Filmų festivalyje apsilankė ir LR gen. garbės konsulė Ingrida Bublienė
su vyru Romu Bubliu (d.), kairėje – straipsnio autorius.
Cleveland tarptautiniame filmų festivalyje – 78,000 žiūrovų
DR. VIKTORAS STANKUS
Cleveland
35-tasis tarptautinių filmų festivalis, kurio programoje – 280
filmų iš 60 pasaulio valstybių ir kuriame apsilankė 78,000
žiūrovų, vyko kovo 24– balandžio 3 d. pačiame miesto centre,
istorinio Tower City – „City Within a City” –
1918–1928 m. statytų pastatų didingame architektūriniame
ansamblyje. Jame įsikūrusi traukinių stotis Cleveland Union Terminal
(traukiniai iš oro uosto bei miesto ir priemiesčių vežė tiesiai
į filmų festivalį), dangoraižis ,,Terminal Tower” (iki 1967 m. už
New York ribų antras aukščiausias Amerikoje), o trijose arkadose
– šimtai įstaigų, tarp jų – restoranai, maisto
užeigos (food court), parduotuvės, viešbutis „Renaissance
Hotel Cleveland” ir vėliau prijungtas „Ritz Carlton”
ir „Tower City Cinemas” su vienuolika kino teatrų,
kuriuose r buvo rodomi festivalio filmai.
Festivalio tikslas belstis į socialinę, demokratinę sąžinę ir
paskatinti žiūrovus prisijungti prie procesų. Filmus stebėjo Lietuvos
Respublikos gen. garbės konsulė Ingrida Bublienė, Romas Bublys, dr.
Viktoras Stankus, festivalyje teko matyti ir kitų lietuvių. Visų matytų
filmų neįmanoma viename straipsnyje apibūdinti, tad pasitenkinsiu tik
tais filmais, kurie galėtų būti įdomūs lietuviams.
Pristatytas naujas filmo žanras – ,,mockudrama”
Šveicarų režisierius Jean-Stephane Bron filmo „Cleveland
Vs. Wall Street” režisierius, kurio premjera įvyko Cannes filmų
festivalyje ir kuris žiūrovų buvo priimtas atsistojus, su plojimais,
pareiškė Šveicarijos televizijai, kad Cleveland yra
centrinis taškas – „Ground Zero” –
kovoje prieš Amerikos bankų pradėtą nepagrįstą namų paskolų
(subprime morgages) įpiršimą žmonėms, ilgainiui tų namų atėmimą,
daugiausia sukeliant Amerikos miestų, jų gyvenamųjų rajonų nualinimą.
Tų daugiausia beverčių, nepagrįstų paskolų pardavimas Amerikai ir
pasauliui, kaip pagrįsta saugumo investicija, atvedė prie Wall Street
investicinių bankų (pradėjusių šią žalingą praktiką) žlugimo ir
sukėlė globalinį ekonomikos nuosmūkį.
Režisierius Bron filmuoti pasirinko Cleveland, nes 2008 m. sausio
mėnesį Cleveland miestas, atstovaujamas advokato Josh Cohen
šešių advokatų komandos, padavė 21 di džiausią
investicinį banką, atstovaujamą Wall Street 63 advokatų, į teismą. Mat
bankai yra atsakingi už „foreclosures”, miestui ir kituose
šalies miestuose padarytą finansinę žalą.
Aukščiausias federalinis teismas pareiškė, kad nėra kaip
įrodyti Wall Street kaltę ir užkirto kelią tolimesnei Cleveland bylai.
Bron nutarė sukurti naują dokumentinio filmo žanrą – ne
„docudrama”, bet „Mockudrama”. Jis sukūrė
„Mocktrial” – netikrą teismą, bet su oficialiais
teismo rūmais, teisėju, tikrais advokatais, atstovaujančiais Cleveland
bei Wall Street, su tikru prisiekusiųjų nuosprendžiu.
Filme teismas nusprendžia, kad Wall Street yra kaltas, atsakingas už
miesto žalą. Tikrovėje dėl federalinio teismo sprendimo Cleveland
pateikė apeliaciją, o praktiškai per miesto Housing Court,
apskrities teismus, apygardos federalinius teismus verčia investuotojus
nuo Los Angeles iki New York sumokėti miestui dėl jų veiksmų patirtą
žalą. Bron filmą „Cleveland Vs. Wall Street” Europoje jau
matė 120,000 žiūrovų.
Filmas apie kovą prieš Cleveland mafiją
Clevelandiečiams buvo itin įdomu žiūrėti dokumentinį filmą „Danny
Greene: The Rise and Fall of the Irishman” apie airių kilmės
Cleveland legendinį našlaitį, vargšams dosnų gangsterį,
FBI informatorių. Danny Greene, būdamas dar vaikas prisiekė, jog
užaugęs ir tapęs gangsteriu savarankiškai sunaikins Cleveland
italų mafiją. Užsikabinęs auksinį keltų kryžių, semdamasis stiprybės
iš airių legendų ir istorijos, jis iškėlė Airijos vėliavą
ir pradėjo karą prieš mafiją.
Mafija bandė jį nesėkmingai nušauti, susprogdinti, bet Danny
Greene nepasidavė – jis sėkmingai šaudė, sprogdino ją.
Išsigandusi Cleveland mafija prašė talkos iš Los
Angeles ir New York mafijų. Galų gale ji su Danny Greene susidorojo.
Bet jo mirtis pasiekė tikslą, nes Cleveland FBI susekė Cleveland
sąmokslininkus, kurių vyriausieji, įbauginti ilgų metų kalėjimo,
išdavė mafijos vadus New York, Los Angeles ir kitur, ir taip FBI
galutinai parklupdė Amerikos mafiją.
