ULD direktorius kviečia ne tik kritikuoti,
bet ir įsitraukti, ir dalyvauti
DALIA CIDZIKAITĖ
2009 metų gale uždarius Tautinių mažumų ir išeivijos
departamentą (TMID) prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atsiradusią
spragą nuspręsta užpildyti Užsienio reikalų ministerijoje (URM)
įkuriant Užsienio lietuvių departamentą (ULD). Pagrindinėmis ULD
veiklos kryptimis nurodomas siekis stiprinti užsienio lietuvių
ryšius su Lietuva, padėti užsienyje gyvenantiems lietuviams
saugoti lietuvių kalbą, kultūrą ir tapatybę, skatinti užsienio lietuvių
įsitraukimą į valstybės gyvenimą, taip pat koordinuoti ,,Globalios
Lietuvos” kūrimo programos įgyvendinimą. Kaip sekasi šiuos
siekius įgyvendinti, pakalbinome JAV lietuviams neblogai pažįstamą, dvi
kadencijas LR gen. konsulate Čikagoje konsulu išdirbusį ULD
direktorių Arvydą Daunoravičių.
– Nuo LR URM Užsienio lietuvių
departamento įkūrimo 2010 metų sausį praėjo jau daugiau kaip dveji
metai. Kaip vertinate praėjusį laiką, kokiais džiaugsmais ir rūpesčiais
galėtumėte pasidalinti? Ar, Jūsų nuomone, pasitvirtino Lietuvos
Vyriausybės sumanymas pertvarkyti TMID’ą ir ryšių su
užsienio lietuviais koordinavimą perduoti URM?
– Atsakydamas į Jūsų klausimą, norėčiau pabrėžti tai, ką jau ne
kartą yra sakęs Lietuvos diplomatijos vadovas Audronius Ažubalis
– į valstybės santykius su užsienio lietuviais neturėtų būti
žvelgiama per kažkurios vienos valstybės institucijos veiklos prizmę;
tai daugiasluoksnis ir kompleksiškas uždavinys valstybei.
Šia esmine nuostata ir turi būti grindžiama Lietuvos politika
mūsų įvairialypės ir gausios diasporos atžvilgiu. Kitaip tariant,
siekiant kokybinių ir kiekybinių pokyčių santykiuose su užsienio
lietuviais yra būtinas glaudus visų valstybės ir savivaldybių
institucijų bendradarbiavimas, pasitelkiant nevyriausybines
organizacijas ir akademinę bendruomenę.
Prieš porą metų įvykdžius institucinės sąrangos pertvarką, kurią
įgyvendinant buvo pertvarkytas TMID prie LR Vyriausybės, o pagrindinės
ryšių su užsienio lietuviais koordinatorės vaidmuo atiteko URM,
į Lietuvos ir jos diasporos santykių stiprinimą tiesiogiai įsitraukė
platus Lietuvos diplomatinių ir konsulinių įstaigų tinklas pasaulyje.
Būtent Lietuvos diplomatinė tarnyba yra arčiausiai mūsų tautos
užsienyje ir turi daugiausiai žmogiškųjų išteklių ir
administracinių gebėjimų, kurie yra būtini siekiant stiprinti
ryšius ir skatinti mūsų diasporą įsitraukti į Lietuvos gyvenimą.
