be
Vėjas, skaitantis ištrauką iš Šv. Rašto Brailio raštu ,,Lietuvių dienų” Mišių metu Los Angeles.

Lietuviškas Brailio raštas: taškeliai, jungiantys vaikus su jų istorija
Lietuvių Fondo konkursą ,,Lietuva, aš Tave turiu” laimėjęs straipsnis

DR. ERIKAS VASILIAUSKAS

Kaip daugelis vaikų pasaulyje, Vėjas ir Petras šeštadienio rytais lanko lituanistinę mokyklą, tačiau, užuot skaitę knygas įprastu būdu, jie jas skaito pirštais. Berniukai Brailio raštu puikiai skaito anglų ir lietuvių kalbomis; Vėjas taip pat geba skaityti ir ispanų kalba. Abu berniukai iškilių taškelių knygose ir ant žaislų pradėjo ieškoti dar prieš pirmąjį savo gimtadienį, gerokai anksčiau nei sužinojo, ką reiškia raidės.

Rasa ir aš pirmąkart susitikome būdami vaikais Dainavos vasaros stovykloje, Michigan. Vėliau, po daugelio metų, mes vėl susitikome Lietuvių dainų šventės pokylyje, o kitą žiemą – mėnesio trukmės Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso (Pietų Amerikoje) pabaigoje – susižadėjome. Mūsų jungtuvės vyko lietuvių kalba, vestuvių puotoje taip pat nestigo lietuviškų tradicijų. Lietuviškas paveldas visada užėmė svarbią vietą mūsų gyvenimuose. Be to, dalyvavimas lietuviškoje veikloje mus, skirtingai nei anglakalbius draugus ar kaimynus, paskatino geriau pažinti kitas kultūras ir praplėtė mūsų pasaulėžiūrą. Todėl neturėjo stebinti mudviejų noras, kad ir mūsų vaikai dalintųsi ta turtinga kultūrine ir pasauline patirtimi, su kuria mes užaugome.

Kai prieš 15 metų pradėjome savo neregystės kelionę, neturėjome jokių vaikiškų pasakų, parašytų lietuviška Brailio abėcėle. Tuo metu net ir angliškai smagesnių ar patrauklesnių Brailio raštu parašytų knygelių buvo vos keletas. Tad gana anksti tam, kad išsaugotume lietuvių kalbą, peržiūrėjome kalnus spausdintų vaikiškų knygų netoliese esančioje bibliotekoje ir, kartu su Rasa greitosiomis išvertę šias knygeles į lietuvių kalbą, skaitėme kas vakarą berniukams.

Greitai supratome, kad mūsų vaikų galimybės pažinti rašomąją lietuvių kalbą priklausys tik nuo mūsų pačių pastangų juos išmokyti skaityti Brailio raštu. Padedant vaikystės draugui, keliavusiam į Lietuvą aplankyti giminaičių, Rasai pavyko gauti lietuvišką Brailio abėcėlę (tuo metu internetas vis dar buvo ankstyvojoje stadijoje). Mums gerokai palengvėjo, kai pamatėme, jog lietuviška Brailio abėcėlė nėra tokia sudėtinga. Dauguma raidžių sutampa su angliška Brailio abėcėle, tėra tik keletas papildomų elementų lietuviškoms raidėms, kurių nėra angliškoje abėcėlėje ir, priešingai nei Amerikos angliškoje Brailio abėcėlėje, nėra lietuviško Brailio rašto sutrumpinimų. Rasa greitai išmoko tiek anglišką, tiek lietuvišką Brailio raštą.

Ant patvarių, skaidrių ir lipnių Brailio etikečių Rasa pradėjo rašyti žodžius iš populiarių, linksmų anglų kalbos knygų, kurias pavykdavo rasti mūsų vietinių knygynų vaikiškų knygų skyriuose. Tuomet ji klijuodavo Brailio lipdukus prie mūsų įsigytų knygelių puslapių, kad berniukai galėtų pirščiukais sekti mums skaitant. Kiekvieną vakarą kartu skaitydavome daug pasakų, dažniausiai angliškai, kad, kaip daro matantys mažyliai, skaitydami kartu su tėvais, sukurtume tas pačias raidžių–žodžių asociacijas.

