelė kasdienės ULD veiklos dalis.

– Lituanistinių mokyklų užsienyje kuravimą planuojama perduoti Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijai. Kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu?

– Taip, tokį pasiūlymą pateikė PLB valdybos nariai. Kaip žinome, LR Vyriausybės nutarimu pertvarkiusdauno TMID’ą, URM buvo perduotas užsienio lietuvių reikalų koordinavimas, įskaitant neformalųjį švietimą, o Švietimo ir mokslo ministerijai – užsienio lietuvių švietimas. Sprendimas neformaliojo švietimo koordinavimą perduoti URM buvo priimtas, atsižvelgus į neformaliojo švietimo glaudžias sąsajas su užsienio lietuvių bendruomenėmis ir įvertinus Lietuvos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų tinklo teikiamas galimybes šiai veiklai sėkmingai plėtoti. Ministerijos paramą lituanistiniam švietimui užsienyje stiprinti ne kartą palankiai įvertino užsienio lituanistinės mokyklos.

Kartu turėtume pripažinti, kad visų su užsienio lietuvių švietimu susijusių kompetencijų priskyrimas vienai institucijai – Švietimo ir mokslo ministerijai – turėtų ir privalumų, ypač formuojant ir įgyvendinant bendrą užsienio lietuvių švietimo politiką kaip sudėtinę Lietuvos švietimo politikos dalį bei panaudojant Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų galimybes ir darbuotojų kvalifikaciją. Be to, pažymėtina, kad naujos redakcijos LR švietimo įstatymo nuostatos įgalioja Švietimo ir mokslo ministeriją „rūpintis lietuvių kalbos mokymu ir mokymu lietuvių kalba užsienio valstybėse”. Atsižvelgdama į tai ir siekdama kuo palankesnių sąlygų užsienyje veikiančioms lituanistinėms mokykloms, URM neprieštarauja PLB valdybos pasiūlymui neformaliojo lituanistinio švietimo klausimų koordinavimą perduoti Švietimo ir mokslo ministerijai. Tikimės, kad prieš teikdama šį pasiūlymą Pasaulio Lietuvių Bendruomenės vardu PLB valdyba jį derino su pačiomis lituanistinėmis mokyklomis.

– Viena iš svarbiausių Jūsų departamento užduočių yra programos ,,Globali Lietuva” kūrimas. Kokiame etape šiuo metu yra programa, kokie etapai jos dar laukia? Kokie yra svarbiausi jos uždaviniai, tikslai?

– Kaip žinome, praėjusiais metais Lietuvos Vyriausybė pritarė „Globalios Lietuvos” programai ir ją įgyvendinančiam tarpinstituciniam veiklos planui ateinantiems trejiems metams. Šių dokumentų patvirtinimas buvo būtinas žingsnis siekiant pradėti praktikoje įgyvendinti „Globalios Lietuvos” sumanymą, kviečiantį mus visus, nesvarbu, kur begyventume, į abipuse partneryste ir bendro veikimo principu grįstą po visą pasaulį pasklidusios Tautos ir valstybės bendradarbiavimą.

Įgyvendinant šį planą, numatoma daug dėmesio skirti lituanistinio švietimo užsienyje galimybių plėtrai, lituanistinių mokyklų aprūpinimui mokymosi priemonėmis, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos kanalo „LTV World” pasiekiamumui, plėtrai ir kokybei užtikrinti, remti užsienio lietuvių žiniasklaidą, užsienio lietuvių bendruomenių ir organizacijų, tarp jų ir jaunimo, veiklą, sudaryti sąlygas emigrantams ir jų šeimų nariams teikti psichologines konsultacijas ir kitas su reintegracijos procesu susijusias paslaugas, atlikti užsienio lietuvių poreikių apklausą, skatinti užsienio lietuvius dalyvauti su Lietuva susijusioje mokslo, verslo, kultūros ir sporto veikloje, o Lietuvos savivaldybių institucijas ir įstaigas – aktyviau įsitraukti į bendras su užsienio lietuviais iniciatyvas ir projektus, sudaryti sąlygas užsienio lietuviams įsitraukti į Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo užsienyje paiešką, sklaidą, priežiūrą ir sugrąžinimą, taip pat rūpintis archyvų užsienyje išsaugojimu, integravimu į informacinę erdvę ir sklaidą, teikti užsienio lietuviams aktualią informaciją ir įtraukti Lietuvos diasporą ir Lietuvos draugus į valstybės pristatymo užsienyje sklaidą.

