rud
Sūduvos krašte Rudaičiai spėjo daug ką pamatyti. A. Vaškevičiaus nuotr.

R. Rudaitienė: „Gera sugrįžti į vis gražėjančią gimtinę”

ALGIS VAŠKEVIČIUS

Liepos mėnesį Lietuvoje lankosi Lemont gyvenantys Ritonė ir Teodoras Rudaičiai. Šis apsilankymas R. Rudaitienei, „Draugo” bendradarbei, yra ypatingas – į savo gimtąją Marijampolę ji sugrįžo po 18 metų pertraukos.

„Pastarąjį kartą gimtajame mieste lankiausi 1993 metais kartu su Jungtinių Amerikos Valstijų pedagogų delegacija, kai Lietuvoje kasmet buvo rengiami A.P.P.L.E. („Amerikos pedagogų talka Lietuvos švietimui”) kursai – mūsų pedagogai dalijosi patirtimi su lietuviais, buvo rengiami seminarai, susitikimai. Tada Marijampolės švietimo centre lankiausi kelias vasaras iš eilės, pažinau puikius Sūduvos krašto mokytojus, užsimezgė šilti santykiai, kurie iki šiol nenutrūko”, – pasakojo R. Rudaitienė.

Kursai baigėsi, ir prireikė net aštuoniolikos metų, kol R. Rudaitienė vėl atvažiavo į Marijampolę. Lietuvoje ji pastaraisiais metais lankėsi ne kartą, bet Sūduvos sostinėje jau nėra jokių jos giminaičių, tik senosiose miesto kapinėse ilsisi motinos tėvai. Šįsyk kartu su vyru inžinieriumi Teodoru, kuris į Marijampolę buvo atvykęs ir pernai, R. Rudaitienė nutarė pasilikti šiame mieste kelias dienas, pabendrauti su vietos pedagoge Petronėle Paškauskiene, su kuria daug bendradarbiavo A.P.P.L.E. kursų metu.

„Per tuos metus, kol čia nebuvau, miestas labai pasikeitė. Vos begalėjau atpažinti atnaujintą senąją Rygiškių Jono gimnaziją, labai graži centrinė miesto aikštė, kurią papuošė iškilus paminklas Lietuvos 1000mečiui, kalbai ir tautai paminėti. Apskritai dabar visa Marijampolė ir toliau restauruojama, atnaujinami Poezijos ir Vytauto parkai, pagrindinių gatvių danga iš asfalto keičiama į trinkeles. Mano gimtasis miestas išties gražėja”, – džiaugėsi ji.

Viešnia iš Lemont aplankė ir dar išlikusį jos gimtąjį namą, kur nuo gimimo iki 1941 metų, kai jai teko palikti Marijampolę, gyveno šešerius metus. Prisiminimuose išlikęs kiemas, takas link namo, dar viena kita detalė. Tuomet R. Rudaitienės mama dirbo seniausiame Lietuvoje ir šiemet mininčiame 80ąsias veiklos metines Marijampolės cukraus fabrike sekretore, jos tėvas buvo žemės ūkio tvarkytojas, dirbo su matininkais. Prisiminimuose išlikusi ne viena gatvė, pastatai, tačiau miestas per tiek metų išties gerokai pasikeitė.

Ilgametė skautininkė R. Rudaitienė džiaugėsi, kad į Sūduvos sostinę ji pataikė atvykti tuo metu, kai čia vyko Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidai – minima jo beatifikacija 1987 metų liepą, taip pat 140osios Palaimintojo gimimo metinės ir 120 metų nuo tada, kai popiežius Leonas XIII išleido encikliką „Rerum Novarum”, davusią pradžią krikščioniškai demokratijai Vakarų Europoje.

Tikra atgaiva svečiams buvo apsilankyti netoli nuo Marijampolės, Lūginės kaime esančioje Palaimintojo gimtinėje – pastatų ten jau nėra išlikę, bet toje vietoje pastatyta koplyčia, o jos viduje – nuotraukos iš palaimintojo J. Matulaičio apsilankymo Čikagoje 1926 metų vasarą, kai jis aplankė net 92 iš tuo metu veikusių 120 lietuviškų parapijų ir pašventino šv. Antano bažnyčią Cicero mieste. Čia svečiai sutiko jaunimo piligrimų grupę, kurie pėsčiomis atėjo 8 kilometrus iš Marijampolės bazilikos į Lūginę, čia klausėsi paskaitos apie Palaimintojo darbus ir asmenybę, meldėsi ir dalyvavo adoracijoje. Svečiai dalyvavo ir sekmadienio šv. Mišiose Marijampolės bazilikoje, kur buvo šventinamos votos.

„Mums dalyvavimas Palaimintojo minėjimo renginiuose labai svarbus ir todėl, kad priklausome J. Matulaičio misijai Lemont. Smagu matyti, kad Mišiose ir kituose rengi niuose dalyvauja daug gražaus jaunimo iš visos Lietuvos”, – sakė R. Rudaitienė.

Viešnagės Sūduvos krašte metu Rudaičiai aplankė Paežerių dvarą Vilkaviškio rajone ir apžiūrėjo ten įrengtą jų geros pažįstamos dailininkės Magdalenos StankūnėsStankūnienės parodą, dalyvavo Vilkaviškio miesto šventėje.

Jau praėjusiais metais Rudaičiai perdavė Marijampolės P. Kriaučiūno bibliotekai dvi siuntas knygų, taip pat auką minėto paminklo statybai. Šįkart R. Rudaitienė nusprendė Marijampolės „Piko valandos” leidykloje išleisti savo knygą su kelionių po įvairias šalis įspūdžiais. Ji kartu su vyru yra aplankiusi apie 70 pasaulio šalių, ir įdomiausios kelionių akimirkos sugulė į knygą „Iš kelionių užrašų”, kuri dar šiemet išvys dienos šviesą. Šią knygą ji nutarė skirti ir padovanoti Lietuvos jaunimui, kviesdama jį kuo daugiau keliauti, pažinti kitus kraštus ir vėl sugrįžti gyventi ir dirbti į gimtinę.

„Išties teko pamatyti daugybę įvairių šalių, patirti nemažai egzotiškų įspūdžių. Negaliu pamiršti Tibeto ir jo žmonių, įspūdinga buvo kelionė į Afriką, nepamirštama Kinija, Čilė ar Galapagų salos. Tačiau visada, kur tik bebuvome, nuolat prisimindavau Lietuvą. Ir po visų labai tolimų kraštų norėjosi grįžti prie tėviškės upelio, prisiskinti prie jo augančių katpėdėlių, nes tik čia toks aukštas dangus ir taip lengva kvėpuoti”, – pasakojo R. Rudaitienė.

rud
R. Rudaitienė susitiko su Marijampolės pedagoge P. Paškauskiene.