Egidijus Malakauskas prie savo darbo ,,Prisiminimai, kurie padės įveikti ribas”.
Monikos Kerr ir Inos Stankevičienės nuotraukos
,,Transformuoti gyvenimai” – būtasis laikas, virtęs esamuoju
LAIMA APANAVIČIENĖ
Čiurlionio galerijoje balandžio 27 d. atidaryta neįprasta paroda
,,Transformuoti gyvenimai”. Neįprasta ji ne tik dailininkų
darbais, neįprasta ir dalyvių skaičiumi – sumaniusių dalyvauti
parodoje buvo visas dvidešimt.
Ši paroda gimė visiškai netikėtai. Tai dailininkės
Aušrinės Marcinkevičiūtės-Kerr sumanymas. Tai ji visus
kūrybingus žmones pakvietė ,,pažaisti”. Atsiliepusiųjų skaičius
tik dar kartą patvirtino, kad mes nors ir suaugę, kartais su malonumu
,,žaidžiame”, juolab kad tas ,,žaidimas” susijęs su kūryba.
,,Aplink mus gyvena daugybė žmonių, kurie iš profesijos nėra
dailininkai, tačiau – labai kūrybingi. Norėjosi, kad šioje
parodoje dalyvautų ne tik menininkai profesionalai, bet ir kiti kurti
mėgstantys žmonės”, – parodos atidarymo metu kalbėjo
parodos sumanytoja ir kuratorė dailininkė Marcinkevičiūtė-Kerr.
Pas dažną mūsų spintoje kabo jau seniai nenešiojami drabužiai
– suknelė, švarkas ar sijonas, kur nors lentynoje guli
seni batai, ar apdulkėjęs galvos apdangalas. Kad spintų užkaboriuose,
skryniose, dėžėse esančių senų drabužių, avalynės, pirštinių ir
galvos apdangalų bei kitų mums mielų daikčiukų neišmestume,
Aušrinė ir pasiūlė sukurti iš jų ką nors įdomaus,
originalaus. Smagu, kad į parodos kuratorės Aušrinės ir
Čiurlionio galerijos kvietimą atsiliepė ne tik Čikagoje ir jos
apylinkėse gyvenantys kūrybingi žmonės. Darbus atsiuntė kūrėjai
iš Boston, MA, Lansing, MI, Antioch, IL, net iš Lietuvos.
Ši paroda tik dar kartą parodė, kad išlaisvinę savyje
glūdintį kūrybiškumą, pasitelkę vaizduotę kiekvienas gali tapti
menininku.
Parodos atidaryme dalyvavę autoriai pasakojo apie savo kūrinio gimimą,
džiaugėsi, kad turėjo progos išbandyti save. Darbai buvo
įvairiausi – pradedant ant sienos kabinamais paveikslais,
baigiant medžiaginiu smuiku ar vaza gėlėms iš megztų kojinių.
Daugelis parodos dalyvių prisipažino, kad, išgirdę apie būsimą
parodą, net negalvojo joje dalyvauti, tačiau draugų ir parodos
ruošėjų paskatinti, vis tik ryžosi.
Kūrybiniai sumanymai gimė įvairiausiais būdais. Štai Izida
Valatka sakė, kad susapnavo angelą. Taip gimė darbas ,,Angelas, kurį
regėjau sapne”, o jam sukurti Izida panaudojo seno sijono atraižą
ir nudėvėtą antklodę. Išdavoje – ant Čiurlionio galerijos
sienos kabo puikia veltinio technika atliktas paveikslas.
Juritai Tamošiūnienei mintis apie ,,skrybėlaites”
atkeliavo iš jos vaikų vaikystės, o Vilma Poliuvienė, vieną
vakarą prisiminusi nepelnytai užmirštas močiutės nertas linines
servetėles, nutarė jas prikelti naujam gyvenimui. Pridėjo truputį
veltinio, organzos – ,,Ir pražydo linai...” ant jos sukurto
kaklo papuošalo ir sijono.
Gražina Kriaučiūnienė parodai pasiūlė turistinius marškinėlius
su užrašu ,,,Išlikau gyvas Gariūnuose” (,,I
survived Gariunai”), o Paulius Doftartas, savo darbui panaudojęs
dvi pižamines kelnes, dvejus vaikiškus batukus, diržą ir batų
raštelius, sukūrė... smuiką.
Ant sienos ,,pulsavo” ,,Sutrikusi širdis”,
nebesitikėdama, kad atgaus širdies ramybę (triptiko autorė
Viktorija Turapinaitė), tolėliau, vidury salės kabėjo spalvingas A.
