filmas
Filmas apie 1941 metų Birželio sukilimą:
ieškant modus vivendi
JAV lietuviai kviečiami į istorinio-dokumentinio filmo „Pavergtųjų sukilimas” peržiūrą

DALIA CIDZIKAITĖfilmas

Nepraėjus nė metams nuo Lietuvos viešosios įstaigos E2K (edukacija, kultūra ir kinas) kūrybinės grupės viešnagės Šiaurės Amerikoje, kurios metu ji rinko medžiagą istoriniam dokumentiniam filmui ,,Pavergtųjų sukilimas”, skirtam 1941 metų Birželio sukilimo septyniasdešimtmečiui, sukurtą filmą netrukus pamatys ir JAV lietuviai.

Lietuvos Respublikos Seimas dar praėjusiais metais 2011 metus paskelbė Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių metais. Kurti filmą studijai E2K pasiūlė žurnalistas Vidmantas Valiušaitis, kuris JAV ir Kanadoje lankėsi praėjusių metų gruodį, lydimas filmo direktorės Agnės Zalanskaitės ir operatoriaus Andriaus Bartkaus. Vieną iš viešnagės popiečių filmo kūrėjai susitiko su Čikagos lietuviais Ateitininkų namuose Lemont, IL.

Kalbėdami apie filmo sumanymą ir jo kūrimą, svečiai kalbėjo apie iššūkius. Valiušaitis neslėpė, jog jų pasirinkta tema – 1941 metų Birželio sukilimas – ypač sudėtinga, nevienodai vertinama, o ją lydinčios prieštaringos nuomonės ir vertinimai tęsiasi jau 70 metų ir vis dar nėra išspręsti. Todėl jam šio projekto įgyvendinimas yra savotiškas bandymas surasti ,,tą visuomeniškai tinkamą modus vivendi”.

Direktorė Zalanskaitė pastebėjo, jog šiuolaikiniuose Lietuvos mokyklų vadovėliuose tokioms temoms kaip 1941 metų Birželio sukilimas nėra vietos. ,,Apie Romos imperijos raidą mes galime papasakoti kur kas daugiau, – sakė ji, – nei apie 20 metų nepriklausomos Lietuvos istoriją, kurią dar gyvai atsimename.” Ne geriau atrodo ir lietuviškų istorinių filmų sąrašas – jis labai jau kuklus. Todėl filmo ,,Pavergtųjų sukilimas” kūrėjai mano, jog filmas tarnaus ne tik kaip pažinimo priemonė, bet ir kaip siekis gaivinti visuomenės istorinę sąmonę. ,,Tikime, – sakė direktorė, – kad mums bent iš dalies tai pavyks. Kad sukūrę filmą ir jį deramai pristatę būsime ramūs, jog priemonės susipažinti su ta istorija yra.”

Kadangi filmo tema jautri, jo kūrėjai iškėlė sau tikslą 1941 metų įvykius pristatyti kuo sąžiningiau. Pasak Valiušaičio, 1941 metų įvykiai ilgą laiką buvo demonizuojami. ,,Sukilimas, – susitikimo su Čikagos visuomene metu sakė jis, – buvo vaizduojamas kaip velnių orgijos. Kita vertus, kai išeivijoje apie jį skaitai, sukilimas atrodo kaip didvyriškas žygis, pareikalavęs milžiniškų pastangų.” Filmo kūrėjai įsitikinę, jog lietuviams, kalbant apie šį konkretų istorijos įvykį, nereikia gėdytis savo istorijos ar rodyti, kad nieko nevyko.

Nors, kaip ir bet kuriame istoriniame įvykyje, ir Birželio sukilime netrūko dramos ir įtampos, juk, pasak Valiušaičio, valstybių, tautų, žmonių interesų susikirtimai buvo likiminiai: vieniems – mirtis, kitiems – išsigelbėjimas. Kurdami filmą kūrėjai siekė vadovautis tais kino dokumentikos principais, kuriais vadovaujasi, pavyzdžiui, britų kūrėjai. O tai reiškia: pristatyti istorinį kontekstą, apie jį kalbėti, bet tai daryti ramiai. ,,Vien sąžiningas istorijos faktų pristatymas, – Valiušaičio nuomone, – būtų pats geriausias ir teisingiausias kelias pasiekti tuos tikslus, apie kuriuos Agnė kalbėjo, – žmonės turi pamatyti, kas tada dėjosi.”

E2K kuriami filmai šiek tiek skiriasi nuo lietuvio akiai įprasto dokumentinio filmo žanro. Prieš filmo premjerą Vilniuje direktorė sakė, jog ,,be autentiškos archyvinės medžiagos, nuotraukų, mokslininkų komentarų, pokalbių su įvykių liudininkais, filme yra to meto įvykių atspindžių, kurie žiūrovą įtraukia ir įtikina”.

Viena iš svarbesnių E2K kūrybinės grupės užduočių JAV ir Kanadoje buvo žmonių, kurie dalyvavo sukilime, suradimas ir jų kalbinimas. Tiesa, tokių liudininkų jau yra likę labai nedaug. Kalbėdamas Ateitininkų namuose Valiušaitis apgailestavo, jog dėl prastos sveikatos nepavyko nufilmuoti Čikagoje gyvenančio vieno iš 1941 metų Birželio sukilimo vadovų Pilypo Naručio.