Žvelgiant retrospektyviai, galiu nuoširdžiai pasidžiaugti, kad,
nepaisant ir Lietuvą neaplenkusio ekonominio sunkmečio, pavyko
išsaugoti ir finansavimą, nors ir sumažėjusį, ir veiklos
tęstinumą – išlaikyti paramą užsienio lietuvių
bendruomeniškumo ir lituanistinės veiklos skatinimo projektams,
tautinio tapatumo išsaugojimo, lietuvių kalbos, kultūros ir
tradicijų puoselėjimo veikloms. Nepamirškime, kokiomis
sudėtingomis sąlygomis šie sprendimai buvo priimti, kai dėl
krizės Lietuvoje išaugo nedarbo lygis, sumažėjo atlyginimai ir
socialinės išmokos. Beje, ši pertvarka ne tik atliepė
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) norui atskirti tautinių mažumų ir
užsienio lietuvių klausimus, bet ir leido santykius su užsienio
lietuviais pakylėti į naują kokybinį lygmenį. Taip pat galime pažvelgti
į kitų veiksingas diasporos politikas plėtojančių Europos Sąjungos
valstybių pavyzdžius, kuriose už ryšių su užsienyje gyvenančiais
tautiečiais koordinavimą yra atsakingos būtent užsienio reikalų
ministerijos. Apibendrindamas norėčiau pabrėžti, kad išdėstyti
institucinės sąrangos ir teisinės bazės pokyčiai yra labai svarbūs,
tačiau siekiant šią naują formą pripildyti prasmingu turiniu,
būtina, kad visos suinteresuotos pusės to norėtų ir to siektų.
– PLB valdybos dokumentuose apie
Užsienio lietuvių departamentą yra ir tokia pastaba: ,,Šis
departamentas turi mažai lėšų ir nedaug darbuotojų.”
Kokios yra dabartinės ULD veiklos apimtys ir kryptys?
– ULD yra sudėtinė LR užsienio reikalų ministerijos dalis, o ne
vienas iš 20 ministerijos departamentų, kaip kad kai kas vis dar
bando tvirtinti viešoje erdvėje. Lietuvos diplomatinė tarnyba
yra vientisa, o ryšių su užsienio lietuviais stiprinimas yra
vienas iš jos veiklos svarbiausių uždavinių. To neturėtume
pamiršti, kai kalbame tiek apie Departamento
žmogiškuosius, tiek ir apie finansinius išteklius. Kaip
tik čia ir glūdi visa institucinės pertvarkos esmė – ją įvykdžius
galima paveikesnė veikla su mažesniais finansiniais ištekliais,
kurių dydis atitinka šiandienos valstybės galimybes.
Pagrindinėmis ULD veiklos kryptimis įvardinčiau siekį stiprinti
užsienio lietuvių ryšius su Lietuva, padėti užsienyje
gyvenantiems tautiečiams saugoti lietuvių kalbą, kultūrą ir tapatybę,
skatinti užsienio lietuvių įsitraukimą į valstybės gyvenimą ir, žinoma,
koordinuoti ,,Globalios Lietuvos – užsienio lietuvių įsitraukimo
į Lietuvos valstybės gyvenimą” kūrimo programos įgyvendinimą.
Skatindami užsienio lietuvių bendruomeniškumą, naujų
organizacijų ir diasporos tikslinių grupių kūrimąsi, skyrėme finansinę
ir organizacinę paramą jų projektinei veiklai – suteikta
finansinė parama 84 konkurso būdu atrinktiems projektams. Be to,
įgyvendinome dar bene tiek pat bendrų Lietuvos diasporos organizacijų
ir LR diplomatinių atstovybių iniciatyvų ir projektų. Pastarasis
intensyvėjantis, pagarba ir partneryste grįstas bendradarbiavimas
suteikia tvarų pagrindą ir kitoms svarbioms veikloms, kurioms
įgyvendinti reikia sutelktų Lietuvos diplomatinės tarnybos ir Lietuvos
diasporos pastangų – tremtinių ir politinių kalinių palaidojimo
vietų įamžinimui, užsienyje esančio Lietuvai reikšmingo kultūros
ir istorijos paveldo, lietuvių archyvų išsaugojimui ir kt.
Vienas ryškiausių „Globalios Lietuvos” įprasminimo
pavyzdžių – Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas, nešantis
ir praktinę naudą jo dalyviams, ir tarnaujantis kaip įrankis, skirtas
mūsų diasporos žinioms, patirčiai, idėjoms ir investicijoms į Lietuvą
pritraukti – protų apykaitą paversti protų cirkuliacijos procesu.
