ciurlionis

M. K. Čiurlionio laiškai


STASYS GOŠTAUTAS

Prieš 50 metų, galima sakyti, po žiauriausių 15 trėmimo metų buvo paruoštas nepaprastas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio laiškų, literatūrinių užrašų ir straipsnių tomas, nužymėjęs dailininko, kompozitoriaus ir poeto atgimimo pradžią. Kaip visada tais laikais, jei kalba eidavo apie M. K. Čiurlionį, knygos išleidimas buvo įgyvendintas Valerijos Čiurlionytės Karužienės dėka. Kiek ji prisidėjo prie savo brolio atminimo įamžinimo, sunku net nusakyti. Atsimenu, kai antrą kartą lankiausi okupuotoje Lietuvoje 1975 metais, Valerija, susidraugavusi su manimi, tyliai paprašė paruošti knygą apie jos brolį angliškai. Taip pasirodė mano redaguotų, o Birutės Vaičjurgytės Šležienės (ir kitų) verstų tekstų rinkinys, kuriame dauguma tekstų pirmą kartą pasirodė angliškai ir vienoje vietoje.

Bet grįžkime prie Čiurlionio laiškų. Pirmoji laida su 212 laiškų (nelabai aišku, kas juos vertė, kurie laiškai yra lietuvių, kurie lenkų kalba rašyti) buvo išleista 1960 metais, kaip tada įprasta – 10,000 egzempliorių tiražu. Tai buvo turbūt pirmasis lietuvio dailininko sugrįžimas po 15 metų išniekinimo (žr. mano straipsnį ,,Čiurlionis and Lithuania” knygoje ,,Čiurlionis: Painter and Composer”, Vilnius, 1994), kur aprašiau Vytauto Jurkūno, Petro Cvirkos ir kitų ,,žymių” dailininkų sauvaliavimą muziejuje, kai su panieka buvo mindžiojamos Čiurlionio darbų reprodukcijos, gerai, kad ne originalai. Bet vertimas skambėjo sužalotai, ne viskas buvo patikimai išversta, tad tučtuojau pradėjau reikalauti naujo, patikimo vertimo, kurį paruošti užtruko 50 metų.

Bet koks vertimas gyvena apie 20 metų ir po to reikalauja naujo vertimo. Petras Kimbrys apsiėmė iš naujo išversti visus Čiurlionio tekstus ir pastiprinti juos istoriniu ir kultūriniu užnugariu, ką padarė kitas mano draugas iš Poznanės Radosław OkuliczKozaryn (Adomo Mickevičiaus universitetas). Kai lankiausi pas jį, tiesiog išsigandau, pamatęs, kad jo komentarai yra ilgesni nei Čiurlionio laiškai.

Jau laikas būtų išleisti visus išlikusius 289 Čiurlionio laiškus (originalą ir vertimą lietuvių ir lenkų kalbomis) ir atsakyti į visus klausimus, kurių, kaip visada, nemažai yra iškėlęs prof. Vytautas Landsbergis. Tie laiškai daugiausia yra susiję su Čiurlionio dailės laikotarpiu, apimančiu Leipcigą (1901 m.), kur jau jaučiasi tam tikras nerimas, ir pasibaigiantį vieninteliu laišku iš sanatorijos 1910 m. Įdomu, jog Čiurlionio laiškų yra daugiau apie muziką negu apie dailę. Aišku, daug kas gali pasikeisti, pasirodžius naujai laidai su naujais laiškais.

Kiek suprantu, pirmas dvikalbis tomas jau paruoštas Nacionalinės M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ilgamečio direktoriaus Osvaldo Daugelio ir atkaklios muziejaus kuratorės Nijolės Adomavičienės, laiškų katalogo sudarytojos, dėka. Milžinišką darbą, kuris dėl įvairių aplinkybių užsitęsė daugelį metų, atliko jau anksčiau mano minėti Radosław ir Petras. Tai rimtas žinynas su rodyklėmis ir komentarais apie Čiurlionio laiškuose minimus asmenis ir vietoves, ko pirmoje laidoje labai pasigedome. Labai gerai, kad knygos išeis abiem kalbomis, bet būtų dar geriau, jeigu pasirodytų knyga ir anglų kalba.

Šimto metų nuo Čiurlionio mirties proga norėta išleisti ką nors ypatingesnio – savotišką paminklą mūsų pirmam žymiam vizionieriui. Laiškų knyga būtų buvusi dešimt metų lauktas įvykis, mums ne mažiau vertinga nei Paul Cezanne ar Vincent van Gogh laiškai, kurie iki šiol nebaigia mūsų stebinti. Taip pat galėtume ramiai skaityti ir nebijoti, jog, kaip pirmame vertime, Čiurlionio mintys yra iškraipytos ar praleisti tekstai.

Bet, Lietuvą ištikus ekonominei krizei, kai kurių projektų neįmanoma atlikti be rimtos pagalbos. Žinau, kad Kultūros rėmimo fondas šiam leidiniui išleisti ,,Aidų” leidyklai skyrė 20,000 Lt. Nežinau, kiek skyrė kitos ministerijos ir valstybinės įstaigos, bet šiuo krizės metu tų pinigų neužtenka. Žinau, kad Lietuvių Fondas gavo prašymą padėti išleisti šį nepaprastą veikalą. Tai būtų gražus išeivijos prisidėjimas prie Čiurlionio 100 metų nuo jo mirties pagerbimo. Žinau, kad šiais metais (kaip ir kiekvienais metais) LF skęsta nuo prašymų paremti įvarius projektus. Žinau, kad Fondas tiesiog nežino, ką remti. Siūlau paremti šį Čiurlionio laiškų tomo išleidimą ir iš LF atsargų šiam unikaliam projektui skirti paramą, kuri būtų mūsų dailininko ir vizionieriaus, kurio dėka Lietuvos menas prisidėjo prie pasaulinės raidos, deramas pagerbimas.