DRAUGAS article summary

Jono Kuprio nuotraukos

Mūsų archyvai – mūsų istorija

Rugsėjo pradžioje Čikagoje vyks JAV lietuvių archyvų ir bibliotekų konferencija

DALIA CIDZIKAITĖ

Prieš metus įkurto JAV LB Archyvų komiteto pirmininkė Dalė Lukienė neslepia, jog darbas, rūpinantis archyvais išeivijoje, nėra iš lengvųjų, nes yra dar daug archyvinės medžiagos, kurią reikia skubiai sutvarkyti ir išsaugoti. D. Lukienės žodžiais, „išmušė 11ta valanda”, todėl reikia paskubėti tai atlikti. Bandant pasivyti prarastą laiką, Archyvų komitetas kartu su Lituanistikos tyrimo ir studijų centru (LTSC) šių metų rugsėjo 3–4 dienomis Čikagoje rengia JAV lietuvių archyvų ir bibliotekų konferenciją, kurioje su pranešimais dalyvaus JAV lietuvių archyvinių centrų, bibliotekų bei organizacijų atstovai, taip pat – svečiai iš Lietuvos: Lietuvos vyriausiasis archyvaras dr. Ramojus Kraujelis, Lietuvos Centrinio valstybės archyvo direktorius Dalius Žižys, Lietuvos Ypatingojo archyvo direktorius Ovidijus Leveris ir LR Užsienio reikalų ministerijos ambasadorius archyvų reikalams dr. Vytautas Žalys.

Pirmiesiems antrosios imigracijos bangos lietuviams pradėjus kurti archyvus, kaupti lietuvišką kultūrinį archy

palikimą Putnam, CT, ilgus metus su archyvais dirbo žmonės, kurie tą darbą norėjo ir mokėjo atlikti. Pasak D. Lukienės, jiems išmirus ar sulaukus garbingo amžiaus, kuriam laikui atsivėrė spraga. Šiuo metu jau jaunesnė karta perima jų darbus, nors, pastebėjo pašnekovė, archyviniam darbui atlikti vis dar trūksta mūsų visuomenės atidesnės paramos.

JAV LB Archyvų komiteto pirmininkė ypač vertina LTSC direktoriaus dr. Jono Račkausko paskutinių 25 metų pastangas. Per tą laiką jis rūpestingai ir su pasiaukojimu tvarkė archyvus, bendravo su Lietuvos Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, sudarė Centre elektroninį laikomų knygų katalogą, sukūrė archyvo internetinį puslapį. Tačiau ilgainiui tokia veikla tapo beveik neįmanoma – ėmus menkėti finansinei paramai, archyvų tvarkymo ir saugojimo sąlygos taip pat pablogėjo. Naujas LTSC archyvų direktorius dr. Augustinas Idzelis ieško naujų galimybių ir kelių, kaip ir vėl įžiebti prigesusią Centro veiklą. Energingai darbą pradėjo ir nauja Amerikos lietuvių kultūros archyvo (ALKA) direktorė dr. Mirga Girniuvienė, kuri nuo praeitų metų jau daug ką atliko. Tarp nuveiktų darbų – sukurtas internetinis ALK’os puslapis, kuriame paskelbti ir aprašyti archyvų fondai (www.lkma.org/alka. htm).

JAV LB Archyvų komiteto pirmininkė pastebi, jog ne visi archyvai tvarkomi didžiuosiuose išeivijos archyvuose. Yra sukaupta ir mažesnių archyvėlių, kuriais rūpinasi tam darbui pasiaukoję žmonės, savanoriškai archyvus kaupdami, juos saugodami. ,,Jiems reikia paramos ir pagalbos, – įsitikinusi D. Lukienė, – nes, norint tuos archyvėlius tinkamai sutvarkyti ir aprašyti, reikia daugiau rankų. O tas darbas yra ir įdomus, ir uždegantis, kai pradedi vartyti praeities įvykius, rodos dar gyvus atmintyje, menančius dokumentus.”

Nors pareiga rūpintis lietuvių išeivijos archyvais teko JAV LB Kultūros tarybai, D. Lukienė pripažįsta, jog į šias pareigas nebuvo kreipiamas pakankamas dėmesys. ,,Darbas keletą metų buvo kiek pristojęs, – sako pirmininkė, – todėl tą laiką reikia pasivyti.” Ir tai reikia daryti nelaukiant – dabar ir greitai, Lietuvai padedant techniniais klausimais, profesiniais patarimais. D. Lukienei ėmus vadovauti JAV LB Kultūros tarybai, jai atkreipus JAV LB Krašto valdybos dėmesį į sunkią archyvų išeivijoje padėtį, kai kas jau pasikeitė – prieš metus JAV LB įkūrė atskirą – Archyvų – komitetą.