Tęsėme kai kurių mūsų vaikų mėgstamų knygų žodinį vertimą į lietuvių kalbą. Tai galime iliustruoti viena linksma istorija. Pirmaisiais Vėjo dalyvavimo Nacionalinės aklųjų federacijos konkurse „Aklieji skaitytojai yra lyderiai” metais taisyklėse buvo aiškiai nurodyta, kad puslapiai skaičiuojami tik tuo atveju, kai skaito pats dalyvis. Vieną vakarą Vėjas pasisiūlė paskaityti pasaką savo mažajam broliukui. Jis nusprendė paskaityti vieną iš mėgstamiausių savo vaikystės knygų. Jam prašant daviau knygelę „Spėk, kiek aš tave myliu” (,,Guess How Much I Love You”), kurią, kai jis buvo mažas, kartu „skaitėme” šimtus kartų. Kai jo pirštai ėmė slysti pažįstamais puslapiais, su meile Brailio lipdukais išrašytais mamos, Vėjas su nuostaba ir šiek tiek apstulbęs pasakė: „Ei, ši knyga parašyta angliškai!” Taip jis suprato, kad jo mėgstama vaikystės knyga iš tiesų buvo parašyta ir išspausdinta Brailio raštu angliškai, o ne lietuviškai.

Šeštadieninė lituanistinė mokykla

Berniukai sėkmingai pritapo mūsų kaimynystėje esančioje valstybinėje mokykloje, o šeštadieniais Vėjas ir Petras dar lanko ir Šv. Kazimiero lituanistinę mokyklą Los Angeles. Šie metai Vėjui yra pirmieji gimnazijoje, o Petras yra ketvirtokas. Stebinti gali tai, kad šeštadieninėje lituanistinėje mokykloje jie mokosi pagal beveik tokią pačią mokymosi programą, kaip ir matantys jų klasės draugai.

Pirmuosius keletą metų Rasa mūsų senovine mechanine spausdinimo mašinėle „Perkins Brailler”, reljefiniu būdu ant specialaus storo Brailio popieriaus įspaudžiančia iškilius raštus, Brailio raštu užrašydavo visas lituanistinės mokyklos užduotis ir vadovėlių ištraukas. Iškiliajam berniukų skaitymui ir lytėjimui ji taip pat pritaikė piešinius ir užduočių lapus. Būdami jaunesnėse klasėse, Vėjas ir Petras tiek klasės užduotis, tiek namų darbus atlikdavo naudodamiesi „Perkins Brailler” mašinėle. Tam, kad mokytojos suprastų ir galėtų įvertinti tai, ką berniukai užrašė Brailio raštu, visi jų darbai turėjo būti atspausdinti, o tuomet vienas iš mūsų greta išspaustų Brailio taškelių popieriuje užrašydavo spausdintines raides.

Turbūt numanote, kiek daug laiko pareikalauja šis procesas, tačiau darbo vaisius geriausiai atspindi dar viena linksma istorija. Vieną dieną man būnant su Vėju klasėje, jis, kaip jam įprasta, pirmasis klasėje užbaigė pirmos klasės lietuvių kalbos užduotis. Aš pasilenkiau prie jo jam tai pasakyti, o jis man sušnibždėjo: „Žinoma, tėveli, tai dėl to, kad aš turiu pranašumą – Brailiu (skaityti ir rašyti) yra greičiau.” Tų mokslo metų pabaigoje Vėjas buvo pripažintas geriausiu mokiniu ir geriausiai skaitančiu bei rašančiu lituanistinės mokyklos pirmoku. Praėjusių mokslo metų pabaigoje Petras taip pat buvo pripažintas geriausiu mokiniu savo klasėje.

„Skraidantys” pirštai

Beje, yra daug žmonių, tarp jų netgi mokytojų, kurie mano, jog Brailio raštas yra lėtesnė bendravimo priemonė nei spauda. Mes šiuo įsitikinimu su vaikais nutarėme nesidalyti. Būdamas antrokas, Vėjas per tris mėnesius perskaitė daugiau nei 12,000 puslapių Brailio raštu ir taip tapo Nacionalinės aklųjų federacijos konkurso „Aklieji skaitytojai yra lyderiai” savo amžiaus grupės pirmosios vietos laimėtoju. Penktoje klasėje jis formalaus patikrinimo metu galėjo perskaityti 208 žodžius per minutę 98 proc. tikslumu. Pagrindinėje mokykloje Vėjas savo amžiaus grupėje akademinėje Brailio rašto dešimtkovėje laimėjo pirmą vietą „National Braille Challenge Invitational”, kurioje dalyvauti kviečiami 60 geriausių Brailio rašto skaitovų (1–12 klasės) iš JAV ir Kanados. Jie varžosi daugybėje užduočių, sukurtų atskleisti geriausius Brailio rašto įgūdžius. Abu berniukai savo elektroninėmis Brailio rašto užrašinėmis gali spausdinti daug greičiau ir atidžiau, negu aš savo nešiojamu kompiuteriu ar „iPad” planšete.