Šį dokumentinį filmą jo prodiuseris ir režisierius Tommy Reid
sukūrė pagal policijos vado Rick Porello knygą ,,To Kill the Irishman:
The War That Crippled the Mafia”.
Cleveland – pasaulio polkos sostinė
Filme „Polka! The Movie”, sukurtą Slovėnijos televizijos,
susipažįstame su Cleveland mieste sukurta autentiška Amerikos
meno forma „Cleveland Style Polka”. Šios
rūšies polka skiriasi nuo čekų, lenkų polkų, nes apjungia
džiazą, ragtime ir country muzikos stilių elementus ir naudoja ne tik
garsų slovėnų „Botton Box” akordeoną, bet ir gitarą,
kontrabosą, bandžą ir saksofoną.
Ši linksma muzika paplito po visą Ameriką, 40-tame
dešimtmetyje nuvargusioje nuo Antrojo pasaulinio karo. Ją toliau
išpopuliarino Amerikos „Polka King” Frankie Yankovic
(kaip ir Danny Green užaugo tame pačiame Collinwood rajone, greta
lietuvių rajono), kuris laimėjo muzikos „Grammie” premiją,
o muzikos konkurse prieš džiazo legendą Duke Ellington.
Šiandien Cleveland – Style Polka Hall of Fame muziejus
puoselėja šio stiliaus polką, kuri veši Amerikoje,
Kanadoje, Europoje – Škotijoje, Olandijoje, Slovėnijoje
ir kitur. Amerikoje yra apie 200 slovėnų orkestrų.
Slovėnų jaunimas dabar groja ir „Rock and Roll Rifts”, nes
rock & roll irgi gimė Cleveland. Šis miestas tapo ne tik
rock & roll, bet ir pasaulio polkos sostine.
Filmai socialinėmis, gamtos apsaugos temomis
Filmas „There Once Was An Island” socialine tema vaizduoja,
kaip, kylant vandeniui dėl pasaulinio klimato šilimo, Ramiajame
vandenyne skęsta Polinezų sala; filmas „Kinyarwanda” rodo
šiurpų Ruandos genocidą ir šios šalies genčių
bandymą šiandien tarpusavyje sugyventi.
Filmo herojė priminė lietuvę O. Šimaitę
Režisierės Rose Bosch filme „The Round Up” rodoma, kaip su
naciais kolaboravusios valdžios prancūzų policija per vieną dieną 1942
metais suvarė 13,000 Paryžiaus žydų, tarp jų 4,000 vaikų, ir uždarė
sausakimšai stadione be atviro dangaus, be maisto, be vandens.
Filmą, paremtą Cleveland Maltz Museum of Jewish Heritage Promoting
Tolerance and Diversity bei Milton ir Tamar Maltz šeimos fondų,
žiūrovams pristatė muziejaus docentas Nate Arnold. Mane pastebėjęs jis
tarė: „Dr. Viktorai, koks gražus sutapimas mūsų bendruomenėms, kad tu čia esi. Vis atsimename, kaip sėkmingai
kreipeisi į JAV prezidentą Ford, kad jis paprašytų sovietus, jog
šie išleistų iš Sovietų Sąjungos, sovietų
okupuotos Lietuvos Mila Girsh šeimą.”
Filme „The Roundup” jauna didvyrė prancūzė, protestantų tikėjimo pasišventusi gailestingoji seselė, savanoriškai rizikuodama savo sveikata dieną naktį gelbėjo suvarytas žydų šeimas, vaikus. Ji tą darė tol, kol vaikai ir tėvai atskirais vagonais nebuvo ištremti į mirtį Vokietijoje.
Lietuviams jaunos protestantės istorija primena kitą drąsią jauną
moterį lietuvaitę Oną Šimaitę, kuri per nacių okupaciją Vilniuje
slėpė žydų vaikus.
Naciai ją kankino penkias dienas, bet ji neišdavė, kur buvo paslėpti žydų vaikai.
O. Šimaitė stebuklingai ištvėrė tardymą, nacių okupaciją
ir karą, bet jos sveikata buvo palaužta. Izraelio valstybė paskyrė
pensiją ir pagerbė ją kaip pasaualio tautų teisuolę.
Festivalio uždarymo vakare buvo paskelbti laimėjusieji filmai.
Geriausiu filmu buvo pripažintas „Dying to Do Letterman”
apie vėžiu mirštantį žmogų, kurio noras prieš mirtį buvo
patekti į TV laidą „Dave Letterman Show”.
Festivalio bei Cleveland Public Theater steigėjui John Forman įteiktas
apdovanojimas „Legacy Award”. Festivalio vadovybei buvo
padėkota už sėkmingą darbą.
Dalyvaujant festivalyje iškilo sumanymas, jog ir lietuviai
galėtų sukurti dokumentinį filmą. Stengsimės, lauksime įvairių
patarimų, kaip įgyvendinti šį projektą.
Tower City
pietinės arkados Skylight
Concourse, kurio „Tower City Cinemas”
vienuolikoje kino teatrų vyko 35-tas
Cleveland tarptautinių filmų
festivalis.
CIFF vadovybė džiaugėsi tarptautiniu
filmų festivaliu (antras iš k.): direktorius Patrick Shepherd,
prie mikrofono vykdomoji direktorė Marcie Goodman, dešinėje
– meno direktorius Bill Guentzler; nuotraukoje trūksta
štabo prezidento Jules Belkin. V. Stankaus nuotr.