Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.L. Timukienės nuotr.
Viceministrė žada galimybę pasisemti neįkainojamos patirties
XV Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumui artėjant
LORETA TIMUKIENĖ
Už poros savaičių, liepos 3–5 dienomis, Vilniuje ir Kaune vyks XV
Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas. Apie
pasiruošimą renginiui kalbamės su simpoziumo organizacinio
komiteto pirmininke, švietimo ir mokslo viceministre Nerija
Putinaite. Viceministrė pasidžiaugė, kad organizatoriai turi daug
pagalbininkų ir partnerių – prie pasiruošimo prisideda
Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos ir Vilniaus universitetai,
Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos mokslų akademija, Pasaulio Lietuvių
Bendruomenė, turintys didelės tokių renginių organizavimo patirties.
Kaune simpoziumas vyks universitetų salėse, studentai savanoriai
talkininkaus renginiuose. Visi iš peties padirbėjo, rengdami
simpoziumo programą, sudarydami pranešėjų sąrašus,
dalydamiesi adresais kviečiant svečius. Kultūros ministerija talkina
rengiant laisvalaikio kultūrinę programą.
Renginyje pranešimus skaitys Lietuvos Respublikos
prezidentas Valdas Adamkus, Kolumbijos lietuvių kilmės filosofas,
pacifistas, matematikas, politikas, buvęs Bogotos miesto meras Antanas
Mockus, Europos Komisijos (EK) mokslinių tyrimų ir inovacijų komisarė
Máire GeogheganQuinn. Bendroje simpoziumo ir forumo dienoje
dalyvaus prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Andrius Kubilius.
Pasak viceministrės, būti pranešėjais buvo kviečiamos
ryškios asmenybės, turinčios didelės patirties viešajame
gyvenime, kurių įžvalgos gali būti labai kūrybingos ar netikėtos.
,,Lietuva savo ateitį kuria Europoje, todėl manome, jog įdomu sužinoti,
kaip savo ateitį projektuoja pati Europa. EK komisarė iš Airijos
M. Geoghegan-Quinn imasi svarbių iniciatyvų, galinčių nulemti europinės
bendruomenės pažangos raidą, gerai supranta nedidelių šalių
keliamas problemas ir vertina jų patirtį. Tuo ne kartą įsitikinome,
dalyvaudami Briuselyje vykstančiuose posėdžiuose, diskusijose bei
neformaliuose pokalbiuose”, – sakė N. Putinaitė.
Dalyvių sąraše matome nemažai garsių mokslininkų, verslininkų,
politikų pavardžių. Įdomu, ar užteks laiko visiems dalyviams
pagvildenti jiems rūpimas temas, aptarti mokslinių tyrinėjimų
rezultatus ir jų panaudojimo galimybes, padiskutuoti jiems itin
svarbiais klausimais. Organizatoriai žada sudaryti sąlygas, kad
diskusijų aptarimų šurmulys galėtų persikelti ir į neoficialią
aplinką, jog šiuos pokalbius būtų galima tęsti ir pertraukų metu
ar po oficialios darbotvarkės. Dalyvių prašoma atsivežti savo
patirtis, idėjas, įžvalgas ar hipotezes, į simpoziumo renginius
nemokamai bus įleidžiami studentai ir gimnazistai. ,,Gal ir nebus
didelio jaunimo antplūdžio, bet tie, kurie ateis, turės galimybę
pasinerti į debatų aplinką, pasisemti neįkainojamos patirties ir
žinių”, – sakė organizacinio komiteto vadovė.
Šiųmetinio simpoziumo tema – stiprios ir konkurencingos
valstybės kūryba. Tai – gana plati, tačiau kartu reikalaujanti
gilių įžvalgų ir konkrečių sprendimų tema. ,,Svarbiausia ir brangiausia
šių laikų vertybė – idėjos. Todėl visai nesvarbu, ar
simpoziume bus daugiau bendraminčių, ar karštai nesutariančių,
mums rūpi, kaip jie mato Lietuvos ateitį, – tvirtina N.