Todėl neabejotinai tęsime šį iki šiol puikiai plėtojamą
Lietuvos ir užsienyje gyvenančių lietuvių verslo dialogą –
projektą, kuris jau šiandien gali būti pagrįstai laikomas vienu
pagrindinių „Globalios Lietuvos” kūrimo atramų.
Taip pat paminėtini ir nevyriausybinių organizacijų įgyvendinami
Lietuvos diasporos stažuočių Lietuvoje projektai, kurių tolimesnę
plėtrą URM remia ir skatina, ministerijos remiamą šią vasarą
Lietuvoje vyksiantį pasaulio lietuvių jaunimo susitikimą. Džiugina, kad
į Lietuvą ateina pasaulyje paplitusi mentorystės tradicija, kai
sėkmingai Lietuvoje veikiantys įvairių sričių profesionalai pasirengę
dalintis savo patirtimi su plačiai po pasaulį pasklidusiais lietuviais
ar su Lietuva save siejančiais motyvuotais studentais. Siekdami
įtraukti užsienio lietuvių žiniasklaidą į „Globalios
Lietuvos” viešąją erdvę, skatiname užsienio lietuvių
žiniasklaidos plėtrą ir ją aprūpiname Lietuvos naujienų agentūrų
parengta informacija.
Suvokdami lituanistinio švietimo – vieno kertinių
lietuvybės išsaugojimo užsienyje dėmenų – reikšmę,
jo plėtrai skiriame pagrindinį dėmesį. Kaip ir ankstesniais metais,
taip ir 2011 m. organizavome švietimo ir kultūros specialistų
darbą užsienio lietuvių bendruomenėse, neformaliojo lituanistinio
švietimo ir kultūros įstaigose. Jis ypač svarbus kaimyninių
kraštų, žemesnio ekonominio išsivystymo ir
„atšiauresnės” politinės ir kultūrinės aplinkos
šalyse gyvenančių mūsų tautiečių savasčiai palaikyti. Septyniose
valstybėse (Baltarusijoje, Gruzijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Moldovoje,
Rusijoje ir Ukrainoje) pagal paslaugų teikimo sutartis su URM
šiais mokslo metais dirba 30 lietuvių kalbos ir etninės kultūros
mokytojų ir 9 kultūros darbuotojai. Lietuvių kalbos, etnokultūros,
muzikos mokytojai dirba 30 užsienio lietuvių lituanistinio
švietimo įstaigų, kur moko daugiau nei 1,100 mokinių. Kultūros
darbuotojai dirbo 6 užsienio lietuvių kultūros įstaigose. Aprūpinome
pasaulyje veikiančias 166 lituanistines mokyklas metodinėmis
priemonėmis. Organizavome lituanistinių mokyklų mokytojų kvalifikacijos
tobulinimą – URM surengėme lituanistinių mokyklų mokytojų
kvalifikacijos tobulinimo seminarą, kuriame dalyvavo 39 mokytojai
iš 24 valstybių. Ir tai – tik nedidelė kasdienės ULD
veiklos dalis.
– Lituanistinių mokyklų
užsienyje kuravimą planuojama perduoti Lietuvos švietimo ir
mokslo ministerijai. Kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu?
– Taip, tokį pasiūlymą pateikė PLB valdybos nariai. Kaip žinome, LR Vyriausybės nutarimu pertvarkius
TMID’ą, URM buvo perduotas užsienio lietuvių reikalų
koordinavimas, įskaitant neformalųjį švietimą, o Švietimo
ir mokslo ministerijai – užsienio lietuvių švietimas.
