Mokslo ir kultūros centro steigimo klausimas
DR. ROBERTAS VITAS
Mes, lietuviai, gyvenantys už Lietuvos ribų, esame išskirtinių
įvykių išeivijos lietuvių gyvenime – ,,Lietuvių
Chartos” paskelbimo, Lietuvių Tremtinių Bendruomenės, vėliau
Lietuvių Bendruomenės steigimo – liudininkai. Anksčiau į Ameriką
atkeliavę lietuviai įsteigė Susivienijimą lietuvių Amerikoje (SLA),
,,Lietuvos vyčius” ir kitas organizacijas. Sunku įsivaizduoti
daugialypę lietuvišką veiklą JAV be Lietuvių Fondo (LF). Dr.
Antano Razmos 1960 metais ,,Drauge” pasirodžiusiame straipsnyje
pasiūlyta ,,Milijoninio Fondo” steigimo mintis kai kurių veikėjų
buvo atmesta, užtat dabar dr. Razma šalia veikiančio LF atrodo
lyg tautos pranašas.
Turime paminėti ir patalpas, kuriose lietuviai veikia, bent Čikagoje.
Tai – Tėvų Jėzuitų pastatytas Jaunimo centras, Pasaulio lietuvių
centras, Lietuvos Dukterų Draugijos namai, Marijonų vienuolynas ir
,,Draugo” spaustuvė, Šaulių namai, buvę Tautiniai namai,
parapijos, vienuolynai, ligoninės, kapinės ir t. t.
Pagaliau prieiname prie mokslinės veiklos. Tik keli pavyzdžiai:
Amerikos lietuvių kultūros archyvas (ALKA) Putnam, Balzeko lietuvių
kultūros muziejus, PLB Lituanistikos katedra University of Illinois at
Chicago, lietuvių bibliotekos Kent State University, Wayne State
University ir University of Chicago, Lituanistikos tyrimo ir studijų
centras (LTSC) ir kiti moksliniai vienetai. Išleista ,,Lietuvių
enciklopedija” ir kiti svarbūs literatūriniai ir moksliniai
leidiniai. Visa tai liudija apie mūsų veiklos atmintį ir kroniką
ateities kartoms.
Nedaug
kas žino apie lietuvių, latvių ir estų pokario Vokietijoje įsteigtą
Pabaltijo universitetą, kuris įvairiose srityse suteikė mokslo
laipsnius. Tame krašte Vincento Liulevičiaus pastangomis 1946
metais įsteigtas Pasaulio lietuvių archyvas (PLA), kuris vėliau buvo
globojamas Tėvų jėzuitų, o dabar yra tvarkomas LTSC. Pats LTSC, dr.
Jono Račkausko pastangomis inkorporuotas 1982 metais, apjungė įvairius
mokslinio lygio vienetus, bibliotekas bei archyvus, įskaitant PLA,
Pedagoginį lituanistikos institutą (PLI), kuris ilgai tarnavo
ruošiant mokytojus šeštadieninėms mokykloms
prieš Lietuvos nepriklausomybės atgavimą ir mokytojo laipsnio
turinčių asmenų atvykimą į JAV, Budrio vardo Lietuvių fotoarchyvą,
ŽilevičiausKreivėno lietuvių muzikologijos archyvą, Dainausko vardo
istorijos biblioteką ir kitus.
* * *
XX amžiaus 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečių sąvartoje matėsi
šioks toks lietuviškos veiklos sulėtėjimas, pvz., trys
lituanistinės mokyklos Čikagoje dėl mokinių skaičiaus sumažėjimo buvo
sujungtos į vieną. Išeivijos šulai pradėjo
iškeliauti amžinybėn, vyko nutautėjimas ir lietuviškų
rajonų apleidimas.
Laimė, kad Lietuvos nepriklausomybės atgavimas atnešė į JAV taip
vadinamą trečią lietuvių imigrantų bangą ir lietuvių išeivijos
veiklos atgaivinimą drauge su naujais veiklos metodais. Vienu metu
lietuviškų mokyklų ateitis buvo neaiški, o
šiandien mokyklos Jaunimo centre ir Lemont plyšte
plyšta nuo padidėjusio mokinių skaičiaus. Naujos mokyklos
įsteigtos Naperville ir Libertyville priemiesčiuose, dar kalbama apie
bent vienos naujos mokyklos steigimą.
Jaunųjų lietuviukų auklėjimas lietuviška dvasia, be abejo, yra
svarbus. Taip pat svarbu išsaugoti mūsų tautos ir tautiečių
sukurtą kultūrinį palikimą ir paveldą jiems ir ateities lietuvių
kartoms. Per dažnai, nors ir bandome jauniesiems skiepyti lietuvybę ir
skatiname veikti lietuvių visuomenėje, mūsų veikla būna vien pramoginė.
