Ruduo: vaikams mokslas, o suaugusiems – posėdžiai

 ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS

Rugsėjo mėnuo – tai metinis šei­mų ritualas, kai vaikams perkami mokslo reikmenys, į kuprines deda­mos knygos, pasirašinėjamos įvairios formos, prie mokyklos autobusų aša­rojančios mamytės atsisveikina su pir­mokais. Linda Wacyk su ,,Michi­gan County Lines” skaitytojais dalina­si mintimis ir įžvalgomis apie mokslus ir mokyklą. Jos manymu, mo­kykla yra daugiau nei vieta, kur iš­mokstama skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Mokykla yra ir vieta, kur bendraujama, mezgamos pažintys, kur stiprinamos draugystės su kitais mokiniais, mokytojais ir tėvais.

Tyrimai rodo, kad vaikai yra lai­mingesni ir paklusnesni, jei turi drau­gų. Jų pažymiai geresni, be to, jie bū­na labiau įsitraukę į mokyklos gyve­nimą. Socialiai kompetentingi vaikai ir jaunuoliai geriau sugyvena su sa­vo mokytojais. Pastarieji juos labiau mėgsta ir teikia daugiau dėmesio, kas padidina jų sėkmę moksle. Labiau į mo­kyklos gyvenimą įsitraukę vaikai turi geresnę motyvaciją siekti aukštumų moks­le, aktyviau dalyvauja klasės paš­nekesiuose, turi ma­žesnę galimybę likti toje pačioje kla­sėje dar me­tams.

Kas nutiktų, jeigu šįmet į moki­nukų kuprines prikrautume jiems rei­kalingų įgūdžių, skatinančių ge­res­nius santykius su klasiokais bei suaugusiais? Šios ,,gėrybės” mažai kai­nuoja, nors reikalauja daug laiko ir pokalbių. Knygos ,,Success 101 for Teens: 7 Traits for Winning Life” au­torius Mark Hansen turi konkrečių pa­siūlymų, kaip tai pradėti daryti. Jis pataria su vaikais kalbėti konkrečiomis temomis, o ne bendrybėmis.

Mokslo metų pradžia yra labai geras metas su savo vaikais pakalbėti apie draugystes. Daugelis vaikų pa­ten­ka į bėdą, nes pasirenka blogus drau­gus. Kiekvienų mokslo metų pradžioje vaikai susipažįsta su naujais mokiniais. Vaikams reikia su­vok­ti, kad, pvz., kitame suole sėdintis mokinys, pasakinėjantis atsakymus anglų kalbos pamokose, nebūtinai yra vertas dėmesio ar draugystės. Su­augusieji draugystes vertina pagal tai, kiek turima panašumų pomėgiuo­se ir vertybėse. Jei tokį draugų at­rankos kriterijų tėvai perduotų savo vaikams, būtų didesnė galimybė, kad jų vaikai pasirinks tinkamesnius draugus. Hansen išskiria septynis bruožus, pagal kuriuos vai­kai turėtų įvertinti save ir savo draugus:

Ryžtingumas reiškia norą pa­siek­ti tai, kas užsibrėžta. Tam reikia protinės ir fizinės paruošties.

Atsakomybė yra savo elgesio pa­­sekmių, nesvarbu, ar jos būtų teigia­mos, ar neigiamos, priėmimas.

Pasitikėjimas yra teigiamas sa­vo jėgų įvertinimas. Jei stokojama pa­si­tikėjimo savimi, mažai kas kitas tokiu pasitikės.

Meilė reikalauja suprasti jausmų galią. Ji gali mus vesti į aukštumas arba į prarają. Iš meilės kylan­čias jėgas reikia nukreipti išmin­tingai.

Ištvermingumas reikalauja pri­si­rišimo ir įsitikinimo, kad visos pas­tangos yra nukreiptos užsibrėž­tiems tikslams pasiekti.

