Linksma
grupė (iš k. į d.): Ramunė Dičienė Wiedermann, Danguolė
Navickienė, Santariškių vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotoja
dr. Olga Zimanaitė, Kiršonienė, Vaida Mikuckienė ir dr. Andrius
Kiršonis.
,,Lietuvos vaikų vilties”
,,Koldūnų balius” Los Angeles – 2011
REGINA GASPARONIENĖ
Ankstyvą šių metų pavasarį Los Angeles visuomenė buvo pakviesta
į ,,Vaikų vilties’’ renginį, skirtą paremti
Santariškių vaikų ligoninės tolimesnę statybą. Organizacijos
pirmininkė Danguolė Marija Navickienė po trumpos Šv. Kazimiero
lietuvių parapijos klebono Tomo Karanausko kalbos pristatė salėje
esančius garbingus svečius: dr. Olgą Zimanaitę, Vilniaus
Santariškių vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotoją, Albiną ir
Vitą Markevičius, vienus iš didžiausių Lietuvos vaikų rėmėjų,
šimtus vaikų operavusį dr. Joną Domanskį su visa šeima ir
Lietuvos Respublikos garbės konsulę Daivą Čekanauskaitę-Navarrette su
vyru Carlos.
Pirmoji pakviesta kalbėti konsulė D. Čekanauskaitė-Navarrette
pasveikino renginio darbininkus už jų darbą ir pasiaukojimą,
palygindama juos su maratono bėgikais. „Jūs esate kaip tie
maratono bėgikai, nes paguodos darbas reikalauja daug jėgų ir daug
darbininkų. Toks pasiaukojimas atneša vaikams viltį, kad jie
turės daug daug pavasarių ir saulės dienų, – savo sveikinimą
baigė konsulė.
Į sceną užlipusi ,,Vaikų vilties’’ pirmininkė D. Navickienė
pasveikino visus, atėjusius į 18-tus koldūnų pietus. Pirmininkė savo
kalbą pradėjo nuo paaiškinimo, kur eina šios visuomeninės
organizacijos pinigai. Ji pranešė, kad neišnešiotų
vaikų skyriaus, kuris pradėtas statyti 2009, o baigtas 2010 metais,
statyba kainavo beveik pusę milijono dolerių. Ramunės ir Ginto Vitkų
12,000 dol. auka leido nupirkti svarbius vaistus ir įrangą
onkohematologijos skyriui. Laura Gedgaudienė surengė lėšų vajų
nupirkti kompiuterius traumatologijos skyriaus žaidimų kambariui;
programinę įrangą paaukojo įmonė ,,Microsoft Lietuva’’. Už
1,000 dol. buvo nupirkta meškiukų – juos gauna kiekvienas
vaikas, patekęs į ligoninę. Du broliukai su retomis kepenų ligomis
atvežti gydyti į Baltimore miestą. Juos reikia ten vežti kiekvienais
metais.
Dr. O. Zimanaitės atvežtas filmas parodė, kaip per tuos devyniolika
metų Santariškių vaikų ligoninė, buvusi tamsi, niūri ir baisi,
tapo šviesia viltimi ligoniukams. Čia dirba 300 gydytojų ir tiek
pat slaugytojų. Septyniose operacinėse atlikta 8,000 operacijų.
Neišnešiotų kūdikių skyriuje vos 400 gramų svorio gimęs
mažiausias kūdikis išgyveno, o 700–800 gramų kūdikiai
laikomi beveik normaliai gimusiais. Kūdikių mirtingumas nuo 16
iš 1,000 nukrito iki 5 per 1,000. Susirgus kūdikiui, mamos būna
kartu ligoninėje, kartais 3–4 mėnesius. Tai yra didelis ,,Vaikų
vilties’’ indėlis.
Visi ortopediniai ligoniai gydomi čia, jų jau nereikia vežti į Ameriką.
Nuo 1989 metų pediatrijos-infekcines ligas gydo tol, kol vaikas
išauga. Onkologijos skyriuje onkohematologiniai ligoniai
išgydomi 90 procentų. Reabilitacijoje atliekamos ne tik
fizioterapijos procedūros, bet ir siekiama išvengti ligos
komplikacijų. Pavyzdžiui, Druskininkų sanatorijoje
,,Eglutėje’’ gydomi vaikai po paralyžių; Valkininkuose
įkurtas Vaikų druskų skyrius. Tai tik dalis to didelio
paruošiamojo darbo, kuris buvo atliktas jūsų visų aukų dėka,
– savo kalbą baigė D. Navickienė, visą laiką komentuodama ekrane
rodomus Santariškių ligoninės vaizdus su linksmais vaikų
veideliais.
Viešnia iš Vilniaus, Santariškių Vaikų ligoninės
direktoriaus pavaduotoja O. Zimanaitė savo kalboje pažymėjo, kad
ši ligoninė pajėgė išgydyti 26,000 vaikų, o
Santariškių poliklinika aptarnavo 180,000 mažųjų pacientų. Los
Angeles ,,Vaikų viltis’’ pirmiausiai parėmė gerų modernių
palatų statybas, nupirko įrangą, mokė ne tik gydytojus naujų metodų,
bet ir slaugos darbuotojus. Ligoninės direktoriaus pavaduotoja
apdovanojo asmenis, kurie yra paaukoję per 10,000.00 dol., tardama, kad
prie palatų jau yra prikaltos lentelės su jų pavardėmis. Į sceną buvo
iškviesti: Violeta ir Mindaugas Gedgaudai, Jurgis Glažė (trejus
metus iš eilės aukojęs po 10,000 dol.), Irena ir Algis
Šėkai, Ingrida Jodelienė, Irena Raulinaitienė, Juozas Raibys,
Ramunė ir Gintautas Vitkai. Savo padėkos kalbą dr. O. Zimanaitė užbaigė
nusilenkdama viso šio tauraus darbo rikiuotojai D. Navickienei.
