JAV grįžta prie laukinių Vakarų tradicijos?
ALEKSAS VITKUS
Kai liepos 8 d. Wisconsin valstijos gubernatorius Scott Walker
pasirašė įstatymą, leidžiantį jos piliečiams su savimi
nešioti (conceal and carry) šaunamuosius ginklus,
Illinois liko vienintelė JAV valstija, kurioje toks įstatymas dar nėra
priimtas. Kai kas galėtų pagrįstai paklausti: ,,Jei 49 JAV valstijos
sutinka, kad teisė nešioti ginklus yra gera mintis, kodėl su tuo
nesutinka Illinois?” Geras klausimas, bet manyti, kad
panašus įstatymas bus netrukus įvestas ir Illinois valstijoje,
būtų netikslu. Kai Amerikoje įstatymus leidžia ne tik savivaldybės,
pavienės valstijos, bet ir federalinė valdžia, piliečio teisė į
šaunamąjį ginklą ir jos tiksli interpretacija tampa sunkiai
išnarpliojama.
Pirmieji anų laikų naujakuriai brangino teisę turėti ginklą, nes tuo
metu jiems reikėdavo patiems gintis nuo priešiškų
vietinių indėnų. Ilgainiui susikūrė milicija (angl. militia), kuri
labai pravertė kariaujant ir ilgai trukusiose nepriklausomybės kovose
prieš Angliją, ir JAV pilietinio karo metu. Šiandien tos
milicijos jau nebėra, ir teisės į ginklą priešininkai
aiškina, kad milicijos pareigas šiandien yra perėmusi
Nacionalinė gvardija, kuri, pagal Konstituciją, ir tik ji, o ne visi
kiti piliečiai turi teisę turėti ginklų.
1787 m. JAV Konstitucijos autoriams pristačius teisę turėti ginklus,
buvo pastebėta, kad joje nebuvo nieko pasakyta apie piliečių laisves ir
teises. Todėl jau 1791 m. Kongresas suformulavo pirmąsias dešimt
Konstitucijos pataisų, kurios tapo žinomos kaip Piliečių teisės (Bill
of Rights).
Konstitucijos antroji pataisa dėl ginklo turėjimo jau nuo pat pradžių
buvo įvairiai komentuojama ir suprantama. Lietuviškame vertime
ši pataisa skambėtų maždaug taip: ,,Kadangi kaip reikiant
tvarkoma milicija yra būtina laisvos valstijos saugumui, piliečių teisė
turėti ir nešioti ginklą negali būti varžoma.”
Vieni teisių žinovai ją suprato kaip piliečio absoliučią teisę turėti
ginklą. Tuo tarpu kiti tvirtina, kad vienintelis tos pataisos tikslas
buvo užtikrinti pavienių valstijų teisę turėti savo miliciją ir kad ji
visiškai nevaržo federalinės ar valstijų valdžios teisės
tvarkyti privačią ginklo nuosavybę ar jo naudojimą. Šis ginčas,
labai aštriai suskaldęs Amerikos visuomenę, tęsiasi jau daugiau
nei 200 metų.
Nelabai jį išspręsti padėjo ir dažnai įvairuojantys
Aukščiausiojo JAV Teismo (AT) sprendimai dėl tariamo ar tikro
Konstitucijos pažeidimo. AT išaiškino tiek tiek, kad
ginklo turėjimo teisė vis tik gali būti varžoma, pvz., neleidžiant
ginklą turėti buvusiems kriminaliniams nusikaltėliams. Federalinis
įstatymas taip pat neleidžia ginklą nešioti arčiau negu
1,000 pėdų nuo mokyklų.