Svajonės yra svarbios, nes jos – mūsų degalai gyvenimo katile. Reikia savo svajones pa­lai­kyti, nes jose glūdi vilties išreiškimas.

Teigiama nuotaika yra labai svarbi svajones įgyvendinant.

Kas dieną žiniasklaidoje pilna ap­rašymų apie jaunimo nesėkmes bei jų nusikaltimus. Tam reikia užbėgti už akių ir vaikams duoti aiškias gai­res, kurios padėtų jiems išvengti sun­kumų ir nurodytų prasmingo gy­venimo kryptį. Kartais matome ant au­tomobilių priklijuotus lipdukus, sakančius, kad ,,Mano vaikas yra garbės sąra­še”. Jei Jūsų vaikas to užsitarnavo, užsikabinkite tokį lipduką ir ant savo automobilio. Tuo pačiu vaikui pasaky­ki­te, kad didžiuojatės jo draugiškumu, ištverme bei humoro jausmu. Šios sa­vybės gal nebus lipdukuose tiesiogiai suminėtos, bet jos išlieka svarbios vaikų gy­ve­nime dabar ir ateityje.

Laikas, praleistas mokinantis ar treniruojantis, yra svarbus sėkmin­gam mokslui ir sportui. Taip pat svar­bu moksleivio ryšių palaikymas su tėvais. Bendramečiai turi daug įta­kos, bet moksliniai tyrimai rodo, kad tėvai turi daugiau įtakos. Vienoje studijoje rasta, kad devyni iš dešim­ties jaunuolių sakė, kad motina jiems turi daug įtakos. Aštuoni iš dešimties tą patį patvirtino apie savo tėvą. Artimus ryšius su tėvais turintys paaugliai geriau mokosi, mažiau rūko, mažiau piktnaudžiauja narkotikais, rečiau tampa kitų neigiamų įpročių įkalintais. Jei tėvai mano, kad jie prarado bet ko­kią įtaką savo paaugliams, jie ne­tu­rėtų nustoti su jais kalbėti, nes pa­au­g­­liai, nors gal to ir nepripažįsta, vis tiek girdi tai, kas jiems sakoma.

* * *

Su rudeniu sugrįžta įvairi visuo­meninė veikla, kuri neapsieina be po­sė­džių ir susirinkimų. ,,Los Angeles Times” dienraščio bendradarbis Scott J. Wil­son, sudaręs penkių punktų patarimus dėl ilgų posė­džių, nurodo, kaip jų išvengti.

Pirmiausia, reikia turėti posė­džio tikslą ar tikslus. Prieš posėdį reikia vi­siems išdalinti turimą informaciją, kad posėdyje dalyvaujantys galėtų tai ap­tarti, o ne gaišti laiką viską skaitydami posėdžio metu. Kuo geriau pa­si­ruošta prieš posėdį, tuo sėkmin­gesnis bus pats posėdis. Prieš posėdį aptarkite po­sėdžio trukmę ir to nutarimo laikykitės. Tai gali prisidėti prie darnios ir darbingos nuotaikos posė­džio metu. Kai kur pramonėje ir versle posėdžiai vyksta stovint. Tokie po­sėdžiai yra ne tik našesni, bet ir trumpesni – žmonės nenori posėdžiau­­ti ilgiau, negu tarnauja jų ke­liai. Pagaliau, posėdžio pabaigoje svarbu apžvelgti numatomus veiks­mus ir kiekvieno asmens įsipareigojimą juos vykdant. Tai neturėtų už­trukti ilgiau nei 30 sekundžių kiek­vienam posėdyje dalyvaujančiam, be to, kartais tai iškelia svarbius, bet dar neaptartus klausimus.

Tad mokinukams prieš akis mokslas, o jų tėveliams ir kitiems suaugusiems – (trumpi) posėdžiai. Iš­minties ir tikros draugystės abiem šioms gru­pėms!