Iš kairės į dešinę: A. Mockus, A. Šlekys ir V. Adamkus. A. Vaškevičiaus nuotraukos
XV Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume – ateities vizijos
ALGIS VAŠKEVIČIUS
Liepos 3 d., sekmadienį, prasidėjusiame XV Pasaulio lietuvių mokslo ir
kūrybos simpoziume šiemet daug kalbėta apie emigracijos keliamus
iššūkius, taip pat brėžta Lietuvos vizija 2030 metais.
Kaune, technologijos universitete susirinkę dešimtys dalyvių
iš penkiolikos pasaulio šalių pirmiausia išklausė
Lietuvos švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus
sveikinimą.
„Kai Čikagoje vyko XIV simpoziumas, aš kaip tik pradėjau
savo darbą kaip ministras. Sugrįžę to simpoziumo dalyviai pasakojo apie
nepaprastą Čikagos lietuvių svetingumą, apie įdomius susitikimus, bet
būta ir nuogąstavimų, kad renginio pobūdis ir atranka neleidžia
įtraukti daugiau jaunųjų specialistų, todėl šįkart būtent tokių
specialistų norėjome į simpoziumo darbą įtraukti kuo daugiau”,
– sakė ministras, pasidžiaugęs, jog kartu su simpoziumu vyksta ir
Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas.
Išsamų ir diskusinį pranešimą simpoziumo dalyviams
perskaitė prezidentas Valdas Adamkus. Jis prisiminė, kaip prieš
42 metus Čikagoje gimė tokio renginio sumanymas, kaip susibūrė
organizacinis komitetas simpoziumui rengti, kokių vilčių ir planų
turėta. Jis apgailestavo, kad šiandien Lietuvoje dažnai
pasigendama konkretaus tikslo ir perspektyvos. „Laivui,
nežinančiam, kur plaukti, joks vėjas nėra palankus”, – sakė
prezidentas.
Šiandienos Lietuvoje V. Adamkus pasigenda aktyvių diskusijų,
viešo gyvenimo refleksijų bendros ateities kūrimui, bendrumo
jausmą auginančių bendrų sutarimų.
„Ateities Lietuva prasideda šiandien ir čia.
Aiškiau matau, kad neigiami dalykai viešajame gyvenime
užima daugiau vietos nei pasiekimai ir laimėjimai. Iš kur tas
mūsų nevisavertiškumo kompleksas? Suprantu, kad 50 okupacijos
metų negalėjo praeiti be pėdsakų, bet juk jau ir po jų praėjo 20
metų”, – stebėjosi V. Adamkus.
Prisiminęs XX amžiaus pradžią jis sakė, kad tada 1918 metais Lietuva
tikrai nebuvo turtingesnė nei dabar, pirmųjų universitetų dėstytojai ir
studentai tikrai nesijautė geriau nei dabar šaltose
auditorijose, ir 3 milijonų gyventojų tada nebuvo. Jis apgailestavo,
kad aplink daug nepasitikėjimo ir netikėjimo, o emigracija auga ir dėl
pažeminimo – žmogus išvažiuoja, nes čia jaučiasi žeminamas
ir reikalingas tik kaip mokesčių mokėtojas.
„Reikalingas žmogiškas elgesys, bendravimo skatinimas, o
ne popierinės vizijos dėl emigracijos mažinimo. Siekis gyventi gerai
yra neatsiejamas nuo siekio gyventi dorai”, –
aiškino V. Adamkus.
Įdomų pranešimą perskaitė Kolumbijos universiteto profesorius,
du kartus buvęs Bogotos meru Antanas Mockus, pradėjęs nuo to, kad
bausti save yra Lietuvos menas. Emigraciją jis lygino su savižudybe,
nes tiek savižudybė, tiek emigracija atima iš tautos dalį jos
pajėgumų, o tas, kuris emigruoja, savo pajėgumus atiduoda kitam
kraštui. Ir A. Mockaus dukra gyvena bei dirba Australijoje, nors
jis nėra tuo patenkintas.
Profesorius pateikė statistinių duomenų, kad Kolumbijoje yra didelis
nužudymų, o Lietuvoje – savižudybių skaičius. Jis taip pat sakė,
kad lietuviai labai daug reikšmės skiria darbui – 1990
metais 42 proc. Lietuvių nurodė, kad jiems labai svarbus darbas, o 2000
metais tokių buvo jau 60 proc. Mažiau nei kitose išsivysčiusiose
valstybėse Lietuvoje skiriama laiko draugams, poilsiui, laisvalaikiui,
šeimai.
