Čikagos lietuviška pradžia: kun. Juozas Juškevičius
TĖVAS ANTANAS SAULAITIS, SJ
Lietuviai, kaip ir kiti žmonės, mėgsta būti pirmi sporte, moksluose,
meno pasaulyje. Įdomu žinoti, kas buvo pirmi lietuviai vienoje ar
kitoje pasaulio vietoje. Augdamas Waterbury, Connecticut, iš
vietinės amerikiečių spaudos žinojau, kad pirmieji lietuviai atvyko
1845 m. iš Pennsylvania valstijos, kažkur užsirašiau ir
atvykusiojo pavardę. Atsiradus Brazilijoje, rūpėjo surasti žinių apie
pirmuosius lietuvius tame krašte. Pasisekė susekti tik 1888 m.,
o kiek simboliškai – apie tvirtovę Itamaraca saloje,
Pernambuco valstijoje, 1631 m. pastatytą Biržų Radvilų tarnautojo
lenko, ir, aišku, apie mišrią latvių-lietuvių koloniją
Tobago saloje, 1624 m. prie Venesuelos žemėlapiuose palikusią
vietovardį ,,Kuršių įlanka’’.
Čikagoje lietuviška pradžia gana aiškiai nusakyta senose
vietos lietuvių istorijose – pirmasis vardu žinomas lietuvis yra
kun. Juozas Juškevičius, į Čikagą atvykęs 1869 m. spalio mėn.
Sunku tikėti, kad jis tikrai yra pirmasis lietuvis, nes
Illinois-Michigan kanalą nuo 1836 m. kasė lenkai, rusai ir kitos
tautybės žmonės, pasitelkę angliakasius iš pietų Illinois, kai
pasiekė Lemont uolėtą žemės paviršių. Tais laikais, kaip ir
iš kun. Juškevičiaus išgyvenimų matyti, tautybių
ribos nebuvo tokios ryškios, pavardės buvo rašomos anų
laikų rašyba, kartais ir imigracijos įstaigų iškreiptos
ar pačių žmonių suamerikietintos. 1870 m. žinomos trys lietuvių
pavardės. Europiečiai kunigai mokėdavo daug kalbų, patarnaudavo ne tik
savo tautiečiams.
1994 m. ,,Draugas’’ išspausdino trumpą
rašinėlį kun. Juškevičiaus atvykimo 125 metų proga su
Šv. Bonifaco kapinių sklypus pažyminčios kaladėlės nuotrauka,
nes jokio paminklo ar užrašo tada nebuvo. Šių metų liepą
pagaliau įmūrytas paminklinis akmuo su įrašu, kad tai –
pirmasis lietuvis kunigas, apsigyvenęs Čikagoje. Paminklą parūpino ir
visus kapinių reikalus tvarkė Donald Petkus Jr., Petkus laidotuvių namų
savininkas.
Sumanymą įgyvendinti trukdė nežinoma Juškevičiaus gimimo ir
neaiški jo mirties data – du įprastiniai antkapio
duomenys. Pagal Šv. Bonifaco kapų knygą, kunigas palaidotas 1881
m. kovo 7 d., būdamas 78 metų amžiaus. Tačiau mirusysis prieš
tai dvejus metus gulėjo Šv. Adalberto kapinėse. Lietuvių ir
lenkų šaltiniai gimimo metus nurodo 1809/10, nes 1869–1870
m. minėta jį esant 60 metų amžiaus, kitur – 69 metų. Šių
duomenų dar ieškoma, tačiau akmenyje iškalti
1803–1879 metai. Daug istorinės medžiagos surado Pal. Jurgio
Matulaičio misijos parapijietė Barbara Kotler.
Viename laiške kun. Juškevičius rašo buvęs
klebonu, dekanu ir kanauninku Naugarduke (tuo metu Zwinogrudek, dabar
– Navahrudak, Nowogrudek). Vaclovas Biržiška į lietuvių
autorių sąrašą įtraukė Juškevičių, tikriausiai buvusį
1852 m. Karaliaučiuje išleistos knygelės ,,Metas Losku arba
Jubileuszas” autorių. Juškevičius viename laiške
mini studijavęs Sorbonoje ir Romoje, tą kartoja ir lenkai istorikai.
Kunigą dėl 1863 m. sukilimo caras ištrėmė į Samarą. Iš
Sibiro jis pabėgęs į Japoniją, tada – į Braziliją. Pietų
Brazilijoje jėzuitai patarė keliauti į JAV, nes Brazilijoje lietuvių
tuomet nebuvę. Kunigas vėliau teigė, kad jį išsikvietė Čikagos
lenkai.
