JAV grįžta prie laukinių Vakarų tradicijos?


ALEKSAS VITKUS

Kai liepos 8 d. Wisconsin valstijos gubernatorius Scott Walker pasirašė įstatymą, leidžiantį jos piliečiams su savimi nešioti (conceal and carry) šaunamuosius ginklus, Illinois liko vienintelė JAV valstija, kurioje toks įstatymas dar nėra priimtas. Kai kas galėtų pagrįstai paklausti: ,,Jei 49 JAV valstijos sutinka, kad teisė nešioti ginklus yra gera mintis, kodėl su tuo nesutinka Illinois?” Geras klausimas, bet manyti, kad panašus įstatymas bus netrukus įvestas ir Illinois valstijoje, būtų netikslu. Kai Amerikoje įstatymus leidžia ne tik savivaldybės, pavienės valstijos, bet ir federalinė valdžia, piliečio teisė į šaunamąjį ginklą ir jos tiksli interpretacija tampa sunkiai išnarpliojama.

Pirmieji anų laikų naujakuriai brangino teisę turėti ginklą, nes tuo metu jiems reikėdavo patiems gintis nuo priešiškų vietinių indėnų. Ilgainiui susikūrė milicija (angl. militia), kuri labai pravertė kariaujant ir ilgai trukusiose nepriklausomybės kovose prieš Angliją, ir JAV pilietinio karo metu. Šiandien tos milicijos jau nebėra, ir teisės į ginklą priešininkai aiškina, kad milicijos pareigas šiandien yra perėmusi Nacionalinė gvardija, kuri, pagal Konstituciją, ir tik ji, o ne visi kiti piliečiai turi teisę turėti ginklų.

1787 m. JAV Konstitucijos autoriams pristačius teisę turėti ginklus, buvo pastebėta, kad joje nebuvo nieko pasakyta apie piliečių laisves ir teises. Todėl jau 1791 m. Kongresas suformulavo pirmąsias dešimt Konstitucijos pataisų, kurios tapo žinomos kaip Piliečių teisės (Bill of Rights).

Konstitucijos antroji pataisa dėl ginklo turėjimo jau nuo pat pradžių buvo įvairiai komentuojama ir suprantama. Lietuviškame vertime ši pataisa skambėtų maždaug taip: ,,Kadangi kaip reikiant tvarkoma milicija yra būtina laisvos valstijos saugumui, piliečių teisė turėti ir nešioti ginklą negali būti varžoma.”

Vieni teisių žinovai ją suprato kaip piliečio absoliučią teisę turėti ginklą. Tuo tarpu kiti tvirtina, kad vienintelis tos pataisos tikslas buvo užtikrinti pavienių valstijų teisę turėti savo miliciją ir kad ji visiškai nevaržo federalinės ar valstijų valdžios teisės tvarkyti privačią ginklo nuosavybę ar jo naudojimą. Šis ginčas, labai aštriai suskaldęs Amerikos visuomenę, tęsiasi jau daugiau nei 200 metų.

Nelabai jį išspręsti padėjo ir dažnai  įvairuojantys Aukščiausiojo JAV Teismo (AT) sprendimai dėl tariamo ar tikro Konstitucijos pažeidimo. AT išaiškino tiek tiek, kad ginklo turėjimo teisė vis tik gali būti varžoma, pvz., neleidžiant ginklą turėti buvusiems kriminaliniams nusikaltėliams. Federalinis įstatymas taip pat  neleidžia ginklą nešioti arčiau negu 1,000 pėdų nuo mokyklų.

Siekdami pabrėžti savo argumentą, ginklų kontrolės šalininkai primena, jog jau šiandien apie pusė amerikiečių šeimų turi bent vieną šaunamąjį ginklą ir kad gal todėl Amerikoje nuo jų kasmet žūna per 35,000 žmonių, procentais daug daugiau negu bet kurioje kitoje pažengusioje valstybėje. Griežta ginklų priežiūra, jų manymu, sumažintų tais ginklais įvykdomų  nusikaltimų ir žmogžudysčių skaičių.

Turintieji ginklus aiškina juos laiką savo šeimos ar būsto apsaugai, medžiojimui, šaudymo sporto tikslams ir pan. Ginklų kontrolės priešininkai pirmiausia remiasi antrąja Konstitucijos pataisa, argumentuodami, kad su griežta priežiūra ginklus (neteisėtai) įsigyja tik nusikaltėliai, taip piliečius palikdami be galimybės apsiginti. Politikų nuomonė apie ginklų uždraudimą kartais keičiasi pagal reikalą. Štai ir sen. Barack Obama kadaise pasisakė už šaunamųjų ginklų draudimą. Bet,  siekdamas balsų, savo 2008 m. prezidentinės kampanijos metu rado reikalą žadėti – ,,Aš ginklų iš jūsų neatimsiu.”

Būdinga, kad Čikagoje jau nuo 1982 m. galiojęs potvarkis, draudęs turėti ginklų, praėjusią vasarą AT buvo paskelbtas niekiniu, kaip  prieštaraujantis Antrajai pataisai. Toks sprendimas privers miesto įstatymdavius perredaguoti įstatymą taip, kad jis nebūtų AT vėl atmestas. Manoma, kad ginklai gal bus leidžiami, bet ne verslo įstaigose, teismų rūmuose, oro uostuose, mokyklose ir dar daug kur kitur. Jei taip atsitiktų, Illinois senato atstovas Brandon Phelps juokauja, kad tai reikštų, jog įstatymo prisilaikantis Illinois pilietis ginklą galėtų nešioti vien tik savo namuose ar kieme.

Ginklų kontrolės priešininkų Illinois valstijoje atstovas Richard Pearson, Illinois Rifle Association direktorius, šmaikščiai pasijuokia iš Illinois politikų: ,,Mes pirmaujame  užkrautų mokesčių atžvilgiu, bet esame paskutiniai, saugodami savo konstitucines teises turėti ginklų ir, kai reikia, jais gintis.” Bet Illinois gubernatorius demokratas Pat Quinn yra griežtai nusistatęs prieš teisę ginklus nešioti (conceal and carry). Jei taip, tai populiarusis ,,Chicago Tribune” skiltininkas ir pokštininkas John Kass, pašiepdamas gubernatorių, satyriškai siūlo tokį kompromisą: ,,Jei nesutinkame su ‘conceal and carry’, tai pereikime prie ‘reveal and carry’”. Kitaip sakant, jei jau nešioji  ginklą teisėtai, tai ir neslėpk jo.

Kass vaizdžiai pavaizduoja tikro  kaubojaus nešiojamo ginklo pranašumą. Tarkime, ,,conceal and carry’’ valstijoje įvyksta eismo nelaimė. Abu vairuotojai iššoka iš savo automobilių. Vienas pradeda šaukti, plūsti ir vanoti kitą. Nuo jo neatsilieka ir tas kitas. Kyla triukšmas, peštynės, o gal net ir smarkios muštynės. Bet, jei avarija įvyktų ,,reveal and carry” valstijoje, abu vairuotojai iššoktų ir pastebėtų, kad jie, kaip tikri kaubojai, abu turi prie diržų kabantį net po vieną nemažą pistoletą ar revolverį. Abu vienas kito atsargiai atsiprašytų, aiškiai matydami, jog kaip smarkiai bebūtų apdaužyti automobiliai, žmogaus gyvybės kainos jie neverti. Ginklai tylėtų. Atvyktų policija, ir viskas baigtųsi taikiai.