Dviejų dalių filme kalba ne tik liudininkai, bet ir jų palikuonys, kaip antai dr. Adolfo Damušio vaikai, Juozo Brazaičio anūkė. Valiušaitis sakė, jog tokie pokalbiai parodo, kaip štai jau kelinta karta, užaugusi kitoje aplinkoje, laikosi tų pačių principų, kuriais tikėjo tėvai ar seneliai. Tai liudija Damušių pavyzdys. Tačiau išryškės ir kita linija, kur, kaip ir išeivijoje, viena visuomenės dalis išsilaikė patriotiška, o kita jos dalis ištirpo. ,,Brazaičio anūkės pasisakymas – labai dramatiškas, – pasakojo E2K grupės narys Valiušaitis, – gal atspindintis ir tautos likimą, pastangą suvokti save istorijoje.”

Tą vakarą filmuojant Brazaičio anūkę, ji daug klausinėjo apie savo senelį. Pradėjo vieną kitą žodį lietuviškai įterpti. ,,Matai, kaip žmogus akyse persilaužė, – sakė žurnalistas. – Jeigu tokie dalykai vyksta žmonių sielose, neabejoju, jog ir tautos gali keistis. Tautos gali pakeisti savo kryptį, atsikratyti nusiminimų, kitų neigiamų jausmų.”

Kita filmo ,,Pavergtųjų sukilimas” plotmė yra mokslinė, kur išsakoma žinovų nuomonė. Apsilankymo Čikagoje metu vienas iš kalbintųjų buvo dr. Augustinas Idzelis. Kūrėjų planuose buvo ir amerikiečių požiūrio pristatymas filme, tarp tokių – neseniai knygą ,,Bloodlands: Europe Between Hitler and Stalin” (Basic Books, 2010) parašęs Timothy Snyder. ,,Mes kalbėjomės ne tik su tais, kurie sukilimą vertina teigiamai, – sakė Valiušaitis. – Per daug yra kontroversijų, kad galima būtų nutylėti, kad nekreiptume dėmesio į tuos žmones, kurie sukilimą vertina kaip politinį įvykį.”

Valiušaitis įsitikinęs, jog yra labai svarbu filme sukurti galimybę tokiam dialogui ir požiūriui, kuris pasauliui kalbėtų balsais tų, kurie turi vardą, kartu pristatant ir lietuvių požiūrį. ,,Lygiai svarbu pakalbėti su rusų, vokiečių istorikais, nes tai – ir jų istorija”, – įsitikinęs jis.

Viešnagės Čikagoje metu filmo direktorė pasidžiaugė kūrybiniu-darbiniu apsilankymu Amerikoje. Išvažiuodami filmo kūrėjai turėjo 15 valandų filmuotos medžiagos, daugiau nei 300 gigabaitų atminties, įrašytos Amerikoje kalbant su tų įvykių liudininkais, klausant atsiminimų, vertinimų. Nemažai parsivežta ir kitos medžiagos: nuotraukų, dokumentų.

Filmas ,,Pavergtųjų sukilimas” ekrano šviesą išvydo šių metų birželio mėnesį. Jį jau pamatė Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių žiūrovai. Pasak direktorės Zalanskaitės, ,,svarbu, kokį gyvenimą tas filmas gyvens po to. Svarbu, kad po premjeros valstybinėse institucijose filmas būtų parodytas per televiziją, o svarbiausia – norime išleisti DVD ir pristatyti jį į šalies mokyklas”.

Išvažiuodami filmo kūrėjai ne tik užtikrino, jog filmas bus sukurtas, bet ir patikino, jog jis bus tikrai geras. Tad mūsų dėmesiui – nevienareikšmiškai vertinamam Lietuvos istorijos įvykiui– 1940 metų Birželio sukilimui – skirtas dokumentinis filmas.

Dokumentinio filmo „Pavergtųjų sukilimas” peržiūros vyks rugpjūčio 19 d., penktadienį, 7 val. v. Balzeko lietuvių kultūros muziejuje (6500 S Pulaski Rd., Chicago, IL 60629) ir rugpjūčio 21 d., sekmadienį, 12:30 val. p. p. Lietuvių dailės muziejuje, Pasaulio lietuvių centre (4911 127th St., Lemont, IL). Filmo peržiūrose dalyvaus 1939–1941 m. įvykių liudininkai, kurie pasidalins savo prisiminimais, išgyvenimais.

Renginių metu bus galimybė įsigyti filmo DVD kopijas. Peržiūras rengia Lietuvių fronto bičiuliai, lietuviškų suvenyrų parduotuvė internete „Dalelė Lietuvos”, LR generalinis konsulatas Čikagoje. Daugiau informacijos tel. (312) 397-0382 arba agne@ltconschi.org.

film

film
Nuotraukose filmo akimirkos. Iš VšĮ E2K internetinės svetainės.
film

film

E2K filmavimo grupės nariai viešnagės Čikagoje metu trumpai apsilankė ir „Draugo” redakcijoje, kur su dideliu susidomėjimu vartė senuosius „Draugo” numerius. Dalios Cidzikaitės nuotr

.