Rengiame įvairius renginius, bet nepagalvojame, kad yra reikalinga ir
svarbu užfiksuoti ir išsaugoti tai, kas prasminga, kas iki
šiol jau padaryta ir sukurta. Mes kuriame, bet vis mažiau daiktų
krauname į kultūrinį kraitį. Nebus užtenkamai medžiagos dabarties
lietuviams ir ateities istorikams išsamiai analizuoti,
apibendrinti ir pristatyti lietuvius, jų istoriją ir kultūrą, ne tiktai
tarp mūsų, bet ir kitataučiams. Tą mūsų išeivijos sukurtą
kultūrinį paveldą turime išsaugoti, ir tai reikia atlikti dabar
ir kaip tik ten, kur lietuviai gyvena, veikia ir kuria.
Jau daug metų tai bando atlikti LTSC. 1981–1983 m. pasirodė
keletas straipsnių apie LTSC įsteigimo mintį ir užmojį apjungti
mokslinę veiklą, vesti tyrimus, skatinti lietuvius ir nelietuvius
studentus bei mokslininkus pritaikyti savo mokslinius darbus
lietuviškoms temoms, kad lietuviai turėtų vietą tarptautinėje
mokslinėje plotmėje, kad kitos tautos mūsų nenustelbtų. LTSC steigėjai
sulaukė kritikos, bet mūsų vizija išsipildė sėkmingiau, negu
galvojome. Vienas to meto žinomas lietuvių veikėjas teigė, kad reikia
remti ne knygų leidimą, bet ,,gyvąją lietuvybę”.
Lietuviškas žodis – tai ,,mirusi lietuvybė”?
Knygnešiai, kurie rizikavo savo gyvybėmis spaudos draudimo
metais, taip negalvojo. Istorikai, filologai, tautosakininkai taip irgi
negalvojo. Mūsų tauta laiminga, kad buvo daugiau tokių asmenų, o ne
tokių, kurie lygino lietuvišką mokslą, tyrimus, knygą su mirusia
lietuvybe. LTSC beveikiant, tų kritikų balsai lyg ir išgaravo.
Per 30 veiklos metų LTSC vizija išsipildė su kaupu.
Išleista per 50 mokslinio lygio veikalų lietuvių ir anglų
kalbomis, mikrofilmuoti išeivijos spaudos rinkiniai bei
svarbesni pagrindiniai šaltiniai, pvz., ,,Vyriausybės
žinių” 1918–1940 m. pilnas komplektas. Tai tik du
pavyzdžiai iš atliktų milžiniškų darbų kraičio. Daugybė
mokslininkų iš Lietuvos, JAV ir plataus pasaulio atliko savo
tyrimus LTSC bibliotekose bei archyvuose. Sunku suskaičiuoti, kiek
knygų bei straipsnių pasirodė, kuriuose naudojami LTSC laikomi
šaltiniai, tarp jų per 150,000 knygų, 1,600 periodikos
pavadinimų ir 2,000 atskirų organizacijų bei asmenų archyvinių bylų.
Kiek studentų čia rašė bakalauro darbus, magistro tezes ir
mokslines doktorines disertacijas. Kiek paslaugų atlikta
apsilankiusiems tyrinėtojams, kiek medžiagos padauginta ir
išsiųsta svetur. LTSC palaiko ryšius su kiekviena
pagrindine mokslo įstaiga Lietuvoje. Kristina Lapienytė-Bareikienė,
LTSC vykdomoji direktorė, Centrui atstovauja šią vasarą XV
Pasaulio lietuvių mokslo ir kultūros simpoziume Kaune bei Lietuvos
mokslo institucijose ir valdžios įstaigose.
* * *
LTSC turi ir naują viziją ateinantiems trims dešimtmečiams.
Stažuotojų iš Lietuvos universitetų skaičius auga. Jau
šiemet LTSC dirbo penki magistrantai bei doktorantai iš
Vytauto Didžiojo universiteto, numatoma kartu su JAV Lietuvių
Bendruomene pasikviesti daugiau tyrinėtojų bei archyvų darbuotojų.
Galvojama įsteigti Vilniaus universiteto padalinį, kad kai kurių sričių
studentai turėtų galimybę stažuotis tyrinėdami LTSC rinkinius. LTSC
tarybos narys dr. Stasys Bačkaitis Lietuvoje jau tarėsi šiuo
klausimu. PLB Lituanistikos katedrai UIC ėmus vadovauti dr. Giedriui
Subačiui, pagaliau užmegzti ryšiai tarp Katedros ir LTSC. Jau
kalbama apie jungtinę veiklą ir mokslininkų tinklo praplėtimą
Šiaurės Amerikoje. LTSC aktyviai bendradarbiauja su dr.
Subačiumi, jam organizuojant 2012 metais UIC įvyksiančią tarptautinę
baltistikos (AABS) konferenciją. LTSC artimai bendradarbiauja su JAV LB
Archyvų komiteto pirmininke Dale Lukiene, kuri rūpinasi
lietuviškų archyvų išlaikymu ir palaiko ryšius su
kultūrinėmis bei visuomeninėmis organizacijomis Lietuvoje ir Lietuvos
valdžia. LTSC globos jos ruošiamą archyvų konferenciją Čikagoje
š. m. rugsėjo 3–4 d.
