Ką užaugins diskusijos, simpoziumai, forumai?

LORETA TIMUKIENĖ

Retai būna, kad apie tą patį renginį tektų rašyti du straipsnius – be abejo, tam turi būti svari priežastis. Kas nutiko, kad ,,Drauge” dar kartą grįžtama prie neseniai gvildentos temos? Apie XV Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumą (PLMKS) bei Pasaulio lietuvių ekonomikos forumą (PLEF) rašėme š. m. birželio 18 d. ,,Drauge”: Dalia Cidzikaitė savo straipsnyje ,,XV PLMK simpoziumą stebėsiu iš toli” išsakė mintis apie netrukus prasidėsiantį renginį, tame pačiame numeryje spausdinamas mano pokalbis su simpoziumo organizacinio komiteto pirmininke, švietimo ir mokslo viceministre Nerija Putinaite (,,Viceministrė žada galimybę pasisemti neįkainojamos patirties”). Negana to – liepos 5/7 d. ,,Drauge” pasirodė Algio Vaškevičiaus straipsnis ,,Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume – ateities vizijos”. Atrodo, turėtų būti gana, tačiau vėl imtis plunksnos verčia galvoje kirbančios prieštaringos mintys ir noras pasitikrinti, ar nesame pernelyg jautrūs kalbėdami apie tai, kas vyksta toli nuo mūsų, kam, rodos, sąlyginai negalime daryti kokios nors svaresnės įtakos – tarytum būtume užribyje.

Tiems, kurie domisi ne tik krentančiu ar kylančiu dolerio bei akcijų kursu, turbūt pro ausis nepraslydo kvietimas atvykti į svečius – Lietuva kvietė nepasididžiuoti ir pačiame vasaros gražume atlėkti į tėviškę – ne, ne pailsėti ar giminaičių aplankyti, o užsiimti kilnia misija – drauge kurti stiprią ir konkurencingą ateities Lietuvą. Tie, kurie pajuto šios kilnios misijos svarbą ir nepagailėjo savo brangaus laiko ar atostogų (kiek žinau, dauguma simpoziumo dalyvių iš svetur vyko tėviškėn vedami ir kitų tikslų – paatostogauti, aplankyti giminaičių), pačiame vasaros gražume susibėgo draugėn. Proga tam – rimta, laiko patikrinta – liepos 3 d. Kaune prasidėjęs PLMKS, organizuojamas jau nuo septintojo dešimtmečio. Tačiau laikas diktuoja naujoves – šiemet šis renginys buvo ne vienišas (atrodo, ne paskutiniu smuiku priimant tokį sprendimą grojo finansiniai svertai) – kartu su simpoziumu po vienu skėčiu tilpo ir PLEF, rengiamas jau trečią kartą. Anot organizatorių, šie du renginiai sujungti, remiantis juos jungiančia idėja – mokslo ir verslo bendradarbiavimą panaudoti ateities Lietuvai kurti.

Kas susiviliojo šia kilnia idėja? Skelbiama, kad PLMKS dalyvavo per 200, PLEF – daugiau nei 300 dalyvių, dalis jų atvyko iš užsienio šalių, tačiau jų skaičius buvo mažesnis nei ankstesniais metais. Nereikia pamiršti, kad užpraėjusią vasarą į Lietuvą iš svetur žmones sukvietė ir kiti renginiai – Dainų šventė, Lietuvos vardo paminėjimo 1,000-metis. Šįkart renginį savo apsilankymu pagerbė lietuvių kilmės Kolumbijos politikas Antanas Mockus, Europos Komisijos mokslinių tyrimų ir inovacijų komisarė Maire Geoghegan-Quinn, baigęs kadenciją Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus, LR prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Andrius Kubilius, užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis bei švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Iš įvairių kraštų susirinkę lietuviai mokslininkai, verslininkai, menininkai tris dienas diskutavo, dalijosi patirtimi, idėjomis, ieškojo naujų bendradarbiavimo formų.

PLEF vyko liepos 4–5 d., forumą rengė Lietuvos verslo konfederacija ,,ICC Lietuva” kartu su partneriais – valstybinėmis institucijomis ir verslo įmonėmis. Pirmajame PLEF, vykusiame 2009 metais Vilniuje ir pavadintame ,,Konkurencinga Lietuva: inovatyvi ekonomika, efektyvi verslo plėtra ir investicijos”, teko dalyvauti. Pernai PLEF ,,Moderniųjų technologijų inovacijos ir investicijos: nuo vietinių link globalių” buvo organizuotas Londone. Pagrindinė šių metų renginio tema – konkurencingos valstybės kūrimas.

