putinaite

Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.L. Timukienės nuotr.

Viceministrė žada galimybę pasisemti neįkainojamos patirties

XV Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumui artėjant

LORETA TIMUKIENĖ

Už poros savaičių, liepos 3–5 dienomis, Vilniuje ir Kaune vyks XV Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas. Apie pasiruošimą renginiui kalbamės su simpoziumo organizacinio komiteto pirmininke, švietimo ir mokslo viceministre Nerija Putinaite. Viceministrė pasidžiaugė, kad organizatoriai turi daug pagalbininkų ir partnerių – prie pasiruošimo prisideda Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos ir Vilniaus universitetai, Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos mokslų akademija, Pasaulio Lietuvių Bendruomenė, turintys didelės tokių renginių organizavimo patirties. Kaune simpoziumas vyks universitetų salėse, studentai savanoriai talkininkaus renginiuose. Visi iš peties padirbėjo, rengdami simpoziumo programą, sudarydami pranešėjų sąrašus, dalydamiesi adresais kviečiant svečius. Kultūros ministerija talkina rengiant laisvalaikio kultūrinę programą.

 Renginyje pranešimus skaitys Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus, Kolumbijos lietuvių kilmės filosofas, pacifistas, matematikas, politikas, buvęs Bogotos miesto meras Antanas Mockus, Europos Komisijos (EK) mokslinių tyrimų ir inovacijų komisarė Máire GeogheganQuinn. Bendroje simpoziumo ir forumo dienoje dalyvaus prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Andrius Kubilius. Pasak viceministrės, būti pranešėjais buvo kviečiamos ryškios asmenybės, turinčios didelės patirties viešajame gyvenime, kurių įžvalgos gali būti labai kūrybingos ar netikėtos.

,,Lietuva savo ateitį kuria Europoje, todėl manome, jog įdomu sužinoti, kaip savo ateitį projektuoja pati Europa. EK komisarė iš Airijos M. Geoghegan-Quinn imasi svarbių iniciatyvų, galinčių nulemti europinės bendruomenės pažangos raidą, gerai supranta nedidelių šalių keliamas problemas ir vertina jų patirtį. Tuo ne kartą įsitikinome, dalyvaudami Briuselyje vykstančiuose posėdžiuose, diskusijose bei neformaliuose pokalbiuose”, – sakė N. Putinaitė.

Dalyvių sąraše matome nemažai garsių mokslininkų, verslininkų, politikų pavardžių. Įdomu, ar užteks laiko visiems dalyviams pagvildenti jiems rūpimas temas, aptarti mokslinių tyrinėjimų rezultatus ir jų panaudojimo galimybes, padiskutuoti jiems itin svarbiais klausimais. Organizatoriai žada sudaryti sąlygas, kad diskusijų aptarimų šurmulys galėtų persikelti ir į neoficialią aplinką, jog šiuos pokalbius būtų galima tęsti ir pertraukų metu ar po oficialios darbotvarkės. Dalyvių prašoma atsivežti savo patirtis, idėjas, įžvalgas ar hipotezes, į simpoziumo renginius nemokamai bus įleidžiami studentai ir gimnazistai. ,,Gal ir nebus didelio jaunimo antplūdžio, bet tie, kurie ateis, turės galimybę pasinerti į debatų aplinką, pasisemti neįkainojamos patirties ir žinių”, – sakė organizacinio komiteto vadovė.

Šiųmetinio simpoziumo tema – stiprios ir konkurencingos valstybės kūryba. Tai – gana plati, tačiau kartu reikalaujanti gilių įžvalgų ir konkrečių sprendimų tema. ,,Svarbiausia ir brangiausia šių laikų vertybė – idėjos. Todėl visai nesvarbu, ar simpoziume bus daugiau bendraminčių, ar karštai nesutariančių, mums rūpi, kaip jie mato Lietuvos ateitį, – tvirtina N. Putinaitė. – Savaime suprantamas dalykas, kad mokslo ir verslo sąjunga yra šiuolaikinės visuomenės vystymosi variklis, padedantis įveikti pasaulio metamus iššūkius. Tačiau kartu mums kyla ir gyvybiškai svarbi tautinės tapatybės problema. Kaip neištirpti tarp pasaulio didžiųjų arba atvirkščiai – neatsiriboti pasaulio užkampyje, gilinantis, domintis vien tik savimi? Todėl ir kviečiame pasaulio lietuvius į protų ‘šturmą’, kad atsakytume į klausimą – kokią norime ir turime kurti Lietuvos ateitį.”

