lb
LR Seimo ir PLB komisijos atstovai su krašto apsaugos viceministru Vytautu Umbrasu ir Lietuvos kariuomenės vadu generolu majoru Arvydu Pociumi birželio mėn. 13 d. posėdyje, kurio metu svarstyti Lietuvos krašto apsaugos reikalai LR Seime. Ramintos Žūsinaitės nuotr.

Lietuvos krašto apsaugai reikia skirti daugiau lėšų

LIŪDA RUGIENIENĖ


Š. m. balandžio 11–15 dienomis Vilniuje vyko Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) komisijos (toliau – Komisija) posėdžiai. Komisijai pirmininkauja Paulius Saudargas (LR Seimas) ir Vytas Maciūnas (JAV).

Komisija buvo sudaryta 1996 m. tarp LR Seimo ir tik JAV Lietuvių Bendruomenės, kurioje asmeniškai teko dalyvauti nuo pat jos įsikūrimo pradžios, o vėliau ir jai vadovauti, kaip tik tuo kritišku metu, kai Lietuva stengėsi būti priimta į NATO. Pradžia buvo sunki ir sudėtinga, nes iki rytinių kraštų išsilaisvinimo iš Sovietų Sąjungos ir jų pareikšto noro įstoti į NATO aiškių įstojimo taisyklių nebuvo. Zbigniew Brzezinski surašė mintis, kokie reikalavimai turėtų būti, jų daugiau ar mažiau ir buvo laikomasi.

Vienas iš reikalavimų buvo lėšų – tam tikrą procentą bendro vidaus produkto (BVP) – krašto apsaugai skyrimas. Tuo metu buvo kalbama apie 3 proc.

2011 m. LR biudžete Krašto apsaugos ministerijos asignavimai sudaro 871,0 mln. lt (įskaitant asignavimus Lietuvos šaulių sąjungai – 1,5 mln. lt), t.y. 0.85 proc. BVP. Amerika NATO valstybių gynybos išlaidoms skiria 4 proc.

Komisija balandžio mėn. posėdžiuose nutarė detaliau susipažinti su Lietuvos apsaugos padėtimi. Šiemet minimos jau septintosios Lietuvos į NATO įstojimo metinės. Komisijos posėdyje pranešimus padarė Krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius.

Pirmasis kalbėjo viceministras, kuris teigė, kad dabar nereikia kovoti dėl valstybės išlikimo, nereikia siekti įrodyti, kad esame verti būti priimti į NATO. Kita vertus, ,,gaudami kolektyvinės gynybos garantijas, įgyjame dvigubą atsakomybę – įsipareigojame prisidėti prie sąjungininkų saugumo, tačiau nesame atpalaiduoti nuo atsakomybės rengtis krašto gynybai.” Viceministras pastebėjo, jog siekis suderinti Lietuvos krašto apsaugos sistemos veiklą, kad pakankamai dėmesio būtų skiriama tiek šalies gynybai, tiek tarptautinių įsipareigojimų vykdymui, yra viena iš pamatinių dabartinės Vyriausybės programinių nuostatų. V. Umbrasas pabrėžė, kad NATO yra svarbiausia politinė ir karinė jungtis tarp Šiaurės Amerikos ir Europos, pastebėjo, kad JAV dėmesys Europai neliks nekintantis, todėl ,,JAV neabejotinai išlieka svarbiausia Lietuvos partnere saugumo srityje”.

 Šiuo metu Lietuva dalyvauja trijose tarptautinėse operacijose, kitas svarbus indėlis, stiprinant euroatlantinį saugumą, yra Lietuvos dalyvavimas NATO greitojo reagavimo pajėgose bei ES kovinėse grupėse.

NATO siekia, kad visos šalys gynybai skirtų bent 2 proc. savo šalies BVP. Viceministras pastebėjo, jog Europos valstybės nėra pavyzdingos NATO narės ir nuolat sulaukia NATO vadovybės kritikos. Lietuvai, kuri nuo pat įstojimo į NATO yra viena iš mažiausiai lėšų gynybai skiriančių aljanso narių, šios pastabos yra itin aktualios. ,,Neinvestuodama į savo ir bendrą aljanso saugumą, Lietuva rizikuoja, kad ir sąjungininkai ne visada bus linkę teigiamai reaguoti į solidarumo prašymus”, – sakė V. Umbrasas. Ne visada sulaukiama ir paramos iš gyventojų. ,,Ne tik narystė NATO, bet ir apskritai šalies nepriklausomybė dažnai yra priimamos kaip duotybė, nesusimąstant, kiek pastangų buvo įdėta ir vis dar yra dedama, kad būtų išlaikyta palanki šalies saugumo situacija”, – sakė Krašto apsaugos viceministras.

