Sveikiname Jonus ir Jones!

ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS

Joninės jau čia pat – birželio 24 dieną. Sveikiname visus Jonus ir Jones! Ta proga norėčiau ilgiau sustoti prie pačių vardinių tradicijos lietuvių kultūroje. Anot ,,Lietuvių enciklopedijos”, vardinės – tai žmogaus vardo šventė. Daugelyje krikščioniškų kraštų žmonės prisimena ir švenčia vardines. Amerikoje populiariausiomis vardinėmis turėtume laikyti šv. Patriko dieną kovo 17 d.

Senieji šaltiniai Lietuvoje liudija vardines buvus ,,ponijos” švente. Žmonių pasakojimais, vienos ar kitos apylinkės dvarininkas tą dieną baudžiauninkams suruošdavo vardinių vaišes su šokiais, jaučių badynėmis, arklių ir šunų pjautynėmis ir pan. Iš kai kurių užsilikusių pamokslų matyti, kad vardinių paprotys išplito ir tarp paprastų žmonių. Buvo patariama pirma pagarbą atiduoti Dievui (atlikti išpažintį, vardinių dieną ateiti į bažnyčią), o tik po to vaišintis.

Kiek plačiau apie vardines rašo Danutė Bindokienė savo populiarioje knygoje ,,Lietuvių papročiai ir tradicijos išeivijoje”. Ten rašoma, kad turimomis žiniomis iš XVI amžiaus lietuviai šventė gimtadienius. Manoma, kada vardinių šventimas labiau prigijo po krikščionybės įvedimo. ,,Šventųjų vardais buvo pavadintos bažnyčios, o tose bažnyčiose iškilmingai švenčiami atlaidai atitinkamą, šventojo garbei skirtą dieną (pvz., šv. Antano – birželio 13 d., šv. Kazimiero – kovo 4 d., šv. Jono – birželio 24, šv. Onos liepos – 26 d. ir t. t.).” Žmonės, krikštyti tų šventųjų vardais, tą dieną paminėdavo savo vardadienius. Su laiku imta švęsti ir retesniais krikščioniškais arba tautiškais vardais krikštytų žmonių vardines. Tuos vardus buvo lengva rasti beveik visuose kalendoriuose, o gimtadienius sužinoti buvo daug sunkiau.

Tokie kalendoriai leidžiami ir dabar. ,,Draugas” kasmet išleidžia meniškai apipavidalintus kalendorius, kuriuose sužymėtos šventės ir įvairūs vardai. Apskaičiavau, kad šių metų ,,Draugo” kalendoriuje sutelkta per 1,500 vardų! Kai kurie įrašyti net kelis kartus. Žodžiu, norintiems ką nors pasveikinti su vardinėmis neturėtų būti jokių sunkumų.

Kaip minėjau, kai kurie vardai įrašyti keletą kartų. Pavyzdžiui, Petras paminėtas bent keturis kartus – kovo 28, balandžio 28 ir 29, liepos 30 dienomis. Pasimečiau bandydamas suskaičiuoti dienas, mininčias Marijos vardą. Tas vardas tikrai populiarus. Manojo vardo – Romualdo – vardinės visada būdavo vasario 7 d. Ten tebėra ir dabar, bet tą patį vardą radau įrašytą ir birželio 19 d.

,,Draugo” kalendoriuje tikrai daug įvairių populiarių ir gražių vardų. Paminėsiu tik keliolika: Raimundas, Algis, Paulius, Nijolė, Asta, Birutė, Saulė, Raminta, Žibutė, Rūta, Juozapas, Stasys, Gintaras, Taura, Milda, Aušra, Meilė, Žymantas, Ramutis, Ramojus, Dobilas, Vytautė, Aras, Kastytis, Audronė ir kt. Yra dar šimtai kitų, ne mažiau gražių vardų.