Lietuviškas Brailio raštas XXI a.: „elektroninis Brailis”

Abu berniukai lituanistinės mokyklos vadovėlių puslapius ir lietuviškas choro dainas dabar skaito iš savo „BrailleNote” elektroninės užrašinės! „BrailleNote” yra nešiojamas tinklinuko dydžio kompiuteris. (...)

„BrailleNote” sintezuotu balsu gali perskaityti informaciją angliškai, ispaniškai ir keliomis kitomis (ne lietuvių) kalbomis. Tačiau abu berniukai savo kompiuteryje tekstus mieliau skaito pirštais – taip ir greičiau, ir naudingiau. (...)

Suvokdamas, kad Brailio raštu užrašytų darbų kiekis, kurį reikės perrašyti rašytinėmis raidėmis, kasmet abiem berniukams didės, prieš keletą metų pagalbos kreipiausi į „Duxbury System” prezidentą. Jo dėka elektroninė „Duxbury Braille” vertimo programa, be kitų šio prietaiso palaikomų kalbų, buvo pritaikyta versti ir lietuvišką Bailio raštą. Ši programa tikrai yra virtuali „burtininko lazdelė”, nes dabar be didelių pastangų elektroninę lietuvišką spaudą galime lengvai „išversti” į Brailio raštą ir atvirkščiai. Tad dabar Rasa, perdarydama parinktas pratybas tradiciniu būdu, tekstą Brailio raštu surenka savo kompiuteriu į lietuvišką „Duxbury” šabloną. Šie tekstai išsaugomi kaip skaitmeniniai lietuviško Brailio rašto (.brf) failai, kuriuos į berniukų „BrailleNotes” perkeliame atmintinuku arba persiunčiame el. paštu.

Be to, mūsų berniukai lietuvių kalbos namų darbus ir klasės užduotis gali atlikti el. būdu, naudodami „BrailleNotes”. Naudodami „Duxbury” Brailio vertimo programą ir lietuvišką šabloną, savo kompiuteriuose galime atsidaryti jų failus ir „išversti” „BrailleNote” sukurtą tekstą į įprastą lietuvišką tekstą. (...)

Lituanistinės mokyklos mokytojai yra tikrai puikūs, nes iš anksto praneša ar el. paštu atsiunčia klasės darbų bei namų darbų užduotis. Daugelis tokių mokytojo sukurtų „Word” dokumentų, naudojant Brailio vertimo programą, gali būti lengvai „išverčiami” į lietuviškus el. failus Brailio raštu. (...) Nemažai kitų – vis dar reikia perrašyti Brailio raštu nuo pradžios iki galo. Tad Rasa ir aš dirbame išvien: kiekvienas mūsų kas savaitę praleidžiame po kelias valandas rengdami medžiagą berniukams, stengdamiesi užtikrinti, kad jie turi viską, ko reikia atlikti užduotis namie ir klasėje.

Sunkokai prieinamas lietuviškas internetas

Naudodamas specialią ekrano nuskaitymo programą JAWS, kuri garsiai perskaito viską, ką regintis žmogus mato kompiuterio ekrane, Vėjas dabar gali įprastu tinklinuku savarankiškai naršyti angliškus interneto puslapius ir to pakanka, kad rastų medžiagos mokyklai rengiamiems pranešimams, daugiau sužinotų apie jį dominančius dalykus ir galėtų pasiekti daugumą mokytojų el. svetainių. Deja, nei „BrailleNote” programinė įranga, nei paskutinė JAWS ekrano nuskaitymo programos versija kol kas nėra tokios išmanios, kad galėtų skaityti lietuviškai. Sužinojau apie JAWS programos lietuvių kalbos versiją, kurią galima įsigyti iš pardavėjo Lietuvoje, tačiau dar neturėjome galimybės ją išbandyti. Tikiuosi, kad ši programa padės berniukams atlikti užduotis „Word” programa ir ieškoti informacijos sparčiai besiplečiančiame lietuviškame internete. Kol kas tenka kopijuoti tekstą iš lietuviškų puslapių ir „Duxbury Braille” vertėjo programa jį „išversti” į lietuvišką Brailio raštą. (...)

Lietuvių kalbos savaitgaliai

Reikia pripažinti, jog šiuo metu mums visiems lengviausia bendrauti anglų kalba, ypač kai aiškinamės sudėtingesnes sąvokas ar analizuojame sunkesnes temas mokyklai. Nors visiems gerai žinoma, kad kilmės kalbos ir tradicijų išsaugojimas už savo tėvynės ribų yra vis sunkiau įgyvendinamas jaunesnėms kartoms, prisimenu, kai buvau jaunesnis, mano lietuvių kalba nepaprastai pagerėdavo po keleto savaičių Dainavos, Neringos, Rako ir Wasaga vasaros stovyklų, kuriose užsiėmimai vykdavo tik lietuviškai.