Siekdami pabrėžti savo argumentą, ginklų kontrolės šalininkai
primena, jog jau šiandien apie pusė amerikiečių šeimų
turi bent vieną šaunamąjį ginklą ir kad gal todėl Amerikoje nuo
jų kasmet žūna per 35,000 žmonių, procentais daug daugiau negu bet
kurioje kitoje pažengusioje valstybėje. Griežta ginklų priežiūra, jų
manymu, sumažintų tais ginklais įvykdomų nusikaltimų ir
žmogžudysčių skaičių.
Turintieji ginklus aiškina juos laiką savo šeimos ar
būsto apsaugai, medžiojimui, šaudymo sporto tikslams ir pan.
Ginklų kontrolės priešininkai pirmiausia remiasi antrąja
Konstitucijos pataisa, argumentuodami, kad su griežta priežiūra ginklus
(neteisėtai) įsigyja tik nusikaltėliai, taip piliečius palikdami be
galimybės apsiginti. Politikų nuomonė apie ginklų uždraudimą kartais
keičiasi pagal reikalą. Štai ir sen. Barack Obama kadaise
pasisakė už šaunamųjų ginklų draudimą. Bet, siekdamas
balsų, savo 2008 m. prezidentinės kampanijos metu rado reikalą žadėti
– ,,Aš ginklų iš jūsų neatimsiu.”
Būdinga, kad Čikagoje jau nuo 1982 m. galiojęs potvarkis, draudęs
turėti ginklų, praėjusią vasarą AT buvo paskelbtas niekiniu, kaip
prieštaraujantis Antrajai pataisai. Toks sprendimas privers
miesto įstatymdavius perredaguoti įstatymą taip, kad jis nebūtų AT vėl
atmestas. Manoma, kad ginklai gal bus leidžiami, bet ne verslo
įstaigose, teismų rūmuose, oro uostuose, mokyklose ir dar daug kur
kitur. Jei taip atsitiktų, Illinois senato atstovas Brandon Phelps
juokauja, kad tai reikštų, jog įstatymo prisilaikantis Illinois
pilietis ginklą galėtų nešioti vien tik savo namuose ar kieme.
Ginklų kontrolės priešininkų Illinois valstijoje atstovas
Richard Pearson, Illinois Rifle Association direktorius,
šmaikščiai pasijuokia iš Illinois politikų: ,,Mes
pirmaujame užkrautų mokesčių atžvilgiu, bet esame paskutiniai,
saugodami savo konstitucines teises turėti ginklų ir, kai reikia, jais
gintis.” Bet Illinois gubernatorius demokratas Pat Quinn yra
griežtai nusistatęs prieš teisę ginklus nešioti (conceal
and carry). Jei taip, tai populiarusis ,,Chicago Tribune”
skiltininkas ir pokštininkas John Kass, pašiepdamas
gubernatorių, satyriškai siūlo tokį kompromisą: ,,Jei
nesutinkame su ‘conceal and carry’, tai pereikime prie
‘reveal and carry’”. Kitaip sakant, jei jau
nešioji ginklą teisėtai, tai ir neslėpk jo.
Kass vaizdžiai pavaizduoja tikro kaubojaus nešiojamo
ginklo pranašumą. Tarkime, ,,conceal and carry’’
valstijoje įvyksta eismo nelaimė. Abu vairuotojai iššoka
iš savo automobilių. Vienas pradeda šaukti, plūsti ir
vanoti kitą. Nuo jo neatsilieka ir tas kitas. Kyla triukšmas,
peštynės, o gal net ir smarkios muštynės. Bet, jei
avarija įvyktų ,,reveal and carry” valstijoje, abu vairuotojai
iššoktų ir pastebėtų, kad jie, kaip tikri kaubojai, abu
turi prie diržų kabantį net po vieną nemažą pistoletą ar revolverį. Abu
vienas kito atsargiai atsiprašytų, aiškiai matydami, jog
kaip smarkiai bebūtų apdaužyti automobiliai, žmogaus gyvybės kainos jie
neverti. Ginklai tylėtų. Atvyktų policija, ir viskas baigtųsi taikiai.