Ar bus sukurta ir įdiegta balsavimo internetu informacinė sistema ir išspręsti užsienyje gyvenantiems LR piliečiams skirtų rinkimų apygardų sudarymo klausimai, priklausys nuo to, ar bus priimti atitinkami rinkimus reglamentuojančių įstatymų pakeitimai ir papildymai.

Noriu pabrėžti, kad LR Vyriausybė, patvirtindama „Globalios Lietuvos” programos įgyvendinimo planą, aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigojo plano įgyvendinime dalyvaujančias valstybines įstaigas ir organizacijas į savo specializuotas veiklos sritis įtraukti su užsienio lietuviais susijusias veiklas. Be to, kaip jau minėjau, darome žingsnius, kad į santykius su savo kraštiečiais aktyviau įsitrauktų ir Lietuvos savivaldybės. Taip, tai nėra lengva, taip, tai užima laiko, tačiau tai tik dar kartą liudija, kad santykių su užsienio lietuviais stiprinimas yra vienas iš Vyriausybės veiklos svarbiausių tikslų.

– Prėjusiais metais vykusiame PLB kraštų pirmininkų suvažiavime strategija ,,Globali Lietuva” sulaukė ir kritinių pastabų. Kritiškų minčių galima išgirsti ir iš kai kurių JAV lietuvių lūpų. Kaip atremtumėte šias pastabas?

– Kritikuojančius „Globalios Lietuvos” programą kviesčiau paklausti savęs, koks konkretus mano indėlis į šio dokumento kūrimą ir jo įgyvendinimą? Tai sakau todėl, kad visiems pasaulio lietuviams buvo suteikta galimybė dalyvauti programos kūrime, jos projekto viešame svarstyme. Naudodamasis proga noriu dar kartą padėkoti visiems, teikusiems pastabas „Globalios Lietuvos” programai. Tiesa, patvirtinus programą kai kas joje pasigedo kai kurių anksčiau aptartų nuostatų ar suabejojo, kad jai trūksta konkretumo ir numatyto finansavimo. Kad nebekiltų nesusipratimų, dar kartą noriu paaiškinti, kad jau parengta strategija, pasikeitus valstybės strateginio planavimo dokumentų hierarchijai ir reikalavimams, turėjo būti pakeista į programą. Todėl buvo tikslinamas ne tik dokumento pavadinimas, bet ir struktūra, ir turinys. Programoje pažymėtos bendros veiklos kryptys, nebeliko priemonių lygio uždavinių, tačiau tai nereiškia, kad tokių veiklų atsisakyta – jos perkeltos į programą įgyvendinantį planą, kuriame trejiems metams numatytos konkrečios priemonės, už jų vykdymą atsakingos institucijos ir reikalingos lėšos.

Galbūt kai kas tikėjosi didesnio finansavimo ir dar platesnio veiklos spektro, deja, vis dar sudėtinga finansinė padėtis Lietuvoje verčia koreguoti užsibrėžtus siekius. Minimo plano įgyvendinime dalyvaujančios institucijos, atsižvelgusios į realias biudžeto galimybes, tikslino plano įgyvendinimui numatytas lėšas. Dėl to teko atsisakyti kai kurios veiklos ar jos vykdymą nukelti į vėlesnius metus. Bet iš esmės stengtasi, kad institucijos išlaikytų kuo daugiau veiklų, kad ir mažesne apimtimi. Žinoma, šiame pasaulyje nieko nėra tobulo, tačiau, mano giliu įsitikinimu, tiek „Globalios Lietuvos” programoje, tiek ir jos priemonių įgyvendinimo plane atspindimi pagrindiniai iššūkiai, tikslai ir uždaviniai, su kuriais susiduria Lietuva, siekdama sustiprinti po pasaulį pasklidusios mūsų tautos ryšius su Lietuva ir įtraukti savo diasporą į valstybės gyvenimą. Turime gerą institucinę sąrangą, strateginius dokumentus ir tinkamus instrumentus konstruktyviems ir abipusiškai naudingiems Lietuvos ir jos diasporos santykiams plėtoti. Todėl privalome šią formą užpildyti turiniu.