Tad kartu su Rasa nusprendėme dėti sąmoningas pastangas ir bandyti savaitgaliais kalbėti tik lietuviškai ne tik su savo vaikais, bet ir tarpusavyje. Tai iš tiesų pasirodė sudėtinga ir iš pradžių netgi šiek tiek vargino. Bet mūsų pastangos tikrai pasiteisino, nes visi padarėme pastebimą pažangą – kalba tapo sklandesnė, o žodynas ir toliau plečiasi. Žodžiams nedelsiant surasti namie laikome lengvai prieinamą lietuviųanglų ir anglųlietuvių kalbos žodynus, savo išmaniajame telefone įsidiegiau nemokamą lietuvių/anglų vertimo programėlę, tokiu būdu susikūrėme greitą ir lengvą prieigą prie naujų arba nežinomų žodžių, frazių. Kai išmokstame naują žodį, per ateinančias dienas tampa smagu jį pavartoti savo pokalbiuose.

Lietuvių kalba namuose per internetinį radiją

Vis daugiau radijo stočių Lietuvoje transliuoja savo programas internetu, todėl galimybė pasirinkti iš programų įvairovės tikrai didelė. Mūsų šeima dabar gali klausytis ne tik tradicinės ir naujausio žanro lietuvių muzikos, bet, klausydamiesi žinių, per reklaminiu intarpus, galime išgirsti gyvą lietuvių kalbą.

Įdomių lietuviškų laisvalaikio skaitinių beieškant

Deja, galimybės gauti lietuviškų vaikiškų knygelių Brailio raštu iki šiol neturėjome. Labai stengiamės bent savaitgaliais kalbėti lietuviškai, tačiau skaitymas dar labiau padėtų sustiprinti kalbos sklandumą, sąvokų įsisavinimą. Kad ir kaip mūsų berniukai mėgtų pasakas ir knygas, šiuo metu, deja, nėra būdo, kuris leistų mums skolintis vaikiškas knygas iškiliuoju raštu iš Lietuvos bibliotekų ar jas pirkti, taip pat kol kas neturime prieigos nei prie skaitmeninių lietuviškų knygų, nei vaikiškų žurnalų.

Todėl kiekvienas berniukas savo „BrailleNote” turi lietuvišką „Įdomiųjų skaitinių aplanką”. Prieš prasidedant savaitgaliui, lietuviškuose interneto puslapiuose ieškau įdomiai skambančių straipsnių, įvairiausiomis temomis – nuo didžiųjų kunigaikščių ir senųjų valdovų, nacionalinių poetų, ištraukų, apibūdinančių Lietuvos tradicijas, geografines žinias iki šiuolaikinių sportininkų, populiarių muzikantų ir dabartinių įvykių. Šie straipsniai parašyti lietuvių kalba, gimtakalbių lietuvių. Nukopijuoju juos iš internetinio puslapio, „išverčiu” į „Duxbury” Brailio failus ir įkeliu į berniukų „BrailleNotes”. Vaikams patinka šiuos straipsnelius skaityti pertraukų lituanistinėje mokykloje metu ar savaitgaliais. Pagrindinės mokyklos ir gimnazijos klasėse mokytojai į lituanistinės mokyklos mokymo programą įtraukia vis daugiau įdomių straipsnių iš lietuviško interneto.

Už mokyklos ribų

Savo berniukams randame būdų dalyvauti ir užklasinėje veikloje. Vėjas ir Petras vaidina šeštadieninės lituanistinės mokyklos spektakliuose. Abu berniukai kartu su savo bendraklasiais dainuoja mokyklos choro pasirodymų metu. Jie arba išmoksta dainos žodžius mintinai (ko tikimasi ir iš matančių bendraklasių), arba kai kuriais atvejais skaito žodžius iš „BrailleNote”. Be šeštadieninės mokyklos tiek Vėjas, tiek Petras priklauso ateitininkams.
Prieš keletą metų Vėjas pirmą kartą buvo pakviestas perskaityti Šv. Rašto skaitinius lietuviškų Mišių metu. Mūsų dešimtmetis, raiškiai perskaitęs lietuvišką ištrauką iš savojo „BrailleNote”, parodė tokį pasitikėjimą savimi ir gabumus, jog atkreipė daugelio dalyvių, net ir apsilankiusio vyskupo dėmesį. Jis ir toliau yra kviečiamas skaityti per lietuviškas Mišias ar lituanistinės mokyklos renginių metu. (...)

