Gerai apmokamų darbų mažėja
ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS
Darbo rinka JAV pamažu atsigauna, bet tas atsigavimas labiau pastebimas
žemų uždarbių grupėje. ,,MSN Money’’ skelbia, kad Amerika
visam laikui prarado 3 mln. gerai apmokamų darbo vietų. Pamažu
atsigaunančioje ekonomikoje, privačiame sektoriuje, buvo sukurta 2 mln.
naujų darbo vietų, daugiausia jų – mažose įmonėse. Tačiau per
anksti būtų dėl to džiūgauti, nes naujai sukuriamų darbo vietų
užmokestis, priedai, darbo valandos ir sąlygos yra mažesni nei įprasta.
Čia kalta ne tik ekonominė suirutė, bet ir besikeičianti darbų
geografija. Vis daugiau gamybos darbo vietų iškeliauja į kitus
kraštus. Mažai apmokamų patarnavimo darbo vietų skaičius
plečiasi.
1990 m. 20 proc. darbo vietų buvo gaminimo pramonėje. 2000 m. tas
procentas sumažėjo iki 15, o šių metų balandžio mėnesį
susitraukė iki 10 proc. Didelės įmonės darbo vietų skaičių Amerikoje
sumažino 2.9 milijonais. Per tą patį laiką naujų darbo vietų padaugėjo
2.4 mln. užjūrio šalyse. Bet gal dar svarbiau yra tai, kad
fabrikų darbininkų uždarbis nebėra toks, koks buvo. Daugelį metų
fabrikų darbininkų uždarbis buvo aukščiau privačios darbo rinkos
vidurkio gaminimo pramonėje. 2004 m. tas vidurkis dar buvo 3 proc.
aukštesnis nei kitų darbų vidurkis. Nuo š. m. balandžio
mėnesio tas vidurkis nukrito 2.4 proc. – mažiau nei 19.37 dol. už
valandą gamyklų darbininkų uždarbio vidurkio. Sukuriamos ar
atgaivinamos naujos darbo vietos yra žemo uždarbio grupėse. Galvoje
turiu parduotuvių, restoranų, viešbučių patarnautojus, kurių
uždarbis, palyginti su gaminimo pramonės uždarbiais, yra mažesnis iki
43 proc.
Pastebėta ir pragiedrulių, ypač profesijose ir verslo srityse. Čia
kalba eina apie teisę, sąskaitybą, kompiuterologiją ir patarimų
paslaugas. Atlyginimai šiose srityse yra bent 20 proc.
aukštesni ir sudaro beveik trečdalį naujų darbo vietų, sukurtų
per paskutinius metus. Daugiausia naujų darbo vietų yra įmonėse,
kuriose dirba mažiau nei 500 darbuotojų. Darbo vietų ypač padaugėjo
smulkiose įmonėse, turinčiose mažiau nei 50 darbininkų, bet ten siūlomi
mažesni uždarbiai bei priedai.
Su pavasario pabaiga Amerikos gimnazijos ir universitetai į gyvenimo
turgų paleidžia milijonus jaunimo. Siekdami mokslo jie įdėjo daug
pastangų, išleido daug pinigų. Mokslo baigimas turėtų būti
džiaugsmo diena, bet daugėja balsų, į studijas žiūrinčių kaip į blogą
investavimą. Kai kurie pranašauja, kad netrukus aukštojo
mokslo pažadų ir iliuzijų burbulas sprogs, kaip sprogo kiti vaizduote
pagrįsti burbulai, privedę prie ekonominių krizių.
,,Market Watch’’ tinklalapyje skelbiama, kad pirmą kartą
Amerikos istorijoje studentų skolos yra didesnės nei kredito kortelių
skolos. Vieno komentatoriaus nuomone, universitetai į pasaulį
išleidžia ne išradėjus ar menininkus, bet skolose
paskendusius baudžiauninkus. 2009 m. 44 proc. universitetą baigusiųjų
yra nepilną darbo dieną dirbantys arba dirba aukštojo
išsilavinimo nereikalaujančius darbus. Milijonai jaunuolių,
prasiskolinę iki 100,000 dolerių, nuo savo bendramečių atsilieka bent
penkeriais metais.
