Iš kairės: Aušra Vilkienė, Stanley Balzekas, Kotryna Vilkaitė, Sigita Balzekienė, Irena Kurtinaitytė-Aras, Marius Zavadskis, Vidmantas Zavadskis, Saulius Kuprys, dr. Audrius Plioplys. Rita Janz nuotr

Knygos ,,Children of Siberia” sutiktuvės Čikagoje

Balzeko lietuvių kultūros muziejuje 2013 m. gegužės 4 d. vyko knygos ,,Children of Siberia” pristatymas. Knyga buvo išleista š. m. balandžio pradžioje Lietuvoje. Tai papildytas knygos ,,Sibiro vaikai”, Lietuvoje išleistos dviem laidomis, vertimas į anglų kalbą.
Skaitytojų dėmesiui siūlome sutrumpintą knygos sudarytojos I. Kurtinaitytės-Aras kalbą, pasakytą knygos ,,Children of Siberia” sutiktuvėse Balzeko lietuvių kultūros muziejuje.


IRENA KURTINAITYTĖ-ARAS

Lietuvoje išleista ne taip mažai tremtinių atsiminimų, tačiau ne visi jie yra aukšto literatūrinio lygio kūriniai. Gal to ir nereikia norėti? Tai dažniausiai yra liudijimai, dokumentai. Tremtiniai, ypač vaikai, dažnai labai menkai tebuvo pasimokę lietuviškai. Tremtyje lietuviškų mokyklų nebuvo, o rusiškose mokyklose ne visi vaikai galėjo mokytis. Daugelyje vietovių vaikams, kuriems tremties metu sukako 14 metų, mokytis neleido, jie privalėjo eiti dirbti. Deja, neteko matyti nei vieno lietuvio tremtinio atsiminimų, parašytų rusų kalba, nors iš tikrųjų Rusijoje jų labai reikėtų.

Knyga ,,Children of Siberia” – tai papildytas lietuvių kalba išleistos knygos ,,Sibiro vaikai” vertimas. Joje – 16 vaikų – Sibiro tremtinių – atsiminimai apie gyvenimą tremtyje: buities sąlygas, mokymąsi, sunkų fizinį darbą, badą, skurdą, tėvų vargus. Knygutė susideda iš dviejų dalių. Pirmoje – ,,Hungry and Humiliated” (,,Alkani ir pažeminti”) – vaikų, ištremtų į įvairias Sovietų Sąjungos vietoves, atsiminimai, antrojoje – ,,Children on Ice” (,,Vaikai ant ledo”) – vaikų, ištremtų už Šiaurės poliarinio rato, prie Laptevų jūros, pasakojimai.

Tremtis prie Laptevų jūros buvo pati sunkiausia. Daugelis tremtinių mirė, kitus sušaudė, mažai kas iš ten gyvas sugrįžo į Lietuvą. Vaikų atsiminimai tarsi ,,įrėminti” tarp skyrių ,,Pratarmė” (,,Foreword”) ir ,,Pabaiga” (,,Afterword”).

Knygutę sudarėme su Vidmantu Zavadskiu. Mes abu vaikystę praleidome Irkutsko srityje. Panašu, kad buvome ištremti tuo pačiu ešalonu 1949 m. kovo 25 d. Smagu, kad Vidmantas atvyko į knygutės pristatymą.

Ant knygutės viršelio – dviejų mergaičių su kalinio numeriais nuotraukos. Tai – trylikametė Aušra Juškaitė ir jos pusseserė, keturiolikmetė Laimutė Juškaitė, nufotografuotos 1949 m. Raseinių kalėjime. Nuotraukos buvo rastos archyvinėse bylose, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Knygutėje įdėti Aušros Juškaitės-Vilkienės atsiminimai. Džiugu, kad į knygos pristatymą ji atvyko iš Lietuvos kartu su savo anūkėle Kotryna Vilkaite. Jos – Lietuvos partizanų vado generolo Jono Žemaičio giminės.

Knygutę paįvairina dailininko Mariaus Zavadskio, kuris taip pat dalyvauja knygos sutiktuvėse, iliustracijos.

Knygutę į anglų kalbą vertė Živilė Gimbutas. Darbas buvo nelengvas, mat tekstuose gausu rusiškų žodžių, įvairių darinių. Tekste gausu įvairių nutylėjimų atspalvių, jausmų pasireiškimų.

Knygutėje sudėti tik 16 vaikų atsiminimai, o ištremta iš Lietuvos buvo 55,000 vaikų iki šešiolikos metų amžiaus. Dar 18,000 vaikų gimė tremtyje. Iš viso iš Lietuvos buvo ištremta 127,000 žmonių, 28,000 tremtyje žuvo. 198,000 žmonių buvo įkalinti.

Kad tokie įvykiai niekada nepasikartotų, apie juos būtina kalbėti ir kalbėti. Daugelis jaunų žmonių, net ir gyvendami Lietuvoje (o ką jau kalbėti apie gyvenančius kitur), nežino to laikotarpio baisenybių. Neretai išgirsti pasakymą: ,,Jeigu su jumis taip elgėsi, reikėjo pasisamdyti advokatą”. Daugelis jaunimo nesupranta, kad ir advokatai buvo susodinti į Gulago lagerius. Šaunuolė Rūta Šepetys, sukūrusi vaizdingą literatūrinį kūrinį.

Kaip žinome, žmonės, šeimos, valstybės paprastai stengiasi paslėpti negražius savo darbus, o juo labiau nusikaltimus. Dažnai siekia juos priskirti kitiems ar pagražinti.

Noriu paminėti vieną pavyzdį, aprašytą Anne Appelbaum knygoje ,,Gulagas: istorija”. 1944 m. gegužės mėnesį į Kolymą buvo atvykęs JAV viceprezidentas Henry Wallace. Išvyko iš ten taip ir nesupratęs, kad apžiūrėjo kalėjimą. Magadano teatre jo garbei buvo surengtas koncertas, kuriame koncertavo dainininkai ir muzikantai, buvę Leningrado ir Maskvos teatrų solistai, ištremti į Sibirą. Viceprezidentas tik stebėjosi, kad saviveiklininkai taip meistriškai atliko programą.

Taigi, žmonės dar daug ko nežino apie Sibiro baisumus. Tad ši mažutė knygelė ,,Children of Siberia” – tai tik menkutis, silpnas, vaikiškas šauksmas: ,,Žmonės, ką darote?! Žmonės, liaukitės kariavę! Žmonės, darykite gerus darbus!”


 dr. Audrius Plioplys


Kotryna Vilkaitė, Aušra Vilkienė, Vidmantas Zavadskis ir Irena Kurtinaitytė-Aras.


Dailininkas Marius Zavadskis


Jono Kuprio nuotraukos