sympo
Iš kairės į dešinę: A. Mockus, A. Šlekys ir V. Adamkus. A. Vaškevičiaus nuotraukos

XV Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume – ateities vizijos

ALGIS VAŠKEVIČIUS

Liepos 3 d., sekmadienį, prasidėjusiame XV Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume šiemet daug kalbėta apie emigracijos keliamus iššūkius, taip pat brėžta Lietuvos vizija 2030 metais. Kaune, technologijos universitete susirinkę dešimtys dalyvių iš penkiolikos pasaulio šalių pirmiausia išklausė Lietuvos švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus sveikinimą.

„Kai Čikagoje vyko XIV simpoziumas, aš kaip tik pradėjau savo darbą kaip ministras. Sugrįžę to simpoziumo dalyviai pasakojo apie nepaprastą Čikagos lietuvių svetingumą, apie įdomius susitikimus, bet būta ir nuogąstavimų, kad renginio pobūdis ir atranka neleidžia įtraukti daugiau jaunųjų specialistų, todėl šįkart būtent tokių specialistų norėjome į simpoziumo darbą įtraukti kuo daugiau”, – sakė ministras, pasidžiaugęs, jog kartu su simpoziumu vyksta ir Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas.

Išsamų ir diskusinį pranešimą simpoziumo dalyviams perskaitė prezidentas Valdas Adamkus. Jis prisiminė, kaip prieš 42 metus Čikagoje gimė tokio renginio sumanymas, kaip susibūrė organizacinis komitetas simpoziumui rengti, kokių vilčių ir planų turėta. Jis apgailestavo, kad šiandien Lietuvoje dažnai pasigendama konkretaus tikslo ir perspektyvos. „Laivui, nežinančiam, kur plaukti, joks vėjas nėra palankus”, – sakė prezidentas.

Šiandienos Lietuvoje V. Adamkus pasigenda aktyvių diskusijų, viešo gyvenimo refleksijų bendros ateities kūrimui, bendrumo jausmą auginančių bendrų sutarimų.

„Ateities Lietuva prasideda šiandien ir čia. Aiškiau matau, kad neigiami dalykai viešajame gyvenime užima daugiau vietos nei pasiekimai ir laimėjimai. Iš kur tas mūsų nevisavertiškumo kompleksas? Suprantu, kad 50 okupacijos metų negalėjo praeiti be pėdsakų, bet juk jau ir po jų praėjo 20 metų”, – stebėjosi V. Adamkus.

Prisiminęs XX amžiaus pradžią jis sakė, kad tada 1918 metais Lietuva tikrai nebuvo turtingesnė nei dabar, pirmųjų universitetų dėstytojai ir studentai tikrai nesijautė geriau nei dabar šaltose auditorijose, ir 3 milijonų gyventojų tada nebuvo. Jis apgailestavo, kad aplink daug nepasitikėjimo ir netikėjimo, o emigracija auga ir dėl pažeminimo – žmogus išvažiuoja, nes čia jaučiasi žeminamas ir reikalingas tik kaip mokesčių mokėtojas.

„Reikalingas žmogiškas elgesys, bendravimo skatinimas, o ne popierinės vizijos dėl emigracijos mažinimo. Siekis gyventi gerai yra neatsiejamas nuo siekio gyventi dorai”, – aiškino V. Adamkus.

Įdomų pranešimą perskaitė Kolumbijos universiteto profesorius, du kartus buvęs Bogotos meru Antanas Mockus, pradėjęs nuo to, kad bausti save yra Lietuvos menas. Emigraciją jis lygino su savižudybe, nes tiek savižudybė, tiek emigracija atima iš tautos dalį jos pajėgumų, o tas, kuris emigruoja, savo pajėgumus atiduoda kitam kraštui. Ir A. Mockaus dukra gyvena bei dirba Australijoje, nors jis nėra tuo patenkintas.

Profesorius pateikė statistinių duomenų, kad Kolumbijoje yra didelis nužudymų, o Lietuvoje – savižudybių skaičius. Jis taip pat sakė, kad lietuviai labai daug reikšmės skiria darbui – 1990 metais 42 proc. Lietuvių nurodė, kad jiems labai svarbus darbas, o 2000 metais tokių buvo jau 60 proc. Mažiau nei kitose išsivysčiusiose valstybėse Lietuvoje skiriama laiko draugams, poilsiui, laisvalaikiui, šeimai.