Dalyvaudami aklųjų bendruomenės veikloje supratome, kad ribos tarp to, kas įmanoma aklam asmeniui ir reginčiajam, yra ne tokios jau skirtingos. Todėl iš abiejų berniukų mes tikimės daug. Kaip tėvas aš noriu savo vaikams to paties, kaip ir kiti tėvai: trokštu, kad mūsų vaikai tobulėtų ir būtų laimingi, produktyvūs visuomenės nariai. Nors kovojome, kovojame ir teks kovoti toliau, vis dėlto tikiu, jog mūsų vaikai turės tinkamą pagrindą siekti savo svajonių tiek profesiniame, tiek šeimyniniame gyvenime. Tačiau sunkaus darbo ir komandinių pastangų derinys yra būtinas norint užtikrinti, jog akli vaikai įgytų visumą įgūdžių, kurių reikia norint gyventi sėkmingai. Mūsų atveju, bendras darbas išeina už namų bei vietinės sistemos ribų ir apima aklų vaikų tėvų, pedagogų, dirbančių su aklaisiais, įvairių kitų asmenų ir mentorių aklųjų bendruomenėse visoje Šiaurės Amerikoje pastangas ir patarimus. Mes ieškome galimybių užmegzti ryšį su šeimomis, pedagogais ir aklųjų bendruomenės vadovais Lietuvoje, su kuriais galėtume dalytis ir keistis įžvalgomis, patirtimi, taip pat ištekliais.

(...)

Brailio raštas yra gyvas ir išlieka gyvybiškai svarbia sudedamąja aklųjų suaugusiųjų bei vaikų sėkmės dalimi, įskaitant mus pačius. Nuo jo sukūrimo prieš 200 metų, Brailio raštas suklestėjo ir buvo pritaikytas visoms pasaulio kalboms, įskaitant ir lietuvių. Esu tvirtai įsitikinęs, kad geras Brailio rašto išmanymas padaro skirtumą tarp to, su kuo aklas asmuo gali tik išsiversti, ir to, ką jis gali pasiekti, išnaudojęs visas savo galimybes ir gyvendamas sėkmingą gyvenimą. Be Brailio rašto Vėjas ir Petras galėtų dalyvauti lietuviškoje šeštadieninėje mokykloje, tačiau čia jie būtų pasyvūs ir, kai reikėtų skaityti ar atlikti kitas užduotis, priklausytų nuo kitų žmonių. Negalėjimas savarankiškai skaityti ir rašyti lietuviškai, be abejo, paveiktų jų kalbos mokėjimo lygį ir ribotų suvokimo gylį. Dėl to mūsų vaikai būtų tebuvę „keleiviai”. Tuo tarpu dabar jie gali naudotis lietuvišku Brailio raštu ir kiekvienas turi galimybę sublizgėti savo nuopelnais. Iš tiesų nuostabu, kad Louis Braille, kuklios kilmės jaunuolis, gyvenęs prieš du šimtmečius tolimoje šalyje, padarė tiek daug įtakos mano šeimai bei daugelio vaikų bei suaugusiųjų gyvenimams ir jų ateičiai visame pasaulyje.

„Lietuva, aš turiu Tave”

Per visą istoriją lietuviai garsėjo savo ryžtu, ištverme ir noru priešintis gyvenimo iššūkiams. Rasa ir aš tikime, kad mūsų vaikų gyvenimas yra daug turtingesnis dėl mūsų ryšio su lietuviškuoju paveldu, tad, kaip ir dauguma kitų šeimų visame pasaulyje, stengiamės išlaikyti gyvą ryšį su lietuviškomis šaknimis dėl savęs ir savo vaikų.

(...)

Sutrumpinta.

Dr. Erikas Vasiliauskas – Lietuvių Fondo konkurso ,,Lietuva, aš Tave turiu” D grupės laimėtojas, gyenantis Manhattan Beach, CA.

Iš anglų kalbos vertė Lina Gedeikytė, Lietuvių Fondo stipendininkė, šiuo metu studijuojanti teisę Katholieke Universiteit Leuven, Belgijoje.
Pilnas tekstas anglų kalba yra čia



bral
Petras ir Vėjas

Vėjas pamokos metu atlieka lietuviškas užduotis ir naudojasi vadovėliu, kurį iš anksto pritaikė jo mama.

bral
Petras skaito iš Brailio užrašinės lituanistinės mokyklos antros klasės draugams.
brail