Abejingumas – baisiau už mirtį

VITALIJA DUNČIENĖ

Spėjau, kad dvigubos pilietybės klausimas bus dar viena lietuvius sklaidanti ir pykdanti tema. Gaila, kad mano spėjimas pasitvirtino. Lietuvos žiniasklaidoje skaitau komentarus, kuriuose visi svetur duonos ieškoti išvykę lietuviai vadinami išdavikais. Neseniai „Drauge’’ skaičiau komentarus, kuriuose nenorintys prarasti Lietuvos pilietybės ar pasisakantys už dvigubą pilietybę lietuviai vadinami egoistais, hedonistais, materialistais, JAV įstatymų laužytojais, norinčiais sėdėti ant dviejų kėdžių ir pan. Vyksta bjaurus žodžių karas, kuriame kariaujantys naudoja pasmerkimą, pyktį, įtarumą, nepasitikėjimą ir kitus žodinės kovos ginklus. Gaila, bet joks karas neapsieina be aukų. Ir tik aklas gali nematyti vykstančio karo rezultatų: užsidarinėja JAV parapijos, klubai, nyksta ir silpsta lietuvių bendruomenės. Jeigu kur nors lietuvių bendruomenė ir yra stipri ar susiorganizuoja nauja, tai tik todėl, kad šių bendruomenių branduolį sudaro tarpusavyje nekariaujančių lietuvių grupė.

Žinau, kad būsiu priskirta prie tų lietuvių grupės, kurie „mėgsta pūsti miglą į akis, paprastai ima postringauti apie laidojamą Lietuvą ir tautos vienybės ardymą’’. Dovanokite, visi dvigubos pilietybės priešininkai, bet miglą aš įžiūriu šiek tiek kitoje vietoje negu jūs. Būtų labai paprasta užsiimti tik savo asmeniniais reikalais: ,,užsidirbus” JAV pilietybę, ją pasiimti ir nebesidairyti atgal. Tegu jie ten žinosi! Man visai nesvarbu, ką jie kalba apie Lietuvos pilietybę! Tegul tą Lietuvos pilietybę atima visiems išvykusiems, nes man asmeniškai ji nereikalinga! Panašiai galvojančių buvo, yra ir bus ne vienas. Nesunku suprasti tokį pasirinkimą. Psichologai sako, kad daug lengviau yra mylėti neįsipareigojus, turint atliekamo laiko ir noro. Todėl man labai džiugu žinoti, kad vis dar atsiranda JAV, pasaulyje ir Lietuvoje lietuvių tautos likimui neabejingų žmonių. Gera žinoti, kad išeivijoje yra žmonių, kurie nori likti oficialiai įsipareigoję Lietuvai visą savo likusį gyvenimą, nepaisant, kad jie priėmė gyvenamosios vietos pilietybę.

Tikiu JAV rašytojo, Nobelio taikos premijos laureato Elie Wiesel teiginiu, kad žmogaus abejingumas yra didžiausia jo nuodėmė: „Priešingybė meilei nėra neapykanta, bet – abejingumas. Priešingybė menui nėra bjaurastis, bet – abejingumas. Priešingybė tikėjimui nėra erezijos, bet – abejingumas. Ir priešingybė gyvenimui nėra mirtis, bet – abejingumas’’ (,,The opposite of love is not hate, it's indifference. The opposite of art is not ugliness, it's indifference. The opposite of faith is not heresy, it's indifference. And the opposite of life is not death, it's indifference”). Belieka tik šioms mintims išvesti lygiagretę: priešingybė Lietuvos gerovei nėra ekonominė krizė ar lietuvių emigracija, bet – žmonių abejingumas.

