Šeštadienio mokyklos mokiniai su savo mokytoju Vytautu Miseliu (antros eilės viduryje).
Dalios Cidzikaitės nuotraukos

Pittsburgh lietuviai pasitinka vasarą

DALIA CIDZIKAITĖ

Praėjusiais metais šimtmetį paminėjusios Vakarų Pennsylvania Lietuvių piliečių draugijos (angl. Lithuanian Citizens’ Society of Western Pennsylvania) nariai, kurių dauguma – Pennsylvania anglies kasyklose dirbusių lietuvių palikuonys, kaip ir pati draugija, gali papasakoti daug įdomių istorijų.
Savo ilgo ir vingiuoto gyvenimo istorijomis mielai dalijasi 96-erių metų sulaukusi Viola Stanny. „Matai, kokia aš esu, – juokavo moteris, šių metų birželio 8 dieną man apsilankius draugijai priklausančiame pastate, vietinių vadinamame tiesiog ‘Lietuvių klubu’, – vos tik pradėjusi pasakoti, negaliu sustoti.” Viola Stanny, jau penkis kartus lankiusis Lietuvoje, net ir perkopusi 90 metų slenkstį, vis dar puoselėja viltį Lietuvą išvysti dar kartą. Nors sveikata jau nelabai kokia, ji vis dar aktyvi draugijos narė.

Mano viešnagė pas draugijos narius sutapo su šeštadienio rytais klube vykstančiomis lietuvių kalbos pamokomis. Tai suaugusiųjų klasė, kurią lanko vyresnio amžiaus Pittsburgh miesto bei jo apylinkių lietuviai ar lietuvių kilmės žmonės, norintys išmokti lietuviškai. Pamokas jau ketvirti metai savanoriškai veda Vytautas Miselis. Iš Čikagos atvykęs su noru užsidirbti pinigų, už juos nusipirkti burlaivį ir vėl sugrįžti į Vėjų miestą, jis taip ir liko gyventi Pittsburgh, kaip pats sako, nei užsidirbęs daug pinigų, nei įsigijęs burlaivį.

Birželio 8 dieną vyko paskutinė šių mokslo metų lietuvių kalbos pamoka klube, todėl po beveik dvi valandas trukusios pamokos, kurioje kalbėta apie Kristijoną Donelaitį, skaityta ištrauka iš jo poemos „Metai”, mokiniai neskubėjo skirstytis. Visų laukė gausios suneštos vaišės, prie kurių prisidėjo ir vyriausia mokinė,  draugijos narė Viola Stanny – ji visus vaišino jos pačios kepta vištiena.

Šimtmetį sulaukusios draugijos narių gretos retėja, todėl jau kuris laikas ant 1870 metais pastatyto lietuviško pastato kabo iškaba, jog lietuvių klubas parduodamas. Nors raudonų plytų pastatas nė kiek neprimena 143 metų sulaukusio senolio, ir tiek iš išorės, tiek iš vidaus atrodo puikiai, jame, be lietuvių kalbos pamokų šeštadieniais, daugiau jokių lietuviškų renginių nevyksta. Pasak turbūt jauniausios draugijos narės Nicole Stulginskaitės, neseniai klubas prarado labai svarbų savo pajamų šaltinį – žaidimo „Bingo” metu surenkamas lėšas. Pittsburgh miesto valdžiai uždraudus rūkyti viduje, pasibaigė ir „Bingo” popietės klube. Tiesa, iki šiol nedidelės, bet jaukios ir tvarkingos klubo salės parketo grindis kartas nuo karto už nedidelę nuomą išbando pramoginių ar kitokių šokių entuziastai.

Draugijos nariai tikisi savo pastatą parduoti už nemažą sumą, mat rajonas, kuriame pastatas stovi, atsigauna, jame apsigyvena vis daugiau jaunų dirbančių žmonių. Vienintelis vietos trūkumas – mažai vietos automobiliams pastatyti. Tačiau tai neturėtų atbaidyti būsimų pirkėjų. Draugijos nariai sako, jog jeigu pastatas bus parduotas, didžioji dalis gautų pinigų bus paskirta labdarai. Vakarų Pennsylvania Lietuvių piliečių draugija ir seniau gausiai aukojo, draugiškai rėmė lietuviškas organizacijas. Vytautas Miselis sako, jog draugija ne kartą stambia suma ir grynais parėmė ir „Draugą”, jo žiniomis, vienais metais laikraščiui paaukota suma siekė net 60,000 dol.

Šiomis dienomis tokių pinigų draugijos nariai neturi, tačiau net ir pardavę savo pastatą jie turės kur rinktis. Už miesto, Jefferson Hills, PA, yra dar vienas draugijai priklausantis klubas (Lithuanian Countryside Club), kuriame jau daug metų vyksta Joninės, kurios – jau ne už kalnų. Jose antrus metus iš eilės žada dalyvauti ir šią vasarą University of Pittsburgh vykstančio Baltic Summer Studies Institute mokytojai bei studentai, besimokantys lietuvių, latvių ir estų kalbų. Pittsburgh lietuviai tikisi, jog ir šį kartą Joninių šventė bus smagi – su dainomis, žaidimais ir, žinoma, laužu.



Apie tai, kad pastatas priklauso lietuviams, skelbia ženklai „Lithuanian Club” ir „Lithuanian Hall”.