Grupė jubiliejinės parodos ,,LAWAA– 40” dalyvių ir svečių. Jono Kuprio nuotraukos
Lietuvių dailininkių šventė
Balzeko lietuvių kultūros muziejuje
LAIMA APANAVIČIENĖ
„Gyvenimas prasideda po keturiasdešimties”, –
tvirtina šią ribą peržengusieji. Atvykę į Amerikos lietuvių
moterų dailininkių draugijos (Lithuanian American Women Artists
Association – LAWAA) 40-mečiui skirtą parodą, tuo įsitikinome.
Dailininkės moterys savo Draugijos 40-metį pasitiko gražia, brandžia
paroda. 22 širdimi jaunos, įvairaus amžiaus, skirtingų gyvenimo
patirčių dailininkės Balzeko lietuvių kultūros muziejuje rodo savo
darbus.
Lygiai prieš 40 metų – 1972-aisiais – šią
Draugiją subūrė Vanda Kanytė-Balukienė su bendramintėmis. Moterys,
susibūrusios draugėn, pasiryžo kartu ruošti parodas, vystyti
meninę veiklą ne tik lietuviškose, bet ir amerikietiškose
erdvėse. Per 4 veiklos dešimtmečius suruošta ne viena
paroda. Savo darbus jos rodė Vanderpoel galerijoje, Beverly Arts
Center, Hyde Park Art Center, Barat College, University Club of
Chicago, Gary Arts League, Mitchel Art Museum, Chicago Press Club,
Evanston Art Center galerijose, na ir, žinoma, lietuviškose
erdvėse. Dailininkes sujungusi lietuviška kilmė tik padėjo joms
dirbti savo srityse, kurti savito braižo darbus. Ne vienas meno
mylėtojas prisimena ruoštas šios Draugijos parodas. Per
40 metų draugijos sąraše keitėsi dalyvių pavardės (vienos jau
iškeliavo Amžinybėn, narėmis tapo iš Lietuvos
atvažiavusios ar jau Amerikoje gimusios dailininkės), tačiau moterys
buvo drauge, kartu ruošė parodas, jautriai puoselėjo tradicijas,
o atkūrus Lietuvos nepriklausomybę vyresniosios kartos dalyvės savo
darbais sugrįžo į Lietuvą.
Jubiliejinę parodą atidarė Draugijos pirmininkė Marija
Meškauskaitė, dalyves pasveikino ir apie parodą kalbėjo
šios parodos kuratorė Daiva Karužaitė. Įdomus sutapimas –
Čikagoje parodos atidarymo metu kaip tik viešėjo Jolanta
Bernotaitytė, dailės istorikė, Vilniaus dailės akademijos doktorantė,
Balzeko lietuvių kultūros muziejuje ir Lituanistinio tyrimo ir studijų
centro archyvuose rinkusi medžiagą daktaro disertacijai ,,Lietuvių
dailės reprezentacija JAV XX a. 6–9 dešimtmečiuose”.
Ji susirinkusiems trumpai papasakojo ir LAWAA istoriją.
Žiūrovų akis traukė batikos, tapybos, porceliano, tekstilės, grafikos
ir fotografijos darbai. Šventinė paroda sutraukė ne tik Čikagos
ir jos apylinkių dailininkes. Meno mylėtojai galėjo gėrėtis
dailininkių, gyvenančių California, Indiana, Massachusetts valstijose,
darbais.
Vyresniosios kartos dailininkių – tapytojų Vandos Aleknienės,
Onos Čepelės darbai traukė savo branda, koloritu, Zitos Sodeikienės
koliažai – savo filosofija, Veronikos Švabienės –
lietuviškumu. Iš tolo galėjai atpažinti Giedrės
Žumbakienės braižą.
Julie Kasniūnienės, Daivos Karužaitės, Danguolės Stončiūtės-Kuolienės,
Lauros Lapinskas, Laimos Švabaitės-Petrulis, Rasos Sutkus darbai
į parodą atėjusį žiūrovą įtikino, kad tai jau subrendusios, savitos
menininkės, kurių braižą, lietuvių dailininkių kūryba besidomintis meno
mylėtojas skiria iš tolo.
Draugijoje nemaža grupė autorių, meno mokslus baigusių Lietuvoje. Tai
Ina Čygaitė-Nicewander, Danutė Turlaitė, Aušrinė
Marcinkevičiūtė-Kerr, Sonata Kazimieraitienė, Irena Šaparnienė,
Nora Aušrienė, Saulė Piktys. Visos jos jau ne vienerius metus
dalyvauja Draugijos veikloje ir rodo savo darbus jos ruošiamose
parodose.
Negali nedžiuginti ir tai, kad Draugijos narėmis tampa dar visai jaunos
menininkės. Parodoje matome Vaivos Rimeika, Gintos Sutkutės, aktyviai
įsijungusių į Draugijos narių gretas, darbus.
Tekstilės darbus pristato dvi autorės – Ada Sutkuvienė ir Irena
Šaparnienė. Abiejų braižas ir technika, stilius visiškai
skirtingi, tačiau ir vienos, ir kitos darbai traukia žvilgsnį savo
aukštu atlikimo lygiu.
O kokia skirtinga dailininkių pristatoma keramika! Palei sieną
,,plaukia” S. Kazimieraitienės laivai, ,,taškydami”
ant sienos baltus purslus, o viduryje galerijos išsirikiavusios
grakščios N. Aušrienės vazos.
Marija Ambrozaitienė šį kartą žiūrovams pristatė fotografijos meną.
Nors ir susibūrusios vienoje Draugijoje, kiekviena dailininkė save
išreiškia skirtingai ir savitai. Vienos jau seniai turi
nusistovėjusį braižą pasirinktoje technikoje, o kitos vis dar keičiasi,
ieško, kaskart žiūrovui pateikdamos ką nors nauja, nematyta. Dar
kitos tik pradeda rodyti savo meninius sugebėjimus.
Suruošta ne tik paroda, bet ir išleistas spalvingas
40-mečio parodos katalogas, prasidedantis Laimos Zubovienės įvadiniu
straipsniu. Jame pristatyta kiekviena parodoje dalyvaujanti autorė
– kiekvienai skirtas vienas puslapis, kuriame telpa trumpa
kūrėjos biografija, asmeninė ir dailininkės darbo nuotraukos. Gaila,
kad leidinukas išleistas tik anglų kalba. Vis tik – tai
lietuvių dailininkių draugija, gal būtų buvę gerai nors santrumpą
parašyti lietuvių kalba.
Nemačiusiems parodos siūlau joje apsilankyti. Paroda Balzeko lietuvių
kultūros muziejuje (6500 S. Pulaski Rd., Chicago, IL 60629) tęsis iki
rugpjūčio 31 d. Muziejus dirba kasdien nuo 10 val. r. iki 4 val. p. p.
Iš kairės: Balzeko lietuvių
kultūros muziejaus darbuotoja Rita Janz, parodos kuratorė Daiva
Karužaitė ir dabartinė LAWAA pirmininkė Marija Meškauskaitė
prieš parodos atidarymą.
Dailininkė Magdalena Stankūnienė (k.) ir dailės istorikė Jolanta Bernotaitytė.