Netikiu teiginiais, kad visi, pasisakantys už Lietuvos pilietybės nepraradimą, yra tik savanaudžiai, siekiantys asmeninės naudos, kombinuojantys, kaip galės pralobti pasilikusiųjų Lietuvoje sąskaita. Žinoma, žmonių yra visokių ir jų tikslai yra įvairūs. Bet joks Lietuvos pilietis (viengubas ar dvigubas), kuris gyvena svetur ir nemoka mokesčių į Lietuvos biudžetą, neturėtų tikėtis jokios materialinės naudos iš Lietuvos valstybės. Lietuvoje gyvenančių mokesčių mokėtojų interesus labai griežtai privalo saugoti už jų pinigus samdomi Lietuvos įstatymų kūrėjai ir įstatymų prižiūrėtojai. Ir šiam teisingumo principui žmogaus pilietybė yra nesvarbi. Juk JAV pilietis, dirbdamas Lietuvoje, moka mokesčius Lietuvai ir naudojasi kažkuria savo sumokėtų mokesčių dalimi (policijos, pašto, valdžios įstaigų ir kt. paslaugos). Panašiai atsitinka ir Lietuvos piliečiui, gyvenančiam svetimoje šalyje. Prieš pradėdami skelbti pasauliui apie tuos baisiuosius materialistus, egoistus, įstatymų laužytojus lietuvius, prisiminkime, kad tiksliausiai galime aprašyti tik savo tikslus, svajones ir siekimus. Todėl daugiau kalbėkime apie save ir mažiau apie savo kaimyno ketinimus. Bet kokie bandymai savo asmeninius vertinimus primesti daugumai (ar visiems) yra nieko gero neduodančios, tarpusavio taikos ir ramybės neatnešančios mintys.

* * *

Dažnai dvigubos pilietybės priešininkai prikaišioja, kad dvigubą pilietybę turintys LR piliečiai nevykdys savo pilietinių pareigų Lietuvai. O kokias pareigas vykdo tik LR pilietybę turintys Lietuvos piliečiai, gyvenantys išeivijoje? Kur yra surašytos svetur gyvenančių Lietuvos piliečių teisės ir pareigos? Jeigu tokios išeivių teisės ir pareigos yra surašytos, tai jos turėtų būti (jau 20 metų) visiems išeiviams prieinamos ir žinomos. Kiekvienas LR pilietis išeivijoje turėtų žinoti, ko Lietuva iš jo tikisi ir kokias jam teises Lietuva gali užtikrinti. Ar tokia informacija nepadėtų žmogui apsispręsti, ar jis gali išlaikyti Lietuvos pilietybę, gyvendamas svetur, ar privalo jos atsisakyti? Ar Lietuva, oficialiai paskelbusi LR piliečioišeivio pareigas, neužkirstų kelio paskaloms ir neprisidėtų prie geresnio tarpusavio supratimo? Ar susirinkę išeivių bendruomenių atstovai Lietuvoje spendžia šį klausimą? Ar Lietuva negalėtų savo (viengubus ir dvigubus) piliečius, gyvenančius įvairiose šalyse, suburti geresniam lietuvybės išlaikymui gyvenamosiose vietose? Ar Lietuva negalėtų geriau daryti įtakos JAV politikai savo naudai (kitos tautos tai sėkmingai daro) per JAV piliečius? Ar Lietuvos pažadas suteikti/neatimti (pratęsti Lietuvos paso galiojimą) LR pilietybės iš JAV aktyviausių lietuviškų bendruomenių, parapijų, draugijų narių (atskira žmonių grupė) nesugrąžintų daugelio JAV lietuvių į lietuvišką būrį, ar nepadėtų atgaivinti mirštančių organizacijų? Aš tikiu, kad atsakymai į mano keliamus klausimus yra „taip”. Tam pasiekti tik reikia neabejingų žmonių gero noro, valios ir daug pastangų.