Aukštojo mokslo kaina vis kyla. Per paskutinius 30 metų mokslo
kaina padidėjo 10 kartų daugiau nei infliacija ir 3 kartus daugiau nei
sveikatos palaikymo bei gydymo išlaidos. Skaičiuojama, kad
šį pavasarį Amerikoje 1.7 mln. jaunuolių gaus bakalauro, o dar
667,000 – magistro laipsnį. Vien tik mano pašonėje esantis
Michigan State University per dieną ,,iškepė” per 6,000
jaunuolių su, kaip Lietuvoje sakytų, ,,aukštuoju”. Mieste
esanti apylinkės kolegija dvejų metų pažymėjimus išdalijo 1,750
absolventų.
Kokia ateitis laukia jų visų? Kokie darbai jiems prieš akis?
Daug jų kabinsis į bet kokį darbą, gyvendami su mažėjančia viltimi, kad
su laiku gaus darbą, atitinkantį jų išsilavinimą. Tuo tarpu
žiniasklaidoje skaitome apie darbų muges ir kitokias darbdavių
pastangas susirasti reikiamos darbo jėgos. Viename Arizona mieste
balandžio mėnesį ,,McDonald’’ pasamdė 1,300 darbininkų
iš 14,000 padavusių prašymus. Viena maisto parduotuvė per
keturias dienas peržiūrėjo 2,600 prašymų, iš jų pasamdė
400.
Nieko iki šiol nesakiau apie aukštųjų mokyklų atsakomybę
prieš visuomenę, prieš būsimus studentus. Mano manymu,
gimnazijos bei universitetai tinkamai neparuošia būsimų studentų
tolimesniam mokslui, o vėliau ir būsimam darbui. Labai stengiamasi
mokinius bei studentus kuo ilgiau išlaikyti mokyklose. Studentai
moka pinigus, kurių visiems trūksta. Mokyklos taip pat yra vertinamos
pagal jas baigiančiųjų procentą. Reikia atsiminti, kad yra nemaža dalis
studentų, kurie mokosi ne dėl meilės mokslui, bet dėl spaudimo. Tokie
greitai susigaudo, kad geriau studijuoti, nesvarbu ką, negu
ieškoti darbo ir anksti kas rytą keltis. Studijuoti pasirenkami
,,lengvi” dalykai, visai nesidomint, ar su tokiu
išsimokslinimu darbo rinka bus palanki. Su mokslapinigiais
dažnai irgi didelių sunkumų nėra – yra visokių stipendijų, fondų,
kitokios finansinės paramos, viliojančių paskolų iš valdžios.
Nemažai valdžios paskolas gaunančių neturi jokių planų tas skolas
grąžinti. Skolintojai skolina ne savo, o iš piliečių bei
nepiliečių surinktus mokesčius. Atsakomybė ir atskaitomybė čia nėra
didelės verty bės.
Dar noriu pridurti, kad, palyginti su kitais kraštais, Amerikos
švietimo sistema arba bent mokinių paruošimas palaipsniui
krenta. Ką prieš 50 metų reiškė gimnazijos atestatas,
daugeliu atveju tokią nukritusią vertę dabar turi bakalauro laipsnis.
Kai kurie tai vadina mokslo infliacija. Gerai, kad yra gražių ir net
stebinančių išimčių.
Tokios mintys kyla, ruošiantis vykti į anūkės Audros gimnazijos
baigimo iškilmes Indianapolis mieste. Ji gerai mokėsi ir nevengė
studijuoti rimtų dalykų. Šių metų pradžioje spėjo
išleisti savo knygą ,,Crown of Dreams”. Prieš akis
jos laukia psichologijos studijos Indiana University. Jau perspėjau ją,
kad be daktarės laipsnio šioje profesijoje ateitis bus labai
ribota. O kol kas – nuoširdūs sveikinimai gimnazijas ir
universiteto mokslus baigiančiam jaunimui!