Prieš 140 m. keli lietuviai kunigai kartu su seminarijos
(tikriausiai Seinų) pažįstamais lenkais aptarnavo tikinčiuosius
Wisconsin valstijoje. Kun. Juškevičius minimas 1867 m. Sharon
vietovėje, kur jau gyveno daug lenkų, kaip ir Texas, Michigan
valstijose, Čikagoje vėliau – nuo 1850 iki 1869 m. lenkų skaičius
išaugo iki 400–600 šeimų. 1869 m. spalį Čikagos
vyskupijos valdytojas naujai steigiamos, pirmosios lenkų parapijos
Šv. Stanislovo Kostkos pirmuoju klebonu paskyrė kun.
Juškevičių, kurį pažinojo imigrantams patarnaujantys jėzuitai.
Dalis lenkų parapijiečių nebuvo klebonu patenkinti, palaikydami
pusmečiu vėliau atvykusį lenkų tautybės kunigą. Šeši
kaukėti vyrai Juškevičių grąsindami primušė. Lenkai
istorikai sako, kad kun. Juškevičius buvęs vidinės lenkų
nesantaikos tarp ,,klerikalų” ir ,,nacionalistų” auka. Dėl
įrodymų stokos byla teisme atmesta, kunigas iškeliavo į Mt.
Carmel, Pennsylvania. Tais laikais kunigai daug keliaudavo, lankydami
mažas bendruomenes, klausydami išpažinčių ir, kiek gali,
padėdami. 1871 m. Juškevičius atsiranda Minnesota Watertown, kur
įsteigia parapiją Winona (ši vyskupija domisi kun.
Juškevičiaus istorija, aplankė jo kapavietę). 1874–1876 m.
Juškevičius jau vėl Pennsylvania, kur įsteigia Šv.
Adalberto (Vaitiekaus) lenkų parapiją Shamokin. Aršesniems
parapijiečiams netiko, kad jų klebonas kartais pamokslus sako lietuvių
kalba, išdaužė klebonijos langus. 1876–1877 m. kunigas
Nanticoke įkūrė Šv. Stanislovo parapiją, 1878– 1979 m.
aptarnavo Šv. Vaclovo parapiją šiaurės Minnesota.
Sugrįžo į Čikagą, kur buvo globojamas vokiečių Kunz šeimos.
(Verslininko Martin Kunz sūnus jau XX a. tapo miesto tarybos nariu,
atstovu ir senatoriumi Springfield.) Juškevičius mirė 1879 m.,
palaidotas 1872 m. įsteigtose Šv. Adalberto lenkų kapinėse, o
1881 m. perkeltas į 1863 m. įkurtas Šv. Bonifaco vokiečių
kapines, kuriose sklypą kaip tik savo globojamam kunigui palaidoti Kunz
šeima nupirko. (Ten 1887 m. palaidota Hedwig, 1906 m. –
Martin Kunz.) Čikagos arkivyskupijos archyve ir mirusių kunigų
sąraše kun. Juškevičiaus įrašų nėra išlikę.
Pagrindinė kun. Juškevičiaus įsteigta parapija Čikagoje
išaugo į pačią didžiausią lenkų bendruomenę, gal net visame
pasaulyje. Kaip ir lietuvių atveju, lenkai ir kitų tautybių imigrantai
pirma įkurdavo draugiją parapijos steigimu rūpintis. Tokią 1864 m.
suburtą rado ir kun. Juškevičius. Draugija savo vardu pirko
sklypus ir statė bažnyčią, kol vyskupija, pagal JAV vyskupų bendrą
nuosprendį, perėmė nuosavybę. Panašūs keblumai ištiko ir
seniausią lietuvių Šv. Jurgio bažnyčią Shenandoah, Pennsylvania.
Ten komitetas parapijai įsteigti susibūrė 1872 m. Čikagos lietuviai
1886 m. įkūrė Šv. Kazimiero draugiją parapijos steigimu
rūpintis, 1892 m. jau stovėjo seniausia Šv. Jurgio bažnyčia,
nugriauta savo 1999 m.
Apie kun. Juškevičiaus asmenybę iki šiol aptikti
šaltiniai yra šykštūs. Jo įpėdinis Čikagoje
kaltino kunigą nesugebėjusį parapijiečių sutvarkyti ir susidoroti su
,,girtuokliais”. Vyskupijos valdytojas juo buvo patenkintas
(tuomet vyskupas nepagydomai sirgo, laukė naujai paskiriamo), kaip ir
dauguma parapijiečių. Būtų labai tinkamas uždavinys moksliniam darbui
daugiau apie kun. Juškevičių (lenk. Josef Juszkiewicz) sužinoti,
ištirti ir aprašyti. ,,Lietuvių
enciklopedija’’ kun. Juškevičių kildina iš
Vilniaus srities, tačiau Vilniaus vyskupijos kunigų žinynuose tokios
pavardės nėra. Paminklo komitetas stengiasi rasti daugiau ir tikslesnių
duomenų.
Tėvas Antanas Saulaitis, SJ ir laidotuvių namų direktorius Donald Petkus. Dainos Čyvienės nuotr.