Salėje sėdėjusieji atsistoję užtraukė pirmininkei griausmingą ,,Valio!
Valio!”
Po tokios įžangos svečiai buvo pavaišinti tradicija tapusiais
pietumis – koldūnais. Įdomiausia, jog kai kurie, daugiausiai
aukoję, atliko ir sunkiausią darbą koldūnus gamindami. Tai: Violeta ir
Mindaugas Gedgaudai, Rasa, Augis, Brigita, Erika ir Vincentas
Gedgaudai, Laura ir Dalius Gedgaudai, Audra Dabšytė, Danguolė
Navickienė, Rymantė Vizgirdaitė, Angelė Vaičekauskienė, Angelė ir Algis
Bliūdžiai, Ramunė ir Romas Žemaitaičiai, Ingrida Jodelienė, Dalia
Jasiukonienė, Danutė Jasiukonytė, Aldona Valasevičienė, Sigita ir Otis
Adams, Daina Žemaitaitytė, Vida Žemaitaitytė, Saulutė ir Gintaras
Baipšiai. Koldūnai be spirgų nevalgomi, tad ir spirgus reikėjo
pagaminti. Čia daugiausiai pasidarbavo Alba Šiukštienė;
ji net vadinama spirgų karaliene, nes daugiausiai iškepa kvapnių
spirgų. Spirgus taip pat kepė: Rymantė Vizgirdaitė, Danutė ir Rolandas
Giedraičiai, Dalilė ir Antanas Polikaičiai, Aleksas Baipšys,
Jūratė ir Juozas Venckai, Valė ir Vytas Ruzgai. Užkandžius ir
saldumynus paruošė Laima Murauskaitė-Leko; koldūnus
išvirė Genė Plukienė. Patarnautojais ir šeimininkių
padėjėjais buvo vikriai po salę su garuojančiais koldūnais lakstę
Edvardas Dabšys, Andrius Polikaitis, Ariana Žukaitė, Paula van
der Sluys, Tomas Gulbinas, Krista Jogaitė, Andrius Vaitkevičius, Alytė
Ruplėnaitė ir Tomas Narbutas.
Skaniai pavaišinti svečiai mielai pirko loterijos bilietus, kas
davė gražaus pelno. Loterijos ir varžytinių prityręs vedėjas Algimantas
Žemaitaitis linksmai vadovavo ir komentavo loterijos gausą: scenoje
puikavosi skulptorės Dangiros Pyragaitės keramika, Raimondos ir Ričardo
Kontrimų dovanotas skanėstų krepšys ir Jono Vytauto Ruzgo
sukurtas nušlifuoto gintaro papuošalas. O varžytinėms
skulptoriaus Gedimino Jodelės nukaltas geležinis kryžius sukėlė ypač
didelį susidomėjimą. Šį gražų kūrinį už 2,500 dol. po sunkios ir
linksmos kovos laimėjo Viktorija ir Donatas Empakeriai.
Taip Los Angeles visuomeninė organizacija ,,Lietuvos vaikų
viltis’’ atšventė savo metinę pinigų rinkimo
popietę. Seniai mūsų parapijos salėje matėme per 250 svečių. Parodytame
filmuke apie koldūnų gaminimą matėme miltuotus, prakaitą braukiančius
įmonių direktorius, universiteto profesorių, erdvės tyrimo mokslininką,
gydytojus, advokatus, mokytojus ir daugelį kitų profesijų asmenis.
Didelė meilė paliktos Tėvynės sergančiam vaikui juos visus subūrė į
veiklą, kurioje noriai prisidedama ne tik savo fiziniu darbu, bet ir
aukojama – ne šimtais, bet tūkstančiais. Vienos pertraukos
metu pirmininkė D. Navickienė pasidžiaugė, kad per 19ka metų ši
organizacija paaukojo ir padarė Lietuvai darbų už beveik 2 mln.
dolerių.
Ji sakė: ,,Dar kartą ir dar kartą dėkoju už paramą ir meilę Lietuvos
vaikui – ligoniui. Baigdama noriu pranešti, kad turiu ir
gerų, ir blogų žinių. Geros žinios – turime užtenkamai pinigų
pradėti Santariškių vaikų ligoninės Urologijos skyriaus
atstatymą. Blogos žinios, kad tie pinigai – vis dar jūsų
kišenėse. Išlaisvinkite juos, padėkite tęsti pradėtą
darbą. Amerikietis filosofas ir eseistas Ralph Waldo Emerson
šitaip apibrėžė sėkmę: išeinant palikti pasaulį
šiek tiek geresnį; žinoti kažkam buvo geriau, kad tu gyvenai.
Tai ir yra sėkmė. Jūs, tiek paaukoję pagelbėti Lietuvos vaikams, esate
labai sėkmingi žmonės. Sveikiname Jus, dėkojame Jums ir linkime dar
daug sėkmės’’, – užbaigė šio tauraus darbo
vadovė D. Navickienė. Netrukus jos laukia kelionė į Lietuvą, kur ji
susitiks su būsimais naujo skyriaus statybininkais. Palinkėkime jai
geros kelionės Lietuvos vaikų labui.
Regina Gasparonienė – baigė
matematiką, šiuo metu dirba bankų sistemoje. Išaugino
tris sūnus, turi šešis vaikaičius.
Senelis Mindaugas Gedgaudas moko anūką Vincentą gaminti koldūnus.