Marcinkevičiūtės-Kerr ,,naujai pasiūtas” paltas, prie grindų
pritvirtintas akmenimis. Liuda Bal savo darbu teigė, kad kur
bekeliautume, kur besustotume šiame kelyje, kaip besikeistume
– visi mes širdyje nešiojamės gabalėlį tyro
gintaro, meilės savo kraštui apraišką, juk esame dalelė
Lietuvos... Tad nenuostabu, kad jos kelioniniame lagaminėlyje buvo ir
gintaro gabalėlis.
Jaunoji menininkė Monika Kerr, savo darbui panaudojusi išaugtus
vaikystės marškinėlius, sako, kad parodai sukurtas darbas
– tai šuolis į suaugusiųjų pasaulį.
Sudžiovintos laukų gėlės rado ,,prieglobstį” Živilės
Ramašauskienės kažkada megztose kojinėse, tapusiose vaza, o
Dianos Darbutienės paveikslo ,,dangus” mėlynavo šilku, o
,,žemė” – rudu bei juodu veltiniu ir stiklo karoliukais.
Puiki menininkė Danutė Turlaitė, jau seniai nedalyvavusi parodose,
šį kartą ryžosi ir parodai pristatė net du paveikslus –
,,Žydinčią magnoliją” (sintetinis senos suknelės audinys,
poliamidiniai dažai, tekstilės dažai, mitsumata pluoštas) ir
,,Kvadratas” (parduotuvėje pirktas ir, deja, niekada nedėvėtas
odinis sijonas bei jo pamušalas).
Eglė Špokaitė-Mačikėnienė, darbui panaudojusi sudėvėtus
balerinos batukus ir pridėjusi klijų, žemės, vandens bei baltai
žydinčią orchidėją, širdingai bando atsakyti į klausimą, kas vis
tik yra šokis, balerinos lengvumas, scenos stebuklas?..
Egidijaus Malakausko darbas ,,Prisiminimai, kurie padės įveikti
ribas” sujaudina, kai perskaitai užrašą po juo:
,,Sienos… Jas statome patys. Patys galime ir sugriauti ar
pastatyti dar didesnes. Bet bjauriausios yra tos, kurias tau stato kiti
tavo ‘gerovei’, tavo ‘apsaugai’. Sienos, kurios
naikina viską, už kurių tampi tik instrumentu, įrankiu…”
Darbą Egidijus sukūrė iš senų drabužių, kurių negalima sudėvėti,
ir iš senų dažų. Šešios žvaigždės –
šeši metai be normalaus darbo, normalaus gyvenimo. Juodai
baltos nuotraukos, kaip nespalvoti sapnai: geriausi prisiminimai
iš vaikystės, kurią autorius vis dar sapnuoja. Tai jo
prisiminimai, kurie padeda įveikti sienas.
Parodoje akį traukė ir amerikietės Ruth Barnes, Dainoros Baliutavičienės, Audronės Varkalienės sukurti darbai.
Žavi profesionalių menininkų – jau minėtos Aušrinės bei
Sonatos Kazimieraitienės, Irenos Šaparnienės, Alvydo Pakarklio,
Audriaus V. Plioplio darbai. Profesionalios dailininkės Renės
Banaitienės iš Lietuvos darbas ,,Žinia” tarsi
laiškas ją pažįstantiems (prieš keletą metų galerijoje
buvo suruošta jos darbų paroda). Dar kartą su galerijos
lankytojais ,,susitiko” ir dar viena menininkė iš Lietuvos
– Dalia Jarmolavičiūtė, ant buvusio džinsinio sijono
pritvirtinusi Baltijos jūros nuglūdintus medžio gabalėlius ir viduryje
darbo ,,įtvirtinusi” veidrodinę akį.
Paroda ,,Transformuoti gyvenimai” – tarsi tiltas į
nuoširdų bendravimą, prisiminimus, esamą ir būtąjį laiką. Tai
kūrybingų žmonių ,,susitikimas”, noras pabūti kartu. Čiurlionio
galerijos lankytojams ši paroda taip pat patiko, o kuratorės
Marcinkevičiūtės-Kerr planuose – padaryti šią parodą
tradicine. Kas žino, gal jos planai ir išsipildys?..
Parodos lankytojams patiko Aušrinės Marcinkevičiūtės-Kerr sukurtas ,,paltas”.
Paroda ,,Transformuoti gyvenimai” susilaukė ne tik gausaus būrio dalyvių, bet ir lankytojų dėmesio.