Sprendimas neformaliojo švietimo koordinavimą perduoti URM buvo
priimtas, atsižvelgus į neformaliojo švietimo glaudžias sąsajas
su užsienio lietuvių bendruomenėmis ir įvertinus Lietuvos diplomatinių
atstovybių ir konsulinių įstaigų tinklo teikiamas galimybes šiai
veiklai sėkmingai plėtoti. Ministerijos paramą lituanistiniam
švietimui užsienyje stiprinti ne kartą palankiai įvertino
užsienio lituanistinės mokyklos.
Kartu turėtume pripažinti, kad visų su užsienio lietuvių
švietimu susijusių kompetencijų priskyrimas vienai institucijai
– Švietimo ir mokslo ministerijai – turėtų ir
privalumų, ypač formuojant ir įgyvendinant bendrą užsienio lietuvių
švietimo politiką kaip sudėtinę Lietuvos švietimo
politikos dalį bei panaudojant Švietimo ir mokslo ministerijos
ir jai pavaldžių įstaigų galimybes ir darbuotojų kvalifikaciją. Be to,
pažymėtina, kad naujos redakcijos LR švietimo įstatymo nuostatos
įgalioja Švietimo ir mokslo ministeriją „rūpintis lietuvių
kalbos mokymu ir mokymu lietuvių kalba užsienio valstybėse”.
Atsižvelgdama į tai ir siekdama kuo palankesnių sąlygų užsienyje
veikiančioms lituanistinėms mokykloms, URM neprieštarauja PLB
valdybos pasiūlymui neformaliojo lituanistinio švietimo klausimų
koordinavimą perduoti Švietimo ir mokslo ministerijai. Tikimės,
kad prieš teikdama šį pasiūlymą Pasaulio Lietuvių
Bendruomenės vardu PLB valdyba jį derino su pačiomis lituanistinėmis
mokyklomis.
– Viena iš svarbiausių
Jūsų departamento užduočių yra programos ,,Globali Lietuva”
kūrimas. Kokiame etape šiuo metu yra programa, kokie etapai jos
dar laukia? Kokie yra svarbiausi jos uždaviniai, tikslai?
– Kaip žinome, praėjusiais metais Lietuvos Vyriausybė pritarė
„Globalios Lietuvos” programai ir ją įgyvendinančiam
tarpinstituciniam veiklos planui ateinantiems trejiems metams.
Šių dokumentų patvirtinimas buvo būtinas žingsnis siekiant
pradėti praktikoje įgyvendinti „Globalios Lietuvos”
sumanymą, kviečiantį mus visus, nesvarbu, kur begyventume, į abipuse
partneryste ir bendro veikimo principu grįstą po visą pasaulį
pasklidusios Tautos ir valstybės bendradarbiavimą.
Įgyvendinant šį planą, numatoma daug dėmesio skirti
lituanistinio švietimo užsienyje galimybių plėtrai,
lituanistinių mokyklų aprūpinimui mokymosi priemonėmis, Lietuvos
nacionalinio radijo ir televizijos kanalo „LTV World”
pasiekiamumui, plėtrai ir kokybei užtikrinti, remti užsienio lietuvių
žiniasklaidą, užsienio lietuvių bendruomenių ir organizacijų, tarp jų
ir jaunimo, veiklą, sudaryti sąlygas emigrantams ir jų šeimų
nariams teikti psichologines konsultacijas ir kitas su reintegracijos
procesu susijusias paslaugas, atlikti užsienio lietuvių poreikių
apklausą, skatinti užsienio lietuvius dalyvauti su Lietuva susijusioje
mokslo, verslo, kultūros ir sporto veikloje, o Lietuvos savivaldybių
institucijas ir įstaigas – aktyviau įsitraukti į bendras su
užsienio lietuviais iniciatyvas ir projektus, sudaryti sąlygas užsienio
lietuviams įsitraukti į Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo
užsienyje paiešką, sklaidą, priežiūrą ir sugrąžinimą, taip pat
rūpintis archyvų užsienyje išsaugojimu, integravimu į
informacinę erdvę ir sklaidą, teikti užsienio lietuviams aktualią
informaciją ir įtraukti Lietuvos diasporą ir Lietuvos draugus į
valstybės pristatymo užsienyje sklaidą.
Ar bus sukurta ir įdiegta balsavimo internetu informacinė sistema ir
išspręsti užsienyje gyvenantiems LR piliečiams skirtų rinkimų
apygardų sudarymo klausimai, priklausys nuo to, ar bus priimti
atitinkami rinkimus reglamentuojančių įstatymų pakeitimai ir papildymai.
Noriu pabrėžti, kad LR Vyriausybė, patvirtindama „Globalios
Lietuvos” programos įgyvendinimo planą, aiškiai ir
nedviprasmiškai įpareigojo plano įgyvendinime dalyvaujančias
valstybines įstaigas ir organizacijas į savo specializuotas veiklos
sritis įtraukti su užsienio lietuviais susijusias veiklas. Be to, kaip
jau minėjau, darome žingsnius, kad į santykius su savo
kraštiečiais aktyviau įsitrauktų ir Lietuvos savivaldybės. Taip,
tai nėra lengva, taip, tai užima laiko, tačiau tai tik dar kartą
liudija, kad santykių su užsienio lietuviais stiprinimas yra vienas
iš Vyriausybės veiklos svarbiausių tikslų.
– Prėjusiais metais vykusiame
PLB kraštų pirmininkų suvažiavime strategija ,,Globali
Lietuva” sulaukė ir kritinių pastabų. Kritiškų minčių
galima išgirsti ir iš kai kurių JAV lietuvių lūpų. Kaip
atremtumėte šias pastabas?
– Kritikuojančius „Globalios Lietuvos” programą
kviesčiau paklausti savęs, koks konkretus mano indėlis į šio
dokumento kūrimą ir jo įgyvendinimą? Tai sakau todėl, kad visiems
pasaulio lietuviams buvo suteikta galimybė dalyvauti programos kūrime,
jos projekto viešame svarstyme. Naudodamasis proga noriu dar
kartą padėkoti visiems, teikusiems pastabas „Globalios
Lietuvos” programai. Tiesa, patvirtinus programą kai kas joje
pasigedo kai kurių anksčiau aptartų nuostatų ar suabejojo, kad jai
trūksta konkretumo ir numatyto finansavimo. Kad nebekiltų
nesusipratimų, dar kartą noriu paaiškinti, kad jau parengta
strategija, pasikeitus valstybės strateginio planavimo dokumentų
hierarchijai ir reikalavimams, turėjo būti pakeista į programą. Todėl
buvo tikslinamas ne tik dokumento pavadinimas, bet ir struktūra, ir
turinys. Programoje pažymėtos bendros veiklos kryptys, nebeliko
priemonių lygio uždavinių, tačiau tai nereiškia, kad tokių
veiklų atsisakyta – jos perkeltos į programą įgyvendinantį planą,
kuriame trejiems metams numatytos konkrečios priemonės, už jų vykdymą
atsakingos institucijos ir reikalingos lėšos.
Galbūt kai kas tikėjosi didesnio finansavimo ir dar platesnio veiklos
spektro, deja, vis dar sudėtinga finansinė padėtis Lietuvoje verčia
koreguoti užsibrėžtus siekius. Minimo plano įgyvendinime dalyvaujančios
institucijos, atsižvelgusios į realias biudžeto galimybes, tikslino
plano įgyvendinimui numatytas lėšas. Dėl to teko atsisakyti kai
kurios veiklos ar jos vykdymą nukelti į vėlesnius metus. Bet iš
esmės stengtasi, kad institucijos išlaikytų kuo daugiau veiklų,
kad ir mažesne apimtimi. Žinoma, šiame pasaulyje nieko nėra
tobulo, tačiau, mano giliu įsitikinimu, tiek „Globalios
Lietuvos” programoje, tiek ir jos priemonių įgyvendinimo plane
atspindimi pagrindiniai iššūkiai, tikslai ir uždaviniai,
su kuriais susiduria Lietuva, siekdama sustiprinti po pasaulį
pasklidusios mūsų tautos ryšius su Lietuva ir įtraukti savo
diasporą į valstybės gyvenimą. Turime gerą institucinę sąrangą,
strateginius dokumentus ir tinkamus instrumentus konstruktyviems ir
abipusiškai naudingiems Lietuvos ir jos diasporos santykiams
plėtoti. Todėl privalome šią formą užpildyti turiniu.
– Atrodo, jog išeivijos
lietuviai greiti kritikuoti bet kokius Lietuvos žingsnius, lemiančius
santykį tarp Lietuvos ir svetur gyvenančių lietuvių. O ar būtų kokių
nors ,,namų darbų”, kuriuos turėtų atlikti patys užsienio
lietuviai?
– Sveikiname ir skatiname konstruktyvią diskusiją bet kokiu
klausimu, nes būtent tokia diskusija yra racionalių ir suderintų
sprendimų pagrindas. Blogai, kai viena subjektyvi nuomonė tampa
vienintele nuomone arba susigriebiama pasiūlymus teikti jau po
sprendimo priėmimo. Kiekvieno pasaulio lietuvio, kaip ir kiekvieno
Lietuvą mylinčio žmogaus, žinios, energija ir patirtis labai reikalingi
Lietuvai. Esame nedidelė tauta, todėl privalome branginti kiekvieną
savo žmogų, kad ir kur jis begyventų. Lygiai taip pat turėtume
nepamiršti ir John Fitzgerald Kennedy žodžių: ,,Niekad neklausk,
ką tau gali duoti Tėvynė, klausk, ką tu gali duoti jai.” Ne tik
nepamiršti šių žodžių, bet ir jais vadovautis.
Šiandienos tikrovė yra tokia, kad turime ne tik puoselėti, bet
ir kurti lietuvybę bei visi prisiimti atsakomybę už savo Tėvynę, nes
šiandien Lietuva yra ir ten, kur yra bent vienas lietuvis. Visi,
nesvarbu, kur gyventume, turime ieškoti esminių atsakymų, kaip
įprasminti „Globalios Lietuvos” idėją, kalbančią, kad mes
visi, kur begyventume, savo energiją, patirtį ir žinias galime skirti
Ateities Lietuvai kurti. Kad „Globalios Lietuvos” idėja
būtų „gyva”, reikalingas ne tik Lietuvos valstybės
institucijų, bet visų pasaulio lietuvių dalyvavimas. Svarbu, kad mes
visi, ir gyvenantys čia, Lietuvoje, ir už jos ribų ne tik stebėtume ir
kritikuotume, bet įsitrauktume ir dalyvautume. Tai ir būtų mūsų
atliekami „namų darbai”.
– Esate aplankęs turbūt bene
visus už Lietuvos ribų gyvuojančius lietuviškus telkinius,
lietuvių bendruomenes. Kokį įspūdį jos palieka? Ar galima būtų jas
lyginti, ieškoti bendrų vardiklių?
– Kaip žinome, įvairios politinės, ekonominės ir socialinės
priežastys lėmė, kad per pastaruosius 150 metų Lietuva pergyveno
keturias didelio masto emigracijos bangas. Šiuo metu, įvairiais
vertinimais, už Lietuvos ribų gyvena per milijoną lietuvių ir lietuvių
kilmės asmenų. Esame diasporinė, plačiai po pasaulį pasklidusi tauta.
Skirtinga sociopolitinė ir socioekonominė aplinka, kaip ir daugybė kitų
veiksnių, lemia skirtinguose pasaulio regionuose gyvenančių lietuvių
organizacijų nevienalytiškumą. Todėl pasiaukojama bendra
lietuviška veikla ir siekis išsaugoti lietuvybę ir
lietuvišką tapatybę, matyt, ir būtų tas visus vienijantis
vardiklis.