gry
LR prezidentė Grybauskaitė dėkojo JAV lietuviams už išsaugotą lietuvybę, ragindama ir toliau ją išlaikyti.

Nepaisant protesto, susitikimas su Lietuvos Respublikos prezidente įvyko

DALIA CIDZIKAITĖ

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė apie paskutinį kartą, berods, 1999 metais įvykusią viešnagę Čikagoje mažai ką prisimena. ,,Tik atsimenu, kad vežiausi daug dėžių, nes per Čikagą krausčiausi į Lietuvą. Atsimenu lietuvių centrą, bažnyčią ir kad kažkur apačioje, rūsyje, valgėme”, – gegužės 18 dieną Pasaulio lietuvių centre (Lemont, IL) susirinkusiems JAV lietuvių organizacijų atstovams pasakojo Lietuvos valstybės vadovė.

Šį kartą viešnagė Čikagoje Grybauskaitės atmintyje greičiausiai išliks ilgiau. Ne tik todėl, kad, pasak jos pačios, 25asis NATO viršūnių susitikimas, vykęs gegužės 20–21 dienomis ir kuriame ji dalyvavo, yra simboliškas, nes ,,būtent JAV mes turime [žengti] labai rimtą žingsnį į karinį ir net politinį Baltijos šalių regiono užtikrinimą”, bet ir dėl nemalonios akistatos su Drąsiaus Kedžio šalininkais, laukusiais prezidentės ir jos delegacijos atvykstant į PLC. Nors tarp Čikagos lietuvių internetu platintame kvietime buvo raginama susirinkti ,,Tylos akcijai”, deja, Drąsiaus Kedžio sesers Neringos Venckienės šalininkai tylėti arba nesiruošė, arba nesugebėjo. Lietuvos vadovę protestuotojai pasitiko ne tik su plakatais (,,Prezidente, Jūs išdavėte tautą”, ,,Už laisvą nuo klanų Lietuvą” ir pan.), bet ir su šūksniais ,,Gėda”, ,,Lietuva, būk laisva”, kai kurie iš jų net bandė sutrukdyti eismui ir sustabdyti prezidentę vežusį automobilį.

Jei toks Venckienės rėmėjų elgesys ir kiek sugadino Grybauskaitės nuotaiką, susitikusi su JAV lietuviškų organizacijų atstovais ji to neparodė. Susirinkusius ji patikino: ,,Visada malonu grįžti į Ameriką, nes čia 1990 metų pradžioje teko mokytis, dirbti Lietuvos atstovybėje Washington, DC.”

Čikagoje toks prezidentės susitikimas su JAV lietuviais surengtas pirmą kartą. Jam pasirinktas ne atviras susitikimas su plačiąja Čikagos visuomene, o uždaras, su pakvietimais. Pasak Grybauskaitės, prie tokio sprendimo prieita, siekiant aprėpti kuo daugiau lietuviškų organizacijų, kad pakviestieji atstovautų kuo didesniam Čikagos ir jos apylinkių žmonių skaičiui.

Tai daryta net žinant, jog bus ir nepatenkintųjų tokiu sprendimu. (Tuo įsitikino ne tik prezidentė, bet ir susitikime dalyvavę lietuviai, po renginio skynęsi kelią pro neretėjančią protestuotojų minią.) ,,Be jokios abejonės, – užbėgdama už akių galimoms replikoms iš salės, sakė Lietuvos prezidentė, – bus daug nepasitenkinimo, kad ne visi pateko.”

Sprendžiant iš dalyvių atsiliepimų, tokia dialogo forma su Grybauskaite pasiteisino – lietuviškų organizacijų atstovai nesidrovėjo klausti apie Lietuvos vidaus (energetika, krašto apsauga, medicinos sistema ir kt.) ir užsienio politiką, ypač domėjosi Lietuvos ir Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos santykiais, Europos Sąjunga ir ekonomine krize, klausė, kuo jie ir jų atstovaujamos organizacijos Amerikoje galėtų padėti Lietuvai. Nebuvo apeita ir Lietuvos visuomenę bei užsienyje gyvenančius lietuvius suskaldžiusi Garliavos istorija ir su ja susiję protestai, kuriuos Lietuvos valstybės vadovė pakomentavo taip: ,,toks atsitiktinumas, kad įvykiai Lietuvoje [į susitikimą PLC] pakvietė ir protestuotojus, bet ką darysi. Ir jūs gyvenate demokratinėje valstybėje, ir mes. Visi turi teisę į savo nuomonę ir priimkime tai kaip demokratinę realiją”.