Putinaitė. – Savaime suprantamas dalykas, kad mokslo ir verslo
sąjunga yra šiuolaikinės visuomenės vystymosi variklis,
padedantis įveikti pasaulio metamus iššūkius. Tačiau
kartu mums kyla ir gyvybiškai svarbi tautinės tapatybės
problema. Kaip neištirpti tarp pasaulio didžiųjų arba
atvirkščiai – neatsiriboti pasaulio užkampyje, gilinantis,
domintis vien tik savimi? Todėl ir kviečiame pasaulio lietuvius į protų
‘šturmą’, kad atsakytume į klausimą – kokią
norime ir turime kurti Lietuvos ateitį.”
Šiemet simpoziumas rengiamas kartu su Pasaulio lietuvių
ekonomikos forumu (www.plef.lt) – vieną dieną vyks bendra sesija,
tad darbų ir rūpesčių našta dalijamasi su forumo rengėjais.
Simpoziumo ir forumo programose – plenarinės sesijos su
kviestiniais pranešėjais, palikta laiko ir erdvės diskusijoms,
neformaliems pokalbiams, kurių metu, pasak rengėjų, bus galima
pasikeisti nuomonėmis, užmegzti naudingus ryšius. Todėl N.
Putinaitė paragino registruotis ir dalyvauti simpoziume mokslo ir
verslo atstovus, kurie savo gyvenimą sieja su kūryba, neabejingus
Lietuvos kultūrai, ypač jaunimą. Šis pasiūlymas ypač tinka
tiems, kurie liepos pradžioje planuoja lankytis Lietuvoje. Tikimasi,
jog bendroje simpoziumo ir forumo sesijoje dalyvaus tie verslininkai ir
mokslininkai, kurie yra sukūrę savo sėkmės istorijas, kurių verslas ar
moksliniai tyrimai seniai peržengė vienos šalies sienas ir
įsikūrė pasaulinėje erdvėje. Juk Lietuva investuoja šimtus
milijonų litų Europos Sąjungos paramos ir biudžeto lėšų į mokslo
plėtrą ir ryšių su verslu stiprinimą, tad tokių žmonių patirtis
ir parama būtų labai vertinga siekiant, kad investicijos nebūtų
paleistos vėjais. ,,Tai žmonės, kuriems mokslas tapo verslu, o verslas
– kūryba. Jų patirtis yra aukso vertės”, –
įsitikinusi viceministrė.
Simpoziumo siekis – sustiprinti pažintis ir užmegzti naudingus
ryšius tarp Lietuvos ir lietuvių kilmės mokslininkų, verslininkų
ar užsienyje gyvenančių kultūros veikėjų. Aišku, nėra
statistikos, kiek ir kokie ryšiai užsimezgė ankstesnių
simpoziumų metu, tačiau pradedant nuo pirmųjų simpoziumų, į kuriuos
Čikagoje pradėjo važiuoti Lietuvos mokslininkai, kultūros žmonės, buvo
sukurtas tiltas su išeivija. Užsimezgusios pažintys peraugo į
bendrus projektus, dėstytojų ir studentų mainus.
Didžiąją dalį lėšų renginiui skyrė valstybė, taip pat bus
panaudojamas ir surinktas registracijos mokestis. Skiriama lėšų
apmokėti lietuvių kilmės jaunimo kelionėms į simpoziumą. Jau yra apie
dešimt jaunų žmonių, pateikusių savo pranešimų tezes.
Visi, kurie į Vilnių atvyks birželio pabaigoje, spės pamatyti įspūdingą
Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventę
„Gaudeamus”. Simpoziumo dalyviai galės apsilankyti
daugelyje kultūrinių renginių – M. K. Čiurlionio styginių
kvarteto koncerte, Pažaislio muzikos festivalyje, pasiklausyti Karo
muziejaus bokšto kariljono koncerto. Beveik tuo pačiu metu bus
minimas Nobelio premijos laureato Č. Milošo 100metis jo
gimtinėje Kėdainių rajone, Šeteniuose.
Kaune užsakyti viešbučiai, kurie simpoziumo dalyviams taikys
nuolaidas, bus organizuotas maitinimas. Į Vilnių – bendrą sesiją
su forumu, kuris rengiamas Lietuvos parodų rūmuose
„Litexpo”, simpoziumo dalyviai iš Kauno bus vežami
užsakytu transportu.
Daugiau sužinoti apie simpoziumą galima internetiniame puslapyje www.simpoziumas.lt