Kalbėdamas apie Lietuvos perspektyvas, A. Mockus linkėjo lietuviams stiprinti savo gebėjimus ir nugalėti nekompetencijos baimę, stengtis, kad mažėtų smurto „prieš save ir prieš kitus”, o atsakomybė už klaidų taisymą gultų ne tik patiems žmonėms ant pečių, bet ja būtų dalijamasi ir su tais, „kurie konkuruoja turėdami pranašumų”.

Įdomų pranešimą perskaitė informacinių technologijų specialistas iš JAV Arūnas Šlekys, „Network System” viceprezidentas ir „Russia/CIS Business” generalinis direktorius. Jis kalbėjo apie neįtikėtiną interneto vystymąsi ir skvarbą, linkėjo Lietuvai kuo greičiau tapti plačiajuosčio interneto šalimi.

Po pertraukos simpoziumo dalyviai diskutavo, ar užtenka galių tautos savikūrai. University of Illinois at Chicago profesorius Giedrius Subačius teigė, kad įvairovė yra stiprybė, ir jei dabar leidžiama tiek knygų, kad nepajėgiame jų perskaityti, tai esame stiprūs. Jis atmetė pesimizmą dėl emigracijos, sakydamas, kad mes prarandame skaičius, prarandame bedarbius, o juk nesame tik teritorija, kurią reikia pripildyti. „Po 1863 metų sukilimo penktadalis lietuvių emigravo, ir nieko neatsitiko, dabar vėl žmonės keliauja, migruoja, ir to nereikėtų bijoti. Pesimizmas ir baimė yra aklavietė”, – sakė G. Subačius.

Ilgametis University of California Los Angeles dėstytojas profesorius Algirdas Avižienis, stovėjęs prie šių simpoziumų lopšio 1969 metais, prisiminė, kad tada buvo tikslas ir poreikis pabendrauti įvairių sričių mokslininkams, specialistams. Lietuvoje po jos nepriklausomybės atkūrimo dirbantis ir gyvenantis profesorius įsitikinęs, kad labai daug ką reiškia ir socialinės sąlygos, kurios padėtų sustabdyti „protų nutekėjimą”.
„Amerikoje jauniems specialistams sudarytos geros gyvenimo sąlygos, jaunos šeimos gauna kur gyventi. Kai buvau Kauno miesto tarybos nariu, pavyko į miesto strateginį planą įrašyti, kad bus sudarytos sąlygos jauniems specialistams, bet nė vienas namas ar butas, deja, nebuvo pastatytas. Aš ir dabar įsitikinęs, kad tai yra būdas išlaikyti specialistus – tą aš mačiau Kinijoje, Indijoje. Pinigais ir atlyginimais mes jų tikrai nesulaikysime, tad būtina ieškoti kitų būdų”, – sakė profesorius.

Po pietų simpoziume vyko paralelinių sekcijų posėdžiai – kalbėta humanistikos ir lituanistinio švietimo, socialinių mokslų, ateities energetikos, šiuolaikinių technologijų, biomokslų ir medicinos, kūrybinių industrijų bei kitomis temomis. Vakare simpoziumo dalyviai ir svečiai po lietingu Kauno dangumi žiūrėjo Kauno pilyje surengtą Pažaislio muzikos festivalio spektaklį – Justino Marcinkevičiaus „Mažvydą”.

• • •

sympo
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Pirmadienį simpoziumo dalyviai persikėlė į Vilnių, kur „Litexpo” parodų ir kongresų centre surengta bendra Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo ir Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo sesija. Čia kalbėta apie naujovių svarbą, o dalyvius pasveikinusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad Lietuvai yra labai svarbūs veržlūs protai ir reikalingi įgūdžiai, įgyti Lietuvoje ir svetur.

„Mūsų pasaulyje nėra tiek daug, kad galėtume švaistyti savo talentus, būtina išsaugoti visus esamus ir sukurti naujus ryšius”, – sakė prezidentė, pasidžiaugusi, kad pirmą kartą suburtos gausios lietuvių pajėgos, kai dvi organizacijos kartu organizuoja savo renginius.

Pirmosios bendros sesijos metu kalbėta apie Lietuvos konkurencingumo strategiją artimiausiam dešimtmečiui, diskutuota tema „Lietuvos verslo ir mokslo protai – Lietuvos inovatyviai ateičiai”, vėliau aptartos augančio verslo ir finansavimo galimybių strategija bei kryptys, pristatyti penki kokybiškos partnerystės erdvę kuriantys slėniai.

Antradienį renginio dalyviai pradėtas diskusijas vėl tęsė Kaune.

sympo
Iš kairės į dešinę: G. Subačius ir A. Avižienis. A. Vaškevičiaus nuotr.