Komentuodama gegužės 17 dienos įvykius Garliavoje ji sakė: ,,Jei galėčiau pasakyti, kur yra teisybė, kas yra teisus, būčiau seniai tai sutvarkiusi. Deja, nuo pat pradžių visa istorija buvo sudėtinga ir sugadinta teisėsaugos tyrėjų. (...) Kai dabar mėginama prašyti, kad aš nurodinėčiau teismui arba atšaukčiau teismo sprendimą, aš tokių konstitucinių galių neturiu. (...) Tai, kad abi pusės pradėjo dalinti mergaitę kaip daiktą, kad abi pusės neleido nei vienai, nei kitai džiaugtis mergaite, manau, yra kaltos abi pusės, t. y. giminės, kurios mergaitę pradėjo naudoti kaip politinį būsimų rinkimų atributą. Aš tiesos neturiu, jei žinočiau, taip ir elgčiausi. Bet kviesti nevykdyti teismo sprendimo aš negaliu.”

Susitikime dalyvavę lietuviai nenuvylė – jų klausimai parodė, jog jiems rūpi ne tik savo ar jų kaimyno kiemo reikalai. Žinoma, buvo ir tokių, kurie į susitikimą ėjo ne tiek iš pirmų lūpų išgirsti prezidentės nuomonę, o vildamiesi su ja įsiamžinti nuotraukoje. Ir tokie nebuvo nuvilti – susitikimui pasibaigus Grybauskaitė mielai bendravo ir fotografavosi su atvykusiaisiais.

Lietuvos valstybės vadovė atvirai ir geranoriškai atsakinėjo į visus jai iškeltus klausimus, nepamiršusi pasinaudoti proga susirinkusiems padėkoti už išsaugotą ir tebesaugomą lietuvybę Amerikoje, ragindama toliau nepasiduoti, o galinčius ir norinčius – aktyviai dalyvauti Lietuvos gyvenime. ,,Kartais užsienyje randi patriotizmo ir optimizmo daugiau nei namuose, – pastebėjo ji. – Matyt, iš toli matote tik tai, kas gerai, ir tikite į tai, kas gerai. O mes namuose kartais pernelyg perlenkiame lazdą ir matome tik tai, kas blogai, ir nesugebame įvertinti to, ką turime.”

Grybauskaitė iš PLC tuščiomis neišvyko. Juozas Polikaitis, JAV LB XIX Tarybos prezidiumo pirmininkas, jai įteikė gėlių puokštę, LR garbės konsulas St. Petersburg, FL Stanley Balzekas, jn. – gražiai papuoštą įrankį laiškams atidaryti. Lietuvių skautų sąjungos Garbės teismo pirmininkas v.s. fil. Gintaras Plačas Vydūno fondo vardu padovanojo Vydūno fondo knygą, skirtą Fondo 55mečiui. Nuo jo neatsiliko Lietuvių Fondo valdybos pirmininkas Marius Kasniūnas, Grybauskaitei įteikęs neseniai LF 50mečio proga išleistą trečią LF istorijos tomą. O štai LSS Tarybos pirmininkas/LSS Pirmijos pirmininkas v.s. fil. Gintas Taoras Lietuvos vadovę pakvietė nepasididžiuoti ir atvykti į jubiliejinę Amerikos lietuvių skautų stovyklą ,,Viltis”, kuri vyks 2013 m. rugpjūčio 7–17 d. Camp Manatoc, Peninsula, Ohio. Grybauskaitė to nepažadėjo, užtat patikino, jog būtinai užsisakys ,,Draugą”.

Kalbėdama apie būsimą NATO viršūnių susitikimą, Grybauskaitė sakė, jog šis susitikimas yra simboliškas, nes būtent Jungtinėse Amerikos Valstijose Lietuva turės žengti ,,labai rimtą žingsnį į karinį ir net politinį Baltijos šalių regiono užtikrinimą”. Paskutiniame savo vedamajame ,,JAV lietuvių tylos pusvalandis su D. Grybauskaite” (,,Draugas”, 2012 m. gegužės 20 d.) suabejojau, ar Lietuvos prezidentės būsimos viešnagės planai Čikagoje lietuvių atžvilgiu nekalba jos nenaudai. Lemont įvykęs susitikimas su Grybauskaite buvo ne tik įdomus, bet ir naudingas abiem pusėms, bandant geriau pažinti vieniems kitus, suprasti, kas mums rūpi, ką skauda.

JAV prezidentas Barack Obama, gegužės 20 dieną NATO susitikime taręs atidarymo žodį, išsakė viltį, jog NATO narės ir ateityje rinksis Čikagą savo susitikimams. Norisi tikėti, jog, nepaisant protestuotojų, Lietuvos prezidentė ir ateityje nesibodės atvykti į Čikagą ir mielai susitiks su vietos lietuviais.

Ištraukas iš susitikimo su LR prezidente Grybauskaite skaitykite artimiausiame ,,Draugo” numeryje.

gry
Lietuvos vadovę prie PLC pasitiko protestuotojai su plakatais. Dalios Cidzikaitės nuotraukos