– Atrodo, jog išeivijos lietuviai greiti kritikuoti bet kokius Lietuvos žingsnius, lemiančius santykį tarp Lietuvos ir svetur gyvenančių lietuvių. O ar būtų kokių nors ,,namų darbų”, kuriuos turėtų atlikti patys užsienio lietuviai?

– Sveikiname ir skatiname konstruktyvią diskusiją bet kokiu klausimu, nes būtent tokia diskusija yra racionalių ir suderintų sprendimų pagrindas. Blogai, kai viena subjektyvi nuomonė tampa vienintele nuomone arba susigriebiama pasiūlymus teikti jau po sprendimo priėmimo. Kiekvieno pasaulio lietuvio, kaip ir kiekvieno Lietuvą mylinčio žmogaus, žinios, energija ir patirtis labai reikalingi Lietuvai. Esame nedidelė tauta, todėl privalome branginti kiekvieną savo žmogų, kad ir kur jis begyventų. Lygiai taip pat turėtume nepamiršti ir John Fitzgerald Kennedy žodžių: ,,Niekad neklausk, ką tau gali duoti Tėvynė, klausk, ką tu gali duoti jai.” Ne tik nepamiršti šių žodžių, bet ir jais vadovautis. Šiandienos tikrovė yra tokia, kad turime ne tik puoselėti, bet ir kurti lietuvybę bei visi prisiimti atsakomybę už savo Tėvynę, nes šiandien Lietuva yra ir ten, kur yra bent vienas lietuvis. Visi, nesvarbu, kur gyventume, turime ieškoti esminių atsakymų, kaip įprasminti „Globalios Lietuvos” idėją, kalbančią, kad mes visi, kur begyventume, savo energiją, patirtį ir žinias galime skirti Ateities Lietuvai kurti. Kad „Globalios Lietuvos” idėja būtų „gyva”, reikalingas ne tik Lietuvos valstybės institucijų, bet visų pasaulio lietuvių dalyvavimas. Svarbu, kad mes visi, ir gyvenantys čia, Lietuvoje, ir už jos ribų ne tik stebėtume ir kritikuotume, bet įsitrauktume ir dalyvautume. Tai ir būtų mūsų atliekami „namų darbai”.

– Esate aplankęs turbūt bene visus už Lietuvos ribų gyvuojančius lietuviškus telkinius, lietuvių bendruomenes. Kokį įspūdį jos palieka? Ar galima būtų jas lyginti, ieškoti bendrų vardiklių?

– Kaip žinome, įvairios politinės, ekonominės ir socialinės priežastys lėmė, kad per pastaruosius 150 metų Lietuva pergyveno keturias didelio masto emigracijos bangas. Šiuo metu, įvairiais vertinimais, už Lietuvos ribų gyvena per milijoną lietuvių ir lietuvių kilmės asmenų. Esame diasporinė, plačiai po pasaulį pasklidusi tauta. Skirtinga sociopolitinė ir socioekonominė aplinka, kaip ir daugybė kitų veiksnių, lemia skirtinguose pasaulio regionuose gyvenančių lietuvių organizacijų nevienalytiškumą. Todėl pasiaukojama bendra lietuviška veikla ir siekis išsaugoti lietuvybę ir lietuvišką tapatybę, matyt, ir būtų tas visus vienijantis vardiklis.