* * *
„Drauge’’ buvo keliamas klausimas tiems, kurie, gimę Lietuvos piliečiais, nori tokiais likti priėmę JAV pilietybę: „Ar mes elgiamės sąžiningai šalies, į kurią atvykome gyventi, atžvilgiu?” Atsakymas į šį klausimą yra labai lengvas ir paprastas, kurį kiekvienas galime susirasti JAV valdžios tinklalapyje (http://travel. state.gov/travel/cis_pa_tw/cis/cis_1753.html). Ten rašoma: „A U.S. citizen may acquire foreign citizenship by marriage, or a person naturalized as a U.S. citizen may not lose the citizenship of the country of birth. U.S. law does not mention dual nationality or require a person to choose one citizenship or another. Also, a person who is automatically granted another citizenship does not risk losing U.S. citizenship. (…) The country where a dual national is located generally has a stronger claim to that person's allegiance. (…) Use of the foreign passport does not endanger U.S. citizenship”(citatą palikau originalo kalba, kad neatsirastų net mažiausių nukrypimų verčiant). Internete dar sužinau, kad JAV Aukščiausiasis Teismas 1967 m. nusprendė, kad JAV pilietybė yra kiekvieno žmogaus konstitucinė teisė. Todėl JAV pilietybę gali prarasti tik žmogus jos viešai atsižadėjęs. Sužinojau, kad JAV gyvena (tikslių duomenų niekas neturi) 0.5–5.7 mln. dvigubą pilietybę turinčių piliečių. Rašoma, kad JAV neturi jokių specialių sutarčių su nė viena užsienio šalimi dėl dvigubos pilietybės. Tik kai kurios šalys ragina savo piliečius, gyvenančius JAV, įsigyti jos pilietybę, kitos – draudžia. Sakoma, kad net 93 šalys leidžia/pripažįsta (sąlygos įvairios) dvigubą pilietybę. Sužinojau, kad pastaruoju metu Meksika suteikė teisę savo piliečiams turėti dvigubą pilietybę. Spėliojama, kad JAV gyvena apie 4–5 mln. meksikiečių. Kai kurie sako, kad baisu ir negerai, kai kituose JAV valdžios rinkimuose dalyvaus apie 1 mln. meksikiečių, rinksiančių JAV valdžią. Bet dar baisiau turėtų būti meksikiečiams, kai milijonas Amerikos piliečių rinks jiems valdžią. Bet kažkodėl Meksika renkasi nebijoti ir neatsižadėti savo piliečių. Žinoma, dvigubą valdžių rinkimą galima labai paprastai apriboti, susiejant piliečio rinkimų teisę su pastoviu gyvenimu šalyje.

Kaip mano kaimynas sakydavo, nereikia bandyti būti šventesniu už patį poną Dievą. Taip ir aš sakau, nereikėtų išgalvoti įstatymų, kurių nėra, ir nereikėtų kaltinti potencialių išgalvoto įstatymo pažeidėjų. Ar lietuviai, gimę Lietuvos piliečiais, gali išlikti tokiais iki mirties, yra Lietuvos ir tik Lietuvos sprendimas. JAV priesaika sieja visus vienodai: čia gimusius, čia pilietybę įgijusius, čia atvažiavusius iš Lietuvos prieš 80 metų ar prieš 8 metus. Lietuva nusprendė įgyvendinti savo piliečių išeivijoje rūšiavimą, vieniems suteikdama galimybę likti LR piliečiais, kitiems – ne. Aš tikiu, kad, turint geros valios ir noro, galima pasiekti (keičiant net ir Lietuvos Konstituciją, jeigu tai būtina), kad Lietuvos pilietis (jo vaikai ir vaikaičiai), gimęs nepriklausomoje/laisvoje Lietuvoje, niekada neprarastų LR pilietybės, nebent raštiškai jos atsisakytų. Aš norėčiau, kad Lietuva galėtų didžiuotis gal net keliolika milijonų siekiančiais savo piliečiais, kurie būtų oficialiai įsipareigoję (turi LR pilietybę) prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo. Ir aš tikiu, kad to galima pasiekti, jeigu tik atsiras pakankamas Lietuvai ir jos likimui neabejingų žmonių skaičius.

Vitalija Dunčienė – mama, medikė, lituanistinės mokyklos mokytoja.