Apie Kolumbo-Kolono kilmę 

EGLĖ JUODVALKĖ

Praėjusių metų lapkričio gale britų laikraštis „The Telegraph’’ paskelbė straipsnį antrašte: „Christopher Columbus: Lenkijos karaliaus sūnus’’. Sensacija. Kitas laikraštis internete paklausė santūriau: „Ar Christopher Columbus buvo portugalas – lenkas – lietuvis?’’ Nebelaikomas Amerikos atradėju, bet vis tiek laikomas žmogumi, nuo kurio prasidėjo Amerikos apgyvendinimas europiečiais ir tolimesnė šalies istorija, kurią žinome. Kolumbas buvo keliautojas, bet jo kilmė, praėjus jau 500 metų, ligi šiol nėra aiški.

Turbūt daug kas esame bent prabėgomis susipažinę su jo biografijos griaučiais, bent tokiais, kokie buvo mums istorikų siūlomi. Nemažai šiuolaikinių istorikų linkę priskirti Kolumbo, portugališkai – Cristobal Colon, kilmę italams, jo gimtinę nurodydami Genujos uostamiestį. Jis esą gimęs neturtingų vilnos verpėjų šeimoje. Per 500 metų Koloną mėgino pasisavinti ispanai, žydai, škotai, graikai ir kiti. Sėkmingiausi pastaruoju metu buvo italai. Kad ir kaip norėtume, neįmanoma patikrinti ir patvirtinti visų biografinių duomenų – laiškų, dokumentų ir kitos medžiagos – autentiškumą bei jų tikrumą. Ir italai, kaip neretai nutinka, kurpdami itališkąjį Kolumbo-Kolono kilmės mitą, turėjo praleisti, nutylėti ar paneigti nepatogius jiems faktus.

Portugalų kilmės amerikietis Manuel da Silva Rosa, dirbantis Duke University North Carolina valstijoje, 20 metų rinko medžiagą apie Kolumbą-Koloną. Jis surinko daugybę žinių, jas tikrino, kaupė ir apie tai portugalų kalba išleido knygą. 2010 m. lapkričio mėnesį ši jo knyga pasirodė ispanų kalba ,,Colon. La Historia Nunca Contada’’.

Rosos surinkti faktai ne tik liudija, kad Kolonas iš motinos pusės buvo kilmingas portugalas, bet kad jo tėvas buvo Lenkijos karalius Vladislovas III Varnietis, Jogailos sūnus. Nors kai kurie iš mūsų linkę nurašyti Jogailą, laikydami jį Lietuvos išdaviku, istorikai mano, kad tai – nesusipratimas, nuspalvinęs nepateisinamą požiūrį į to meto istoriją. Šiandien reikėtų visapusiškiau pažiūrėti į tą laikmetį – ne per tautiškumo, klestėjusio XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje, prizmę. Galėtume didžiuotis tuo, kad Lietuva davė kaimyninei Lenkijai karalių dinastiją. Vladislovas Varnietis buvo Jogailos, Vytauto pusbrolio ir Lenkijos karaliaus, su ketvirtąja žmona Sofija Alšėniške vyriausias sūnus. Taigi abu tėvai – lietuviai.

Nors istorikai iki šiol manė, kad karalius Vladislovas III tikriausiai žuvo dideliame mūšyje su turkais prie Varnos, Bulgarijoje, 1444 metais, tai nebuvo patvirtinta – nei jo kūnas, nei karališkieji šarvai niekada nebuvo rasti. Lenkų rašytojas Leopold Kielanowski, jau mūsų laikais gyvenęs Londone, parašė knygą, įrodančią, kad Vladislovas III plaukė laivu pro Madeirą ir, laivui sudužus, išsigelbėjo ir apsigyveno toje saloje. Knyga buvo išleista Portugalijoje, bet iki šiol nėra išleista Lenkijoje. Autorius mirė Londone 1991 metais.

