Labdara taps ilgalaikiu projektu
Ruošiant naują įstatymą, pasiremta sėkminga Lietuvių Fondo veikla
LORETA TIMUKIENĖ
Jungtinėse Valstijose gimęs, jau 20 metų Lietuvoje gyvenantis
Ryšių su visuomene agentūros „Integrity PR” valdybos
pirmininkas Arūnas Pemkus,
viešėdamas Čikagoje, nors ir būdamas labai užsiėmęs, vis
ištaiko laisvesnę minutę ir užsuka į ,,Draugo” redakciją.
Šįkart su svečiu kalbėjomės apie šią vasarą Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą naująją Labdaros ir paramos fondų įstatymo
redakciją.
Žengtas svarbus žingsnis
A. Pemkus, būdamas kelių fondų, nevyriausybinių organizacijų valdybų
nariu, sako jau prieš keletą metų supratęs, kad reikia keisti
Lietuvoje galiojantį Labdaros ir paramos įstatymą – iki
šiol Lietuvoje veikiantiems fondams nebuvo galimybės kaupti
lėšas, jų neapmokestinus. Bendraminčių grupė 2009 metais
šiuo klausimu kreipėsi į Lietuvos Švietimo ir mokslo
ministrą Gintarą Steponavičių, kuris nukreipė pas Teisingumo ministrą
Remigijų Šimašių. Buvo sudaryta darbo grupė, į ją buvo
pakviesti keli teisininkai iš Teisingumo ministerijos, NVO
teisės instituto, Žmogaus teisių instituto, pasitelkti ir valstybinės
mokesčių inspekcijos specialistai, grupei pirmininkauti buvo pakviestas
A. Pemkus. Iš įvairių valstybių buvo surinkta informacija apie
Labdaros ir paramos įstatymo veikimą, kadangi Lietuva yra viena
paskutiniųjų, ėmusi rūpintis tokio įstatymo priėmimu. Darbo grupė,
ruošdama įstatymo projektą, rėmėsi Lietuvių Fondo, Nobelio Fondo
bei kelių didelių universitetų stipendijų fondų patirtimi. Prieš
pusantrų metų paruoštas įstatymo projektas buvo pateiktas
Seimui, kur kažkodėl ilgokai užsigulėjo Audito komitete. Tik šių
metų pavasario sesijoje Labdaros ir paramos fondų įstatymo svarstymas
įgavo pagreitį – projektas buvo pristatytas Seime ir kartu su dar
visa šūsnimi įstatymų be prieštaravimų buvo priimtas.
Vėliau jį pasirašė Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Šis įstatymas įsigalios nuo ateinančių metų sausio 1 d.
A. Pemkus pasidžiaugė, kad šis įstatymas greitai sulaukė
Teisingumo ministro R. Šimašiaus
palaikymo. „Be abejo, tokie fondai svarbūs, nes jie sumažina
valstybės išlaidas kultūros, mokslo, sporto, švietimo
reikalams”, – pabrėžė A. Pemkus. Jo teigimu, tiek
Lietuvoje, tiek už jos ribų yra žmonių, galinčių ir norinčių aukoti
pinigus arba dovanoti testamentiniu palikimu savo turtą tam, kad jis
galėtų būti prasmingai panaudotas. Bet iki šiol Lietuvoje
galiojantys teisės aktai reikalavo paaukotą sumą išdalinti per
metus, o tai – ir sudėtinga, ir neveiksminga. Laimei, tai
suprasdama, Teisingumo ministerija ir palaikė šio įstatymo
priėmimą.
Pasak darbo grupės pirmininko A. Pemkaus, ,,dabar ir Lietuvoje bus
galima planuoti bei tvarkyti švietimo, kultūros ir visuomenės
gėrio palaikymui privačių fondų skiriamus finansus. Šiuo
įstatymu žengtas svarbus žingsnis ir tikimės, kad visuomenėje jis bus
priimtas palankiai. Bet labdaros veikloje ir aukojimo kultūroje dar
lieka daug darbų...”
Labdara taps ilgalaikiu projektu
Taigi, nuo ateinančių metų pradžios Lietuvoje bus leidžiama steigti
neliečiamojo kapitalo fondus, kurie suaukotus pinigus galės investuoti,
investicijų grąža nebus apmokestinama, iki kol iš investavimo
uždirbtos pajamos bus paskirstytos paramos gavėjams, o mokesčiai bus
taikomi gavėjui tik tam tikrais atvejais.
A. Pemkus, vienas iš Labdaros ir paramos įstatymo pataisų
kūrėjų, sako, kad puikiausias tokio fondo pavyzdys yra prieš
penkis dešimtmečius Čikagoje įkurtas Lietuvių Fondas, kuris
valdo beveik 14 mln. dol. kapitalą, o stipendijoms
kasmet išmokama 300,000-400,000 dol. Per Fondo
gyvavimo laiką paramos gavėjams išdalinta beveik 15 mln.
dol. Pasak A. Pemkaus, įstatymo kūrėjai Lietuvoje norėjo, kad Labdaros
ir paramos įstatymas būtų priimtas Lietuvių Fondo 50-mečio proga,
kadangi šio Fondo veikla yra puikus pavyzdys, kaip galima
naudingai panaudoti sukauptą kapitalą. Tikimasi, kad panašus
Fondas bus įkurtas ir Lietuvoje.
Kaip sakė ryšių su visuomene specialistas, darbo grupė buvo
paruošusi griežtesnį įstatymą, tačiau finansų ministerija jį
supaprastino. Ir galbūt pamatuotai – darbo grupėje esantys
privačios iniciatyvos nariai optimistiškai priėmė ministerijos
specialistų argumentus, kad naujos tradicijos, sveikas protas ir kiti
veiksniai turėtų reguliuoti tokių fondų veiklą. Dabar svečiose
šalyse gyvenantiems žmonėms, remiantiems lietuvišką
veiklą, atsiveria galimybės investuoti paramai skirtus pinigus.
Ateityje bus sprendžiami ir kiti finansiniai klausimai – A.
Pemkus pripažino, kad dar reikės svarstyti šeimos fondų (family
trust funds) galimybes, taip pat laukia įstatymo, apibrėžiančio
pavienių fizinių asmenų aukojimo galimybes, paruošimas, mat
priimto Labdaros ir paramos įstatymo mokesčių lengvata galės
pasinaudoti tik juridiniai asmenys. „Galimybė paaukotus pinigus
investuoti patraukli dar ir tuo, jog tokia labdara tampa ilgalaikiu
projektu ir tai skatins labdarai skirti didesnes aukas – paaukoti
pinigai bus skiriami labdaringiems tikslams, o labdarą priimančios
organizacijos galės veiksmingiau planuoti savo darbus”, –
pažymėjo svečias.
Bus žiūrima skaidrumo
Kai kam kyla klausimas, ar neatsiras pagundų, pasinaudojus šio
įstatymo suteikiamomis galimybėmis, imti plauti pinigus? Apsidraudžiant
nuo galimų nesąžiningų atvejų, fondams, ketinantiems pasinaudoti
Labdaros įstatymo suteikiamomis investavimo galimybėmis, yra įvesti kai
kurie apribojimai. Nėra numatyta apribojimų užsienio kapitalui, kadangi
tai yra įstatymas, skirtas ne investiciniams, o paramą ir labdarą
teikiantiems fondams. Visi tokie fondai yra įpareigoti viešai
skelbti, kur žmonių ar verslo paaukotos lėšos investuojamos ir
kokiems projektams įgyvendinti naudojamas iš valdymo gautas
pelnas. Įstatymų pakeitimai taip pat numato griežtas taisykles, kurių
bus privaloma laikytis tais atvejais, jei valdomo turto vertė sumažės
mažiau nei suaukota suma arba jei labdaros ir paramos fondas bus
pertvarkomas ar uždaromas. Neliečiamojo fondo kapitalą leidžiama
investuoti į Lietuvos ar užsienio vertybinius popierius bei kitus
finansinius instrumentus. Tačiau reikalaujama, kad valdyboje būtų
nepriekaištingos reputacijos asmenys, pageidautina, kad jos
nariai turėtų aukštąjį išsilavinimą ir patirties finansų
bei turto valdymo srityje. Įstatymas reikalauja, kad sumažėjęs
neliečiamasis kapitalas būtų atkurtas per trejus finansinius
metus. O jei per 3 metus jis nebus atkurtas arba kapitalas sumažės
daugiau kaip 30 proc., fondas privalės neliečiamojo kapitalo
veiklą nutraukti.
Naujame Labdaros ir paramos įstatymo pakeitime numatyta, kad investuoti
paramai gautus pinigus labdaros organizacijos galės tuomet, kai valdys
ne mažesnę nei 250,000 litų sumą. Iš investuotų paramos
lėšų gautas pelnas nebus apmokestintas, kol nebus paskirtas
galutiniam gavėjui, nuo ko priklausys, ar taikytini mokesčiai, ar ne,
ir kokie. Pelnas galