svs
Lietuvos vaikų globos būrelio ,,Saulutė” narės su atlikėjomis po koncerto. Laimos Apanavičienės nuotr.
Skambėkite, „Auksinės stygos”

JOLANTA BANIENĖ

1993 metais Čikagoje PLB vicepirmininko dr. P. Kisieliaus sumanymu įsikūrė Vaikų globos būrelis „Saulutė”, kuriam nuo pat veiklos pradžios vadovauja Indrė Tijūnėlienė. Jau 19 metų šis labdaros būrelis teikia paramą Lietuvos vaikų globos namams, remia našlaičius globojančias šeimas, vaikus su negalia, daugiavaikes šeimas. Neatsitiktinai  būrelis pavadintas „Saulutė” – nuo seno Saulė lietuvio gyvenime turėjo ypatingą reikšmę. Saulelė, Saulutė – dangaus šeimininkė, gyvybės tiekėja, visus žmones lygiai mylinti, visiems lygiai šviečianti taip pat ir „Saulutė” šviečia savo gražiais darbais – nuo būrelio veiklos pradžios surinkta 2 milijonai dolerių, jau šiemet „Saulutės” labdara – 45,000 dolerių. Žinios apie paramos laukiančius vaikus gaunamos per Lietuvos vaikų fondą. Šiam kilniam tikslui „Saulutė” ruošia įvairius renginius – koncertus, paskaitas, susitikimus su įdomiais žmonėmis, žymiais sportininkais ir t. t.

Vaikų būrelio „Saulutė” veiklos tradicijas pratęsė balandžio 29 d.  įvykęs labdaros koncertas „Auksinės stygos”. Renginyje maloniai sutiko dalyvauti viešnia iš Lietuvos, pianistė Aleksandra Žvirblytė ir Čikagoje gyvenanti smuikininkė Linda Veleckytė-Nussbaum.

„Saulutės” pirmininkė Indrė Tijūnėlienė padėkojo klausytojams ir atlikėjams, kurie savo gražia labdara prisidėjo prie būrelio veiklos ir pristatė A. Žvirblytę. Aleksandra – daugelio respublikinių ir tarptautinių pianistų konkursų nugalėtoja, Lietuvos muzikos akademijos docentė. Ši talentinga menininkė – iškilios Lietuvos muzikos profesorės Veronikos Vitaitės duktė. Tęsdama šeimos tradicijas, pianistė aktyviai reiškiasi koncertinėje ir pedagoginėje veikloje. Šiuo metu A. Žvirblytė vieši JAV kartu su sūnumi pianistu Pauliumi Andersson, M. K. Čiurlionio nacionalinės meno mokyklos dešimtoku, 8 tarptautinių konkursų laureatu. Talentingas jaunuolis pianisto Edvino Minkštimo kvietimu koncertavo Washington, DC. (E. Minkštimas – „Embassy Series” festivalio direktoriaus pavaduotojas, „Phillips Collection Camerata” narys, kelių tarptautinių organizacijų narys bei aktyviai koncertuojantis pianistas, dalyvaujantis „Saulutės” koncertuose)... Lietuva didžiuojasi šia nepaprasta šeima, kurioje trys kartos – mama, dukra ir anūkas – groja tuo pačiu instrumentu ir rengia nepakartojamus koncertus.

Koncerto „Auksinės stygos” pradžioje girdėjome A. Žvirblytės atliekamus kūrinius. Skambėjo M. K. Čiurlionio „Miražas”. Šį kūrinį profesoriaus Vytauto Landsbergio prašymu po daugelio metų iš atminties užrašė su kompozitoriumi Čiurlioniu Varšuvoje bendravusi Viktorija Hempliova. Jai Čiurlionis mėgdavo groti fortepijonu naujausius savo kūrinius. Ir visa tai – praėjus beveik 100 metų po sukūrimo! Įdomus faktas – „Miražas” buvo atliktas pirmą kartą Amerikoje. Besiklausydami puikios A. Žvirblytės kūrinio „Miražai” interpretacijos, dar kartą turėjome galimybę pasinerti į jokiais žodžiais nenusakomą nepakartojamą Čiurlionio  pasaulį. Tai – melodinga fortepijoninė miniatiūra, pagrįsta lietuvių liaudies dainų intonacijomis. Kulminacijoje garsų ir spalvų gama darniai susilieja į čiurlionišką paveikslą, kuris paslaptingai išnyksta Dzūkijos miškų miglose...

Tolimesnė koncerto programa  neleido išsisklaidyti „Miražo” mistikai – muzikos garsų vedami persikėlėme į prancūzų kompozitoriaus C. Debussy impresionistines vizijas.

Pianistė atliko tris kompozitoriaus preliudus, kuriuose autorius  sodria harmonija ir originaliomis tonų spalvomis perteikia kokią nors sceną ar nuotaiką.

Preliudas „Fejerverkai” – fortepijoninė miniatiūra, originaliomis muzikos išraiškos priemonėmis atskleidžia didingo ugnies salvių reginio sužavėto žmogaus nuotaikas, mintis ir pojūčius... Klausytojus sužavėjo puiki atlikimo technika, netikėti pasažai, dinaminiai efektai ir gilus muzikalumas.

Žiemos naktis. Tylu. Tingiai ir paslaptingai krenta snaigės, baltai baltai uždengdamos prabėgusią dieną, džiaugsmus ir rūpesčius. Ir vienišo klajūno pėdas sniege. Tai – momentinis, ramus, svajingas vaizdinys. Skamba „Pėdos sniege”. Kūrinys išsiskiria labai savita, sodria harmonija, girdisi intonacinės pabiros, registrų kontrastas. Preliudo nuotaiką paryškina ramus „pokalbis” tarp dešinės ir kairės rankų savarankiškų partijų.

Trečiasis C. Debussy preliudas „Džiaugsmo sala” – viena iš labiausiai orkestrinių ir virtuozinių kompozitoriaus pjesių. Preliudo faktūroje daug arpėdžio, tremolo, neįprastų akordinių sąskambių, nepakartojamų fortepijoninės technikos efektų. Kūrinys sukurtas asketiškoje aplinkoje – Jersey saloje, po skausmingų ir ilgų skyrybų su mylimąja Texier. Tai žmogaus jausmų kova ir bandymas išsivaduoti nuo slogių praeities prisiminimų. Vyrauja optimistinė nuotaika, amžino judėjimo pojūtis – girdisi Viduržemio jūros alsavimas, ritmingas bangų šokis. Vidurinėje dalyje – dramatiškas jausmų protrūkis, minorinėmis intonacijomis iškyla praeitis, bet visa tai – laikina. Preliudo pabaigoje  didingai skamba pergalės himnas meilei ir gėriui.

Ramiais, pasteliniais tonais  erdvę užpildo P. Čaikovskij serenada „Melancholija”, sukurta smuikui ir fortepijonui. Ją atliko A. Žvirblytė ir L. Veleckytė-Nussbaum. Atlikėjos pavergė klausytojus subtilia dinamika, jausmingu atlikimu ir susiklausymu. Išgirdome puikų smuikininkės L. Veleckytės-Nussbaum ir pianistės A. Žvirblytės duetą. Koncerto pirmos dalies pabaigoje A. Žvirblytė paskambino lenkų kompozitoriaus F. Chopin tris fortepijonines miniatiūras. Baladę Asdur kompozitorius sukūrė įkvėptas poeto A. Mickevičiaus eilių ir kūrinį paskyrė Paulinai de Noailles. Tai – didingas Lenkijos praeities paveikslas, kurį dar labiau paryškina kūrinyje  girdimos lenkų liaudies muzikos intonacijos. Romantiški F. Chopin Mazurkos amoll garsai perkelia klausytojus į svajonių ir iliuzijų pasaulį. Atlikėja jautriai išgyvena atliekamą muziką, didelį dėmesį skiria interpretacijai, garso kokybei. Lyrinę mazurką keičia aistringasis polonezas Asdur („Herojinis”). Šis virtuoziškas, techniškai sudėtingas, tirštų harmonijų sklidinas kūrinys suskambėjo masyviai ir žėrinčiai. Temperamentingos atlikėjos A. Žvirblytės interpretacija – didelio profesionalumo požymis.

Antroje koncerto dalyje skambėjo J. Brahms Sonata smuikui ir fortepijonui, Nr. 3, kurią atliko L.Veleckytė ir A. Žvirblytė.

Čikagoje gyvenanti  L. Veleckytė-Nussbaum – profesionali smuikininkė, surengusi ne vieną solinį koncertą JAV ir Europoje. Atlikėjos koncerto Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje klausėsi net trys Lietuvos prezidentai!

Linda – aktyvi Lietuvių Operos talkininkė, 2010 m. Operos valdybos prašymu ji tapo orkestro, talkinančio operai, vadybininke. Šiuo metu L. Veleckytė laikinai eina vykdomosios direktorės pareigas Illinois Philharmonic Orchestra. Smuikininkė maloniai sutiko dalyvauti šiame „Saulutės” labdaros koncerte. Atlikėja – dažna viešnia įvairiuose Lietuvių Bendruomenės renginiuose.

Romantiko J. Brahms Sonata smuikui ir fortepijonui – sudėtingų ir dramatiškų žmogiškųjų jausmų atspindys. Trijų dalių kūrinyje L. Veleckytė rodė nepriekaištingą smuikininkės techniką – girdėjome nuostabią kantileną, sudėtingus pasažus, žaismingą pizzicato. Smuikas Lindos rankose verkė, džiaugėsi ir žavėjo klausytojus įvairiaspalve garsų gama. Išgirdome darnų  L. Veleckytės ir A. Žvirblytės instrumentinį duetą – tikram menininkui neegzistuoja jokie atstumai – ir visai nesvarbu, kad šias dvi atlikėjas skiria tik... Atlanto vandenynas.

Koncerto kulminacija – šiuolaikinio lietuvių kompozitoriaus G. Kuprevičiaus preliudas M. K. Čiurlionio atminimui, kurį kartu atliko  smuikininkė ir pianistė. Tai – kompozitoriaus pagarba Anapilin išėjusiam genialiam Kūrėjui. Įspūdingiausia – kūrinio pabaigos kulminacija, kurioje girdisi čiurlioniški sąskambiai ir harmonija, prieš akis iškyla M. K. Čiurlionio paveikslo „Laidotuvių” sakrališki vaizdai.

Tikro, teisingo Gyvenimo svarba –  gėris, grožis, pagalba ir teisingumas, nes „vidinis žmogaus gerumas – tai saulė” (V. Hugo). Tad – kuo puikiausios kloties visiems Lietuvos vaikų globos būrelio „Saulutė” draugams – menininkams, rėmėjams, renginių lankytojams ir kt., nuo gerų darbų niekada nepavargstančiai Indrei Tijūnėlienei ir jos ištikimiesiems padėjėjams. Tegul „Saulutė” ir toliau džiugina  Lietuvos vaikus parama, o mus – įsimintinais koncertais ir renginiais.                                                    
.