Šiemet simpoziumas rengiamas kartu su Pasaulio lietuvių ekonomikos forumu (www.plef.lt) – vieną dieną vyks bendra sesija, tad darbų ir rūpesčių našta dalijamasi su forumo rengėjais. Simpoziumo ir forumo programose – plenarinės sesijos su kviestiniais pranešėjais, palikta laiko ir erdvės diskusijoms, neformaliems pokalbiams, kurių metu, pasak rengėjų, bus galima pasikeisti nuomonėmis, užmegzti naudingus ryšius. Todėl N. Putinaitė paragino registruotis ir dalyvauti simpoziume mokslo ir verslo atstovus, kurie savo gyvenimą sieja su kūryba, neabejingus Lietuvos kultūrai, ypač jaunimą. Šis pasiūlymas ypač tinka tiems, kurie liepos pradžioje planuoja lankytis Lietuvoje. Tikimasi, jog bendroje simpoziumo ir forumo sesijoje dalyvaus tie verslininkai ir mokslininkai, kurie yra sukūrę savo sėkmės istorijas, kurių verslas ar moksliniai tyrimai seniai peržengė vienos šalies sienas ir įsikūrė pasaulinėje erdvėje. Juk Lietuva investuoja šimtus milijonų litų Europos Sąjungos paramos ir biudžeto lėšų į mokslo plėtrą ir ryšių su verslu stiprinimą, tad tokių žmonių patirtis ir parama būtų labai vertinga siekiant, kad investicijos nebūtų paleistos vėjais. ,,Tai žmonės, kuriems mokslas tapo verslu, o verslas – kūryba. Jų patirtis yra aukso vertės”, – įsitikinusi viceministrė.

Simpoziumo siekis – sustiprinti pažintis ir užmegzti naudingus ryšius tarp Lietuvos ir lietuvių kilmės mokslininkų, verslininkų ar užsienyje gyvenančių kultūros veikėjų. Aišku, nėra statistikos, kiek ir kokie ryšiai užsimezgė ankstesnių simpoziumų metu, tačiau pradedant nuo pirmųjų simpoziumų, į kuriuos Čikagoje pradėjo važiuoti Lietuvos mokslininkai, kultūros žmonės, buvo sukurtas tiltas su išeivija. Užsimezgusios pažintys peraugo į bendrus projektus, dėstytojų ir studentų mainus.

Didžiąją dalį lėšų renginiui skyrė valstybė, taip pat bus panaudojamas ir surinktas registracijos mokestis. Skiriama lėšų apmokėti lietuvių kilmės jaunimo kelionėms į simpoziumą. Jau yra apie dešimt jaunų žmonių, pateikusių savo pranešimų tezes.

Visi, kurie į Vilnių atvyks birželio pabaigoje, spės pamatyti įspūdingą Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventę „Gaudeamus”. Simpoziumo dalyviai galės apsilankyti daugelyje kultūrinių renginių – M. K. Čiurlionio styginių kvarteto koncerte, Pažaislio muzikos festivalyje, pasiklausyti Karo muziejaus bokšto kariljono koncerto. Beveik tuo pačiu metu bus minimas Nobelio premijos laureato Č. Milošo 100metis jo gimtinėje Kėdainių rajone, Šeteniuose.

Kaune užsakyti viešbučiai, kurie simpoziumo dalyviams taikys nuolaidas, bus organizuotas maitinimas. Į Vilnių – bendrą sesiją su forumu, kuris rengiamas Lietuvos parodų rūmuose „Litexpo”, simpoziumo dalyviai iš Kauno bus vežami užsakytu transportu.

Daugiau sužinoti apie simpoziumą galima internetiniame puslapyje www.simpoziumas.lt