XV PLMK simpoziumą stebėsiu iš tolo
DALIA CIDZIKAITĖ
Turiu prisipažinti, jog kai galvoju apie netrukus liepos 3–5 d.
Lietuvoje (Vilniuje ir Kaune) įvyksiantį XV Pasaulio lietuvių mokslo ir
kūrybos simpoziumą (PLMKS), aplanko daug, deja, ne vien teigiamų
minčių.
Apie būsimą renginį pasirodančias žinias ir naujienas seku vos ne nuo
2011 metų pradžios. Mačiau, jog parengiamieji darbai ir informacijos
sklaida vilkinami, programa lipdoma vangiai, ilgą laiką visa, ką
galėjai matyti internete sukurtoje svetainėje (www. simpoziumas.lt),
buvo kvietimas į simpoziumą. Net ir balandžio paskutinę savaitę
apsilankius svetainėje sunku buvo numatyti, ko iš tiesų bus
vertas renginys, kas jame dalyvaus. Bet dar sunkiau buvo apsispręsti:
važiuoti į jį ar ne.
Gal dėl to, kad simpoziumas atiduotas rengti valstybinėms (taigi nemaža
dalimi – biurokratinėms) įstaigoms kaip Švietimo ir mokslo
ministerija, Kultūros ministerija, Užsienio reikalų ministerija,
Lietuvos mokslų akademija, lietuvių, gyvenančių svetur, sudominimas
renginiu vyko oficialiais kanalais ir tik tam tikromis, sunkiai
suprantamomis progomis. Jei neklystu, nuo šių metų pradžios mūsų
redakciją per LR Užsienio reikalų ministeriją pasiekė bene trys
informaciniai pranešimairaginimai paskleisti žinią apie
simpoziumą išeivijos lietuviams.
Prie simpoziumo parengiamųjų darbų, be Vytauto Didžiojo, Kauno
technologijos ir Vilniaus universitetų, Lietuvos mokslo tarybos ir
Lietuvos mokslų akademijos, prisideda ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenė.
Iš pastarosios, tiksliau – PLB atstovybės Lietuvoje,
susilaukėme viso labo raginimo apie būsimą renginį pakalbinti ką nors
iš organizatorių (šiame numeryje skaitykite
,,Draugo” redaktorės Loretos Timukienės pokalbį su XV PLMKS
organizacinio komiteto pirmininke Nerija Putinaite).
Tokia rengėjų strategija jau davė vaisių – mano žiniomis,
prieš keletą savaičių Švietimo ir mokslo viceministrė, XV
PLMKS organizacinio komiteto pirmininkė N. Putinaitė išsakė
susirūpinimą, jog į simpoziumą užsiregistravo ypač mažai lietuvių
iš užsienio. Birželio 15 dieną oficialiame sąraše
puikavosi tik devynios iš JAV užsiregistravusių dalyvių
pavardės, trys iš jų – LR garbės konsulai Amerikoje. Todėl
norisi paabejoti, ar, esant gana mažam išeivijos lietuvių
susidomėjimui simpoziumu, pavyks įgyvendinti pagrindinį PLMKS siekį
– ,,sustiprinti pažintis ir užmegzti naudingus ryšius tarp
Lietuvos ir lietuvių kilmės mokslininkų, verslininkų ar užsienyje
gyvenančių kultūros veikėjų”?
Toje pačioje PLMKS svetainėje skelbiama, jog simpoziume dalyvaus
žymiausi tarptautinio lygio Lietuvos mokslininkai. Paskutinį kartą
žvilgtelėjusi į jau gerokai papilnėjusią ir, reikia pripažinti, rimčiau
atrodančią programą, mačiau ne vieno ,,tarptautinio lygio Lietuvos
mokslininko” pavardę. Gaila, jog dauguma jų (tarp jų – ir
du iš trijų pagrindiniai pranešėjai: Valdas Adamkus ir
Antanas Mockus) ypač dažnai susilaukia lietuviškos žiniasklaidos
dėmesio, ne kartą savo mintis jie yra išsakę viešai,
todėl vargu ar jie turės ką nors naujo simpoziume pasakyti.
O kaip su žymiais lietuvių kilmės tarptautinio lygio mokslininkais,
šiuo metu sėkmingai dirbančiais svetur? Malonu matyti, jog
programoje bus ir tokių, nors, mano nuomone, palyginti su ankstesniais
simpoziumais, jų tikrai per mažai. Tarp JAV lietuvių, dalyvausiančių
simpoziume, yra Europos humanitarinio universiteto Plėtros ir
tarptautinių ryšių prorektorius Darius Udrys, Corporate
Marketing for Hughes Network Systems viceprezidentas ir Russia/CIS
Business generalinis direktorius Arūnas Šlekys, Vytauto Didžiojo
universiteto profesorius emeritas Algirdas Avižienis, University of
Illinois at Chicago profesorius Giedrius Subačius, ,,Worlde
Relief” DuPage psichoterapeutė Laima Zavistauskas, Columbia
University profesorius Rimas Vaičaitis, Rush universiteto Prevencijos
centro direktorė gyd. Rasa Kazlauskaitė ir keletas kitų. Ir vėl –
malonu, bet šie žmonės tiek čia, Amerikoje, tiek Lietuvoje yra
gerai ar neblogai žinomi. Kur kiti, galbūt ne tokio ,,aukšto
lygio” JAV lietuviai akademikai, mokslininkai, tyrėjai?
Beje, simpoziumo internetinėje svetainėje teigiama, jog jame
pranešimus skaitys aukščiausi šalies vadovai,
ministrai, plačiai žinomi Lietuvos ir išeivijos mokslininkai,
kultūros veikėjai. Tiesa, tokių žmonių pavardės įrašytos į
programą, bet, pažiūrėjus į numatytų sesijų, posėdžių laiko rėmus, kyla
pagrįstų abejonių, kaip tie garbingi kviestiniai svečiai per 15, o
neretai – ir mažiau minučių sugebės perskaityti savo
pranešimą. Belieka tikėtis, jog tie pranešimai bus ne tik
itin lakoniški, bet ir daug pasakantys.
Dar viena naujovė – šiųmetinis simpoziumas bus jungtinis
renginys su Pasaulio lietuvių ekonomikos forumu (PLEF). Todėl iš
tikrųjų PLMKS truks tik dvi dienas, antroji iš jų bus skirta
bendrai sesijai su PLEF. Mokslinėms sesijoms paliktas tik pusdienis,
daugelio kitų pranešimai, pritrūkus laiko, bus
,,stendiniai”, t. y. iškabinti kažkur salėje ar
vestibiulyje.
Pabaigai – citata iš rengėjų paruošto
pranešimo. ,,XV pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo
tema: stiprios ir konkurencingos valstybės kūryba – tai mokslo
galimybių ir jaunimo iniciatyvų energija, mokslo ir verslo
bendradarbiavimo stiprinimas, lietuviškosios tapatybės
išsaugojimas. Įgyvendindama šiuos tikslus Lietuva jau
dabar investuoja beveik 2 mlrd. lt į mokslo ir technologijų
plėtrą.” Gaila, jog simpoziumo rengėjai investavo per mažai ne
pinigų, bet pastangų, kad, net ir likus trims savaitėms iki renginio
pradžios, aš, viską metusi, skrisčiau į Lietuvą.