2008 m. Lietuvoje sustabdžius šaukimą į privalomąją karo tarnybą, kilo klausimas, kaip bus užtikrinta Konstitucija, kurioje teigiama, kad ginti tėvynę yra kiekvieno LR piliečio teisė ir pareiga. Konstitucinis Teismas nustatė, kad valstybėje turi būti ne tik reguliarioji kariuomenė, bet ir reikiamas skaičius ją ginti parengtų piliečių. Šiuo metu pirmenybė yra teikiama savanoriškumo principui, o viena iš Karo prievolės įstatymo naujovių yra ta, kad numatomi trys tarnybos atlikimo būdai: 9 mėn. trukmės nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba; baziniai kariniai mokymai, trunkantys iki 3 mėn. ir jaunesniųjų karininkų vadų kursai. Bandoma pritraukti perspektyvius jaunus žmones, todėl savanoriškai atlikusius privalomą pradinę karo tarnybą arba bazinius karinius mokymus numatoma skatinti – teikti pirmenybę, jiems stojant į aukštąsias mokyklas, atlyginti dalį studijų kainos, subsidijuoti jų darbą ir įdarbinimą.

Viceministras kalbėjo ir piliečių valios, jų ryžto ginti valstybę klausimu. ,,Valia ir ryžtas yra ugdomi per pilietinį, patriotinį ir tautinį ugdymą”, – sakė jis. 2010 m. buvo parengtas planas pilietinio, tautinio ir patriotinio ugdymo įgyvendinimui. Šiemet prioritetinės temos yra ,,pilietinės valios ginti valstybę ugdymas ir Lietuvos kariuomenės istorija nauju žvilgsniu”. Siekiama didesnio nuoseklumo bendradarbiaujant su visuomeninėmis, patriotizmą skatinančiomis organizacijomis – šauliais, skautais, ateitininkais. Kita sritis yra bendradarbiavimas su mokyklomis, kuriose norima įvesti nacionalinio saugumo ir gynybos pamokas.

Baigdamas savo pranešimą viceministras V. Umbrasas keletą žodžių tarė ir apie rezervą, kaip svarbų valstybės gynybos ramstį. Šiuo metu rezerve yra daugiau kaip 70,000 per visą nepriklausomybės laikotarpį tarnybą atlikusių atsargos karių, o aktyviame rezerve yra 4,500 karių. Jie periodiškai dalyvauja kariniuose mokymuose, yra kviečiami atlikti įvairias kariuomenės užduotis, dalyvauja tarptautinėse operacijose.
 
* * *

Kariuomenės vadas gen. mjr. A. Pocius kalbėjo apie Lietuvos kariuomenės vaidmenį NATO ir ES, užtikrinant saugumą. Jis pateikė lentelę, kurioje palygintas Lietuvos karių skaičių 2005 ir 2011 metais. 2005 m. profesinėje karo tarnyboje buvo 7,410 karių, pradinę privalomąją karo tarnybą atliko 3,330 šauktinių karių, savanorių pajėgose buvo 6,690 karių, Karo akademijoje mokėsi 345 kariūnai, sistemoje tarnavo 2,280 civilių; iš viso buvo per 20,000. Šiuo metu profesionalų skaičius yra padidėjęs iki 7,640, o šauktinių, savanorių, kariūnų ir civilių skaičius sumažėjęs. Lietuvos kariuomenė yra gerokai sumažėjusi, tačiau Lietuvoje, pagal turimus duomenis, yra 250,000 vyrų, įgijusių karinį parengimą (čia turimi omenyje vyrai, kurie atitarnavo dar sovietinėje kariuomenėje ir pagal įstatymą, ir pagal amžių yra tinkami būti pašaukti į Lietuvos kariuomenę atlikti karinę privolę). Per 20 nepriklausomybės metų apie 70,000 jau yra atitarnavusių, atlikusių pradinę privalomąją karo tarnybą. Toks yra Lietuvos mobilizacinis rezervas.

 Gen. mjr. sakė, jog žmonės dažnai klausia, kaip ten ta NATO kariuomenė, ar ji ateis čia, ar mus gins. ,,Jie įsivaizduoja, kad yra kažkokie NATO labai jau gerai parengti kariai, ir būtent jie atvažiuos čia ir gins Lietuvą.” Deja, pastebėjo jis, yra ne taip. NATO kariuomenė esame mes – Lietuvos kariuomenė, Lietuvos valstybė, mes esame NATO nariai. Būtent mes – latviai, estai ir visos kitos valstybės (priklausančios NATO), tiek amerikiečiai, tiek lenkai, tiek vokiečiai, tiek britai. ,,Koks bus NATO politinės vadovybės sprendimas, tokie vienetai bus skirti, kad ateitų mums į pagalbą. Tam yra reikalingi geležinkeliai, tam reikalingi oro uostai, tam yra reikalingi jūrų uostai, tam yra reikalingi sausumos keliai. Tai yra, visa tai mes turime išsaugoti krizės atveju, kad tos NATO pajėgos galėtų ateiti į Lietuvą”, – sakė gen. majoras.

Lietuva yra įsipareigojusi parengti perdislokuojamą vieną bataliono kovinę grupę, kuri turi būti pasirengusi ateiti į pagalbą. Lietuva taip pat dalyvauja trijose tarptautinėse operacijose. Mažiausia iš jų yra ,,Atalanta”, kita – ,,NATO Training Missions Iraq”. Didžiausia yra Afganistane, kur Lietuva turi apie 250 karių, dirba su provincijos atkūrimo grupe Goro provincijoje, kartu su Pennsylvania nacionalinės gvardijos kariais Čachčarane įkūrė policijos mokymo grupę. ,,Su dideliu pasididžiavimu galiu pasakyti, tiek mano paties, tiek NATO vertinimu, tiek amerikiečių, Kandahare ir Zabulo provincijose veikia mūsų specialiųjų operacijų eskadronas, – sakė A. Pocius. – Vyrai yra pasiekę tokį profesionalumo lygį, kai jie jau savarankiškai vieni patys atlieka šias operacijas.” Kariuomenės vadas suminėjo ir kitas vykdomas užduotis. Lietuvos kariuomenė tampa mobilia, gebančia veikti su NATO partneriais veikti pagal 5 straipsnį, gali padėti per įvairias humanitarines operacijas.

Kalbėdamas apie biudžetą gen. mjr. A. Pocius pareiškė: ,,Mes esame optimistai, taigi tikimės, kad viskas bus gerai. Šiek tiek susiveršime diržus, bet pagrindinį tikslą – apginti Lietuvą – mes esame pasirengę kartu su NATO ir su ES valstybėmis [įgyvendinti]. Tikrai padarysime viską, kad apgintume tą, ką esame iškovoję”, – sakė jis.

Klausimų ir diskusijų metu kariuomenės vadas A. Pocius išsakė pageidavimą gauti informaciją apie lietuvius karius išeivijoje, kurie tarnavo tose valstybėse, į kurias jie emigravo. Lietuva norėtų išleisti knygą apie juos arba tą informaciją, nuotraukas perduoti į Lietuvos karo muziejų, kuriame yra renkama visa mūsų istorija.

* * *
Baigdama posėdžius Komisija priėmė rezoliuciją ,,Dėl Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos”.

LR Seimo ir PLB komisija, išklausiusi krašto apsaugos viceministro Vytauto Umbraso ir Lietuvos kariuomenės vado generolo majoro Arvydo Pociaus pranešimus,

konstatuoja, kad Lietuvos kariuomenė, dalyvaudama tarptautinėse operacijose ir misijose, stiprina pasitikėjimą Lietuva kaip NATO nare;

pažymi svarbų Lietuvos kariuomenės vadovybės dėmesį Lietuvos infrastruktūrai gerinti, kad, iškilus karinei grėsmei, šalyje būtų galima dislokuoti NATO karines pajėgas;

atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos krašto apsaugai skiriamas finansavimas neatitinka Lietuvos įsipareigojimų NATO ir kad mažėja Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių ir bendrojo Lietuvos kariuomenės rezervo karių;

ragina Seimą ir Vyriausybę:

– ieškoti galimybių skirti daugiau lėšų krašto apsaugai finansuoti, kartu siekiant, kad krašto apsaugai skiriamas finansavimas skatintų Lietuvos ekonomikos plėtrą ir technologijų pažangą;

– daugiau dėmesio skirti savanoriškumu grįstos karo tarnybos principui įgyvendinti;

– aktyviau siekti, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje būtų įkurta nuolatinė NATO misija.

Š. m. birželio 15 d. Seimo Užsienio reikalų komitetas priėmė pareiškimą, kuriame pabrėžė Lietuvos ir JAV dvišalių santykių svarbą. Seimo komitetas ,,aukštai įvertino vadovaujantį JAV vaidmenį Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje bei Lietuvos ir JAV bendradarbiavimą NATO kaip pagrindinio transatlantinės erdvės saugumo garanto rėmuose”. Dokumente taip pat pabrėžta, kad Lietuva, kaip NATO narė, privalo vykdyti priimtus įsipareigojimus ir įnešti indėlį į aljanso kolektyvinę gynybą, palaipsniui didinant savo gynybai skirtas išlaidas mažiausiai iki 2 proc. BVP.

Reikia tikėtis, kad į Komisijos rezoliucijos siūlymus ir Seimo URK pareiškimą bus atkreiptas dėmesys ir krašto apsaugai lėšos bus padidintos. Tvarkant valstybės biudžetą, saugumas turėtų būti pats pirminis reikalas.
 
Liūda Rugienienė – buvusi LR Seimo ir JAV Lietuvių Bendruomenės komisijos pirmininkė, PLB seimo narė.