Be abejo, abiejuose renginiuose buvo išsakyta gausybė minčių, pastebėjimų, pasiūlymų, tačiau visa tai kol kas sklando kažkur ore. Tikiu, kad dalis minčių, sumanymų, įžvalgų anksčiau ar vėliau taps tikrove, tačiau stebint tokius renginius iš toli, dažnai pasigendu išsakytų minčių, siūlymų apibendrinimo – žodžiu, viščiukų suskaičiavimo. Suprantama, toks darbas reikalauja ilgesnio prisėdimo, tačiau to nepadarius susidaro įspūdis, kad renginys buvo ruoštas daugiau ,,dėl paukščiuko”, neperžengiant renginio rėmų. Bet juk ir PLEF, ir PLMKS pavadinimuose puikuojasi įpareigojantis žodis – ,,pasaulio”, tad ir garsas apie tokius renginius turi sklisti plačiai – ne tik kviečiantis, bet ir skelbiantis apie nuveiktus darbus, kurie savo svoriu liudytų renginių prasmingumą ir vertę. Dabar tenka pasikliauti vienu kitu straipsneliu lietuviškoje žiniasklaidoje ar renginyje dalyvavusiųjų pastebėjimais, minčių nuotrupomis. Tolimesnės išvados ir paremtos jomis.

Lietuvos dabartinės vadovės ir kadenciją baigusio prezidento bei svečio iš Kolumbijos išsakytos mintys jau buvo apžvelgtos A. Vaškevičiaus straipsnyje, stabtelėsiu prie kitų renginio dalyvių pastebėjimų. Užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė Liauškienė simpoziume kvietė Lietuvos visuomenę ir užsienio lietuvius prisidėti prie ,,Globalios Lietuvos” idėjos įgyvendinimo ir Lietuvos pristatymo užsienyje. Jeigu kas dar yra negirdėjęs apie šią strategiją, paklausykite, kokie darbai mūsų laukia: ,,Turime sutelkti visų mūsų – gyvenančių Lietuvoje ir užsienyje – pajėgas, pristatyti Lietuvą ir jos kultūrą užsienyje, išnaudoti užsienio lietuvių sukauptą patirtį, ryšius ir bendromis pastangomis siekti geresnio Lietuvos matomumo pasaulyje”.

Apie šiuos gražius tolius buvo kalbama užsienio reikalų ministerijos kartu su Tarptautinių kultūros programų centru surengtoje simpoziumo sesijoje ,,lietuviškai” skambančiu pavadinimu ,,Diaspora: integruotas Lietuvos atspindys kitose šalyse”. Šios sesijos dalyviai diskutavo apie Lietuvos kultūros sklaidą ir šalies žinomumą užsienyje, kultūrą kaip viešosios diplomatijos įrankį, galimybes sujungti Lietuvos institucijų, diplomatinių atstovybių ir užsienio lietuvių pastangas kuriant palankią nuomonę apie šalį pasaulyje. Deja, išskyrus kalbėjusiųjų ir aptartų temų išvardijimo, plačiau apie šią diskusiją neteko skaityti.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis kvietė PLEF dalyvius paruošti dešimt būtinų žingsnių, kuriuos reikėtų įgyvendinti, kad Lietuva taptų viena konkurencingiausių šalių. Kyla klausimas, ar to iki šiol nebuvo padaryta – juk turime tiek globalios Lietuvos ateities viziją piešiančių strategijų, programų, projektų?

Prezidentas V. Adamkus mūsų valstybę palygino su nežinia kur plaukiančiu laivu. Po tokio palyginimo ne vienam gali kilti klausimas, ar nėra pavojinga plaukti tokiu laivu? Buvo siūloma Lietuvos naujai valdžiai nustoti šluoti nauja šluota – valstybė juk negali kas 4 metai blaškytis, ieškodama savo kelio.

Kaip didžiausias šiandienos negeroves simpoziume ir forume dalyvavusieji įvardijo bendrumo jausmo ir suvoktos ateities galimybių stoką, nevisavertiškumo kompleksą, viešojoje erdvėje vyraujančią nuostatą iškelti tamsiąją gyvenimo pusę, savikontrolės trūkumą, netobulą ir išpūstą valdymą, įstatymų nesilaikymą, masišką korupciją. Išsakyta nuomonė, kad vis daugiau Lietuvos žmonių emigruoja ne vien dėl skurdo, o dėl pažeminimo, ir įvardyta tokio požiūrio priežastis – šiandien valdžiai žmogus reikalingas tik kaip mokesčių mokėtojas, o valdžia, aplinka, kiekviena socialinė grandis gyvena ir veikia išskirtinai vien tik sau. Ne vieno dalyvio įsitikinimu, emigracijos srautą gali sustabdyti žmogiškas elgesys, bendrumo jausmas visose gyvenimo srityse, ,,o ne teoriniai samprotavimai ir popierinės vizijos”.