Kalbėdamas apie Lietuvos perspektyvas, A. Mockus linkėjo lietuviams
stiprinti savo gebėjimus ir nugalėti nekompetencijos baimę, stengtis,
kad mažėtų smurto „prieš save ir prieš
kitus”, o atsakomybė už klaidų taisymą gultų ne tik patiems
žmonėms ant pečių, bet ja būtų dalijamasi ir su tais, „kurie
konkuruoja turėdami pranašumų”.
Įdomų pranešimą perskaitė informacinių technologijų specialistas
iš JAV Arūnas Šlekys, „Network System”
viceprezidentas ir „Russia/CIS Business” generalinis
direktorius. Jis kalbėjo apie neįtikėtiną interneto vystymąsi ir
skvarbą, linkėjo Lietuvai kuo greičiau tapti plačiajuosčio interneto
šalimi.
Po pertraukos simpoziumo dalyviai diskutavo, ar užtenka galių tautos
savikūrai. University of Illinois at Chicago profesorius Giedrius
Subačius teigė, kad įvairovė yra stiprybė, ir jei dabar leidžiama tiek
knygų, kad nepajėgiame jų perskaityti, tai esame stiprūs. Jis atmetė
pesimizmą dėl emigracijos, sakydamas, kad mes prarandame skaičius,
prarandame bedarbius, o juk nesame tik teritorija, kurią reikia
pripildyti. „Po 1863 metų sukilimo penktadalis lietuvių emigravo,
ir nieko neatsitiko, dabar vėl žmonės keliauja, migruoja, ir to
nereikėtų bijoti. Pesimizmas ir baimė yra aklavietė”, –
sakė G. Subačius.
Ilgametis University of California Los Angeles dėstytojas profesorius
Algirdas Avižienis, stovėjęs prie šių simpoziumų lopšio
1969 metais, prisiminė, kad tada buvo tikslas ir poreikis pabendrauti
įvairių sričių mokslininkams, specialistams. Lietuvoje po jos
nepriklausomybės atkūrimo dirbantis ir gyvenantis profesorius
įsitikinęs, kad labai daug ką reiškia ir socialinės sąlygos,
kurios padėtų sustabdyti „protų nutekėjimą”.
„Amerikoje jauniems specialistams sudarytos geros gyvenimo
sąlygos, jaunos šeimos gauna kur gyventi. Kai buvau Kauno miesto
tarybos nariu, pavyko į miesto strateginį planą įrašyti, kad bus
sudarytos sąlygos jauniems specialistams, bet nė vienas namas ar butas,
deja, nebuvo pastatytas. Aš ir dabar įsitikinęs, kad tai yra
būdas išlaikyti specialistus – tą aš mačiau
Kinijoje, Indijoje. Pinigais ir atlyginimais mes jų tikrai
nesulaikysime, tad būtina ieškoti kitų būdų”, – sakė
profesorius.
Po pietų simpoziume vyko paralelinių sekcijų posėdžiai – kalbėta
humanistikos ir lituanistinio švietimo, socialinių mokslų,
ateities energetikos, šiuolaikinių technologijų, biomokslų ir
medicinos, kūrybinių industrijų bei kitomis temomis. Vakare simpoziumo
dalyviai ir svečiai po lietingu Kauno dangumi žiūrėjo Kauno pilyje
surengtą Pažaislio muzikos festivalio spektaklį – Justino
Marcinkevičiaus „Mažvydą”.
• • •
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pirmadienį simpoziumo dalyviai persikėlė į Vilnių, kur
„Litexpo” parodų ir kongresų centre surengta bendra
Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo ir Pasaulio lietuvių mokslo ir
kūrybos simpoziumo sesija. Čia kalbėta apie naujovių svarbą, o dalyvius
pasveikinusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad Lietuvai yra
labai svarbūs veržlūs protai ir reikalingi įgūdžiai, įgyti Lietuvoje ir
svetur.
„Mūsų pasaulyje nėra tiek daug, kad galėtume švaistyti
savo talentus, būtina išsaugoti visus esamus ir sukurti naujus
ryšius”, – sakė prezidentė, pasidžiaugusi, kad pirmą
kartą suburtos gausios lietuvių pajėgos, kai dvi organizacijos kartu
organizuoja savo renginius.
Pirmosios bendros sesijos metu kalbėta apie Lietuvos konkurencingumo
strategiją artimiausiam dešimtmečiui, diskutuota tema
„Lietuvos verslo ir mokslo protai – Lietuvos inovatyviai
ateičiai”, vėliau aptartos augančio verslo ir finansavimo
galimybių strategija bei kryptys, pristatyti penki kokybiškos
partnerystės erdvę kuriantys slėniai.
Antradienį renginio dalyviai pradėtas diskusijas vėl tęsė Kaune.
Iš kairės į dešinę: G. Subačius ir A. Avižienis. A. Vaškevičiaus nuotr.