Darbo kabinete turiu kasdien nuplėšiamą sieninį kalendorių, gautą iš Lietuvos. Ten kartas nuo karto pasižiūriu, kieno vardinės minimos ir stengiuosi tą vardą turinčiam ar turinčiai bent el. laiškutį parašyti ir pasveikinti. Viena iš jų atsiliepė, sakydama, kad apie vardines kurį laiką jau buvo užmiršusi, bet kaip tik šįmet net iš keturių asmenų gavo pasveikinimus savo vardinių proga. Pagalvojau, kad būtų gražu vardadienių tradiciją grąžinti į gyvenimą. Žmonės sau gali ir toliau švęsti gimtadienius ir visokius jubiliejus, bet nelauktas ir netikėtas pasveikinimas vardinių proga gavėjo tikrai bus įvertintas.

D. Bindokienės knygoje skaitome, kad lietuviams labai būdingas vardadienio ar gimtadienio šventės paprotys būdavo pakilnojimas su kėde tris kartus. Tai daroma, kad sukaktuvininkui ateinančiais metais viskas sektųsi, kad būtų sveikas ir laimingas. Dažnai tokios šventės pradžia būdavo anksti rytą, kai atsikėlęs sukaktuvininkas randa vainikais apipintas išlaukines savo namo ar buto duris. Prieš porą metų teko dalyvauti vienose neseniai iš Lietuvos atvykusiųjų rengtose Joninėse prie Indianapolis miesto. Ten visi Jonai ir Jonės buvo apvainikuoti ąžuolo lapų vainikais, kartu sudainuoti tai progai pritaikyti sveikinimai bei linkėjimai.

Iš spaudos aprašymų žinau, kad Joninių šventė išeivijos gyvenime tampa viena iš populiariausių, sutraukiančių minias dalyvių.

Prieš porą savaičių žiniasklaida paskelbė pernai metų populiariausius kūdikių vardus Amerikoje. Šią informaciją surinko ir paskelbė Socialinio draudimo agentūra. Jau dvylikti metai iš eilės populiariausias berniukų vardas yra Jacob. Po to seka Ethan, Michael, Jayde ir William. Dažniausias mergaičių vardas yra Isabella. Po jos eina Sophia, Emma, Olivia ir Ava. Tai paskaitęs susidomėjau populiariausiais kūdikių vardais Lietuvoje. Internete sumedžiota informacija rodo, kad gyventojų registracijos tarnybos duomenimis 2009 m. antrąjį pusmetį populiariausias berniuko ir mergaitės vardas Lietuvoje buvo Matas ir Emilija. Po jų populiariausi berniukų vardai buvo Matas, Lukas, Nojus, Kajus, Dominykas, Jokūbas, Mantas, Dovydas, Rokas ir Ignas. Mano maloniam nustebimui tarp jų daug biblinių ar Šventojo Rašto vardų. Populiariausi mergaičių vardai po Emilijos, buvo Gabija, Urtė, Ugnė, Kamilė, Austėja, Gabrielė, Goda ir Ieva.

Šiuose populiariausių vardų sąrašuose nėra nei Jono, nei Jonės, bet daug jų atsiras per Joninių šventę. Anot D. Bindokienės, Joninės – tai daugiau nei vardinės. Tai vidurvasario šventė, švenčiama nuo seniausių, neatmenamų laikų ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų Europos kraštų. Pagoniška šventė buvo sujungta su krikščioniška šv. Jono švente. ,,Nors kalendoriuje yra ir daugiau dienų, pažymėtų šv. Jono vardu, bet liaudis tvirtindavo, kad visi kiti tik ‘Jonukai’, o tikrasis Jonas švenčiamas birželio 24 d.” Tad dar kartą visiems Jonams ir Jonėms ilgiausią metų dieną linkiu ,,Ilgiausių metų”! Kitų vardadienius teks patiems susirasti ,,Draugo” kalendoriuje ir, laikui atėjus, tinkamai paminėti.