Pranciškonų vienuolis Mykolas Floris 1472 metų laiške Didžiajam kryžiuočių magistrui patvirtina, kad jis daug metų bendravo su Lenkijos karaliumi, gyvenančiu Madeiros saloje ir nesiryžusiu grįžti į Lenkiją jos valdyti. Išryškėjo daug faktų, kurie patvirtina rašytojo Rosos teigimus apie karaliaus sūnaus tolimesnį gyvenimą. Susipažinkime su to meto istorine padėtimi. Portugalija, palyginti su Ispanija, tuo metu galiūne, buvo mažas kraštas, bet ypač vandenynų valdyme jos buvo varžovės. Daugelis istorinių raštų patvirtina, kad Portugalijos laivų meistrai ir jūreiviai buvo geriausi Europoje. Pati Portugalija negalėjo tikėtis, kad, varžantis dėl naujų žemių atradimo, popiežius priskirtų tokius atradimus nykštukinei Portugalijai. Kartais įvykdavo taip, kad Ispaniją patvirtindavo esant naujų žemių atradėja. Todėl Portugalijos karalius išmoko slapukauti. Užėmęs naujas žemes, apie tai tylėdavo ir priversdavo jūreivius prisiekti, kad niekam apie tai nepasakos. Tada karalius siųsdavo gyventojus ten apsigyventi ir tokiu būdu parodyti kitiems, kad šalis yra portugališka.

Pats Kolumbas-Kolonas Ispanijoje gyveno mums įprastu, ne portugališku vardu ir pavarde. Jo kilmingumą liudija jo erudicija ir santykiai su kilmingaisiais bei karališkomis šeimomis, prie kurių prastuoliai visiškai nebūtų galėję prieiti.

Rosos knygoje yra sukaupta tiek informacijos, kad skaitant galva svaigsta. Šiuolaikinis rašytojas Henryk Skwarczynski prieš 33 metus lankėsi Madeiroje, kur, susipažinęs su minėtu lenkų rašytoju Kielanowski, susidomėjo karaliaus Vladislovo III istorija ir parašė straipsnį apie sutiktą rašytoją (straipsnis pasirodė vietinėje Lodzės spaudoje). Perskaitęs internete apie Rosos knygos išleidimą, jis tuojau jam parašė ir užmezgė ryšį. Istorikai bei Lietuvos ir Lenkijos istorija besidomintys Rosos knygoje randa nemažai istorijos interpretaciją keičiančių naujų faktų.

„Nesąmonė’’ – kai kurie numoja ranka. Bet ir eiliniam mirtingajam tai – be galo įdomus skaitymas. Knygos apie Koloną autorius atsiuntė Skwarczynski porą skyrių, jau išverstų į anglų kalbą, iš kurių aiškiai matyti, kaip buvo iškraipomi istorijos faktai. Kai knyga išeis anglų kalba, gal ja susidomės ir lietuviai istorikai. Bus įdomu ją paskaityti, ypač tiems, kurie mokyklos suole kalė kitokią istoriją apie Amerikos atradėją. Šį kartą gal galėsime sužinoti daugiau tiesos.

Beje, Rosos mintims jau pritarė ne vienas pasižymėjęs istorikas. Dviejų rašytojų pokalbį jau paskelbė lenkų amerikiečių dienraštis, jis pateiktas Brazilijos, Lenkijos, kur bus leidžiama Rosos knyga, ruošiamas Ispanijos ir Portugalijos spaudai. Jis jau pasirodė internete lenkų kalba.

Pasikalbėjimą su rašytoju Skwarczynski, kuris kelia klausimus ir apie Lietuvos bei Lenkijos vaidmenis Kolono tėvystės istorijoje, Rosa baigia taip: „Prie istorijos didžiosios dalies pridėta ir mitologijos, nes tai yra vienpusis įvykių pateikimas. Bet oficialusis ‘Kolumbo’ variantas iš tikro yra mitas, pilnas prieštaravimų. Mano knyga supažindina su daugeliu nepatogių tiesų, kurios aukštyn kojomis apverčia visa tai, ką žinojome apie Amerikos atradėją, bet (…) verčia mus abejoti, kuo turėtume tikėti, kai skaitome prieštaringus pasakojimus apie tuos pačius įvykius. Pasaulis šimtmečiais buvo mokomas, kad Kolonas buvo susimaišęs jūreivis, bet, atrodo, kad jis buvo tas, kuris taip gudriai mus supainiojo.’’