Susirūpinimą išeivijos archyvais paskutiniu metu rodo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB), praėjusį rudenį pradėjusi domėtis, kaip sužinoti, kur pasaulyje yra išlikusių archyvų ir kaip juos sutvarkyti. Tuo tikslu buvo įkurtas PLB Archyvų komitetas, į kurį pakviesti ir 3 JAV LB Archyvų komiteto nariai, tarp jų – ir D. Lukienė. Šiuo klausimu PLB valdyba kalbasi su Lietuvos valstybinėmis įstaigomis. Prieš keletą mėnesių ,,Globalinės Lietuvos” strategijos rėmuose buvo sukurta išeivijos archyvų išsaugojimo ir tvarkymo strategija. Nors D. Lukienė sutinka, jog strategija yra viso labo biurokratinės sistemos, kurios ratas sukasi lėtai, dalis, vis dėlto ji džiaugiasi palankiu Lietuvos dėmesiu išeivijos archyvams.

archy

Kalbėdama apie bendradarbiavimą su Lietuva, D. Lukienė apgailestauja, jog jos užmegztas ryšys nutrūko įvykus Lietuvos archyvų sistemos pertvarkai. Pagal naują tvarką, Lietuvos archyvai dabar priklauso Kultūros ministerijai, tiksliau – jos rėmuose veikiančiai Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybai. JAV LB Archyvų komiteto pirmininkė tikisi, jog rugsėjo mėnesį Čikagoje rengiama konferencija, į kurią atvyksta ir svečiai iš Lietuvos, padės užmegzti stipresnį ir pastovesnį ryšį su archyvais besirūpinančiomis įstaigomis Lietuvoje.

Pagrindinis JAV LB Archyvų komiteto bendradarbiavimo su Lietuva tikslas nėra finansinės paramos ieškojimas. ,,Nežadame prašyti paramos iš Lietuvos, – sako D. Lukienė, – nes Lietuva neturi tokių galimybių. Mes turime patys surasti rėmėjus. Iš Lietuvos tikimės bendradarbiavimo, bet ne išeivijos archyvų sutvarkymo, – tai turėsime padaryti patys.” D. Lukienė net ir šūkį yra tam tikslui sukūrusi – ,,Mūsų archyvai – mūsų istorija”.

Išsaugant išeivijos archyvus, yra reikalingi ne tik rėmėjai – ne mažiau svarbūs yra savanoriai ir visuomenės švietimas. Tai dar viena iš priežasčių, kodėl šį rudenį rengiama JAV lietuvių archyvų ir bibliotekų konferencija, į kurią kviečiami visi, besirūpinantys lietuvių archyvais ir bibliotekomis išeivijoje.

Kol kas D. Lukienė atmeta galimybę išeivijoje esančius archyvus siųsti į Lietuvą. Jos nuomone, tai galima būtų daryti už kokių 50 ar daugiau metų, kai Lietuva sustiprės politiškai ir ekonomiškai, o išeivijoje gyvenančių lietuvių skaičius galbūt pradės mažėti. Jei archyvai kada nors grįš į Lietuvą, JAV LB Archyvų komiteto pirmininkė norėtų, jog Lietuvoje jiems būtų sukurtas atskiras padalinys, kad išeivijos archyvai nepaskęstų milžiniškuose Lietuvos archyvuose, kurių šiuo metu yra arti 15-kos su daugybe pastatų ir gausiu būriu juose dirbančių žmonių.

Kalbant apie LTSC archyvus Čikagoje, D. Lukienės nuomone, tol, kol archyvai liks išeivijoje, idealiausias variantas juos saugoti ir prižiūrėti būtų atskiro pastato, kuriame vyktų kasdieninis archyvavimo, katalogavimo darbas ir kuriame archyvai būtų apsaugoti, įsigijimas. ,,Siūliau įsigyti marijonų vienuolyną, kuris prieš dvejus metus buvo pardavinėjamas, – sako JAV LB Archyvų komiteto pirmininkė. – Žinoma, reikia įdėti daug darbo paverčiant vienuolyną tinkamu centru, bet tokiu atveju išgelbėtume du kultūrinius židinius – mūsų archyvus ir marijonų vienuolyną, suprojektuotą lietuvio architekto, ilgus metus išlaikytą lietuvių marijonų. Tai – irgi mūsų paveldas.”

JAV lietuvių archyvų ir bibliotekų konferencija vyks 2011 m. rugsėjo 3–4 dienomis Jaunimo centre, Čiurlionio galerijoje (5600 South Claremont Ave., Chicago, IL). Konferencijos pradžia rugsėjo 3 d., šeštadienį; 9 val. r. registracija, 9:30 val. r. – atidarymas. Registracijos mokestis dviem dienoms – 30 dol. (su priešpiečiais). Dėl registracijos kreipkitės į Dalę Lukienę tel. 301-598-6657 arba e. paštu: dalelukas@verizon.net.

arch

Didžiausi lietuvių archyvai JAV

• Lituanistikos tyrimo ir studijų centras Jaunimo centre, Čikagoje. Jame yra 8 skirtingi archyvai, įskaitant ir didžiulį Pasaulio lietuvių archyvą. (www.lithuanianresearch.org);

• Pasaulio lietuvių centre, Lemont, IL yra laikomi keli gerai sutvarkyti archyvai. Ypač gerai sutvarkytas Skautų sąjungos archyvas, yra išleistas ir katalogas.

• Amerikos lietuvių kultūros archyve Putnam, CT sukaupta labai daug išeivių kultūrinio turto ir archyvų.
(www.lkma.org/alka.htm)

• Balzeko lietuvių kultūros muziejus Čikagoje (www.balzekasmuseum.org)

• Istorinės medžiagos yra ir Baltimore Lietuvių namų muziejuje, bibliotekoje ir archyve, taip pat įvairiuose kitų miestų kultūros centruose, parapijose, organizacijose ir privačiuose archyvuose.

• Apie 60 JAV universitetų, institutų, valdžios agentūrų ir muziejų saugoma archyvinė medžiaga lietuviškomis temomis (daugiau žr. www.JAVLB .org, ,,Lithuanian archives”).