Kaip atsvarą visiems mūsų šalies skauduliams simpoziume ir forume kalbėjusieji vardijo mūsų šalies laimėjimus ir pažangą kai kuriose srityse – užsienio politikos pasiekimus stojant į NATO ir Europos Sąjungą bei ženkliai prisidedant prie demokratijos plėtros Rytų Europoje, ekonomikos stabilumą, palyginus ją su prastesne kai kurių Europos valstybių padėtimi, investicijas į mokslinius tyrimus, mokslininkų, menininkų nuopelnus, mokslo bei švietimo pertvarką, mokslo ir verslo slėnių kūrimą. Pasaulinius verslus turintys užsienio lietuviai tvirtino, kad Lietuvoje verslą pradėti lengviau – čia reikia mažiau kapitalo, jaunimas – išsilavinęs, smalsus ir alkanas iššūkių, dauguma lietuvių moka dvi užsienio kalbas. Ne vienas pripažino, kad pagal gyvenimo kokybę Vilnius, Kaunas lenkia net tokius didmiesčius kaip Londonas, mūsų šalis gali    džiaugtis ekologiška aplinka. Diskusijų dalyviai tvirtino, kad mūsų šalis yra puiki laboratorija specifinėms verslo kryptims, tokioms kaip bankininkystės produktų ar mobiliųjų aplikacijų kūrimas, interneto verslas, o užsieniečiams, anot pasisakiusiųjų, esame patrauklūs viskuo, kas susiję su fizika. Pernykštį investicijų derlių papuošus stambiems užsienio investuotojams „Barclays”, IBM, o šiemet – ir „Western Union”, žinovai pastebi, kad nuo to, kaip seksis atėjusiems stambiems užsienio verslininkams, priklausys visos būsimos užsienio investicijos.

Renginių dalyviai vardijo, ko šiandien reikia Lietuvai: didelių bendrų Lietuvos ir pasaulio lietuvių pastangų, mūsų šalyje bei svetur įgytų žinių ir įgūdžių, veržlių protų, jaunų, išsilavinusių žmonių. Buvo kalbama apie būtinybę stiprinti universalias vertybes bei apie reikalingą visuomenės mąstymo ir elgsenos pokytį, kad tam tikri dalykai imtų nykti ne tik dėl to, jog juos draudžia įstatymai, o dėl to, kad jų netoleruoja pati visuomenė.

Šių metų PLEF ryšių mugėje apie 50 lietuviškų bendrovių susitiko su verslo atstovais, taip pat komercijos atašė iš Didžiosios Britanijos, Rusijos, Turkijos, Olandijos, Švedijos, kitų šalių. Iš Lietuvos pusės ryšių muge susidomėjimą parodė statybų, tekstilės, baldų pramonės atstovai. Tarp mugės dalyvių buvo kultūros ir mokslo atstovų, kurie taip pat domėjosi galimybėmis pasiūlyti savo paslaugas tarptautinėje rinkoje. Prieš porą metų vykusiame PLEF kalbinti renginio dalyviai tvirtino, kad jiems ypatingai buvo naudinga ryšių mugė, kadangi joje buvo galima tiesiogiai susipažinti su įmonių atstovais, sužinoti apie jų planus, įvertinti savo galimybes, užmegzti ryšius. Deja, prieš šiųmetinį PLEF paklausus, ar jie vėl ruošiasi į forumą, ne vieno JAV gyvenančio lietuvio verslininko atsakymas buvo toks: ,,Ne, kadangi peržiūrėjęs programą pasigedau konkretumo.”

Nors nuo PLMKS ir PLEF praėjo jau pora savaičių, iki šiol jų tinklalapiuose nepavyko rasti šių dviejų renginių apibendrinimo, diskusijų išvadų – juose tebekviečiama atvykti į jau pasibaigusius renginius, vis dar kalbant apie juos būsimuoju laiku. Pasak užsienio reikalų ministro, jau tradicija tapusiam PLEF keliami tikslai sėkmingai įgyvendinami, tačiau detalesnio rezultatų įvardijimo neteko girdėti. Juk tokie renginiai – puiki proga parodyti, kad visi globalūs planai kuriami ne dėl pliusiuko.

Beje, prieš renginį ,,Draugo” redakcija kreipėsi į simpoziumo organizatorius, teiraudamasi apie galimybę įrašyti laikraštį tarp informacinių rėmėjų – juk ,,Drauge” ne kartą buvo rašoma apie abu renginius. Iki šiol atsakymo nesulaukėme, nors PLEF rengėjai savo tinklalapyje maloniai kviečia remti renginį ir teigia, jog yra ,,atviri visiems pasiūlymams”. Gal mus išgirsti sutrukdė tai, kad, tikėdamiesi geranoriško bendradrabiavimo, neatkreipėme dėmesio į mažytę pastabą, sakančią, jog pareiškus norą tapti renginio rėmėju, ,,viskas priklauso nuo Jūsų kūrybiškumo ir galimybių”.

Tarptautinių prekybos rūmų ,,ICC Lietuva” generalinio direktoriaus Algimanto Akstino teigimu, būsimuose forumuose ketinama aptarti ir kultūros reikalus – taigi ar ateityje, stiprėjant verslo ir mokslo bendradarbiavimui, netaps tradicija PLMKS ir PLEF jungti draugėn?

Tokios mintys ir pastebėjimai iš toli – tikimės, kad prie šios temos dar grįšime, labiausiai laukiame atsiliepimų tų žmonių, kurie PLMKS ir PLEF stebėjo iš arti. O ką užaugins tokie renginiai – parodys laikas.