* * *
Nuo pirmų dienų LTSC, įskaitant anksčiau įsteigtus padalinius PLA, PLI,
Laisvės kovų muziejų, muzikologijos archyvą, Budrio fotoarchyvą, veikia
Jaunimo centre. Kaip minėta anksčiau, šeštadieninės
mokyklos mokinių skaičius taip išaugo, kad mokykla užima daugiau
patalpų ne tik pačiame Jaunimo centre, bet ir vienuolyne. Aišku,
kad artimoje ateityje LTSC neužteks pakankamai vietos tyrinėtojams,
darbuotojams bei rinkiniams saugoti ir tvarkyti.
Tokia susidariusi padėtis iškelia kitą dalį LTSC naujosios
2012–2042 m. vizijos – mintį Čikagoje ar gretimame
priemiestyje įsteigti Lietuvių mokslo ir kultūros centrą (LMKC), kuris
priglaustų LTSC ir, pvz., redakcijas, kitas bibliotekas, pavienius
mažesnius archyvus. Naujame centre būtų pakankamai vietos tyrinėtojams
bei stažuotojams atlikti savo darbus, rengti paskaitas, kultūrinius
renginius. Naujasis LMKC turėtų būti arti oro uostų, miesto centro,
Lietuvos Respublikos generalinio konsulato, PLB Lituanistikos katedros
bei kitų universitetų. Jei miesto centre, gal ir LR gen. konsulatas
galėtų ten prisiglausti? Čia galėtų susiburti, naudingą studijoms
medžiagą LTSC rinkiniuose rasti, savo darbus atlikti PLB Lit. katedros
ir kiti studentai, studijuojantys lituanistiką ir besidomintys kitomis
lietuviškomis temomis. Tai būtų puiki vieta ir kuriam nors
Lietuvos universiteto padaliniui.
Šių eilučių autorius nekalba apie milžiniškų patalpų
įsigijimą – LTSC tikslams nereikia kito Jaunimo centro ar Balzeko
muziejaus. Šiuo metu LTSC užima apie 10,000 kv. pėdų plotą.
Nuolatos priimame naujus archyvus, tad gal reikėtų 15,000 kv. pėdų.
Pridursiu, kad sudėtingų įrengimų nereikės, reikės turėti užtenkamai
vietos lentynoms ir spintoms knygoms bei archyvams sudėti, o darbo
vietos gali būti išdėstytos palei sienas. LTSC reikalavimai gana
paprasti. Patalpų bendras dydis priklausys nuo to, kiek kitos
institucijos norės prisidėti prie šio užmojo. Nebent Jaunimo
centro ar mokyklos padėtis pasikeistų, yra beveik faktas, kad LTSC
turės apleisti Jaunimo centrą dėl patalpų stokos ir arba nusipirkti,
arba išsinuomoti naujas patalpas. Tuo tikslu LTSC yra
pasiruošęs tartis su bet kuriuo Centro tikslams tinkamo pastato
savininku.
LTSC taip pat yra pasiruošęs koordinuoti LMKC steigimą, jei
kitos mokslo ir kultūros institucijos to pageidaus ir norės prie to
prisidėti. Sudėję išteklius į vieną, galėsime daugiau pasiekti.
Neformalios diskusijos rodo, kad yra susidomėjimas bent rimčiau aptarti
LMKC steigimo, veiklos bei finansavimo galimybes.
Finansavimas, be abejo, yra opus klausimas. Patalpų įsigijimas, perkant
ar nuomojant, gal būtų lengviausia išeitis. Patalpų
išlaikymas – jau kitas. Šiame straipsnyje nėra
vietos nagrinėti įvairius finansavimo variantus, bet LMKC modelių
galima rasti tarp kitataučių, pvz., lenkų Copernicus centras Čikagoje
ir vengrų bei kroatų kultūros centrai Clevelando mieste. Nėra abejonių,
jog bus teigiama, kad lietuvių skaičius Čikagoje žymiai mažesnis už tų
tautybių narius, bet mūsų LMKC būtų mažesnis, drįstu sakyti –
kuklesnis, atitinkantis lietuvių reikalavimus. Advokatas Vytenis
Kirvelaitis sutiko padėti vadovauti LTSC lėšų telkimo bei LMKC
finansavimo darbams.
Mūsų tautos kultūrinio lobyno išlaikymas ir prieinamumas yra
būtinas. Lietuviai, kaip mokslininkų tauta, turi progą padidinti savo
mokslinį svorį ne tik tarp savęs, bet ir plačiajame moksliniame
pasaulyje. Kviečiu mūsų visuomenę bei mokslo ir kultūros institucijas
pasisakyti LMKC klausimu ir diskutuoti visas galimybes.
Dr. Robertas Vitas – Lituanistikos tyrimo ir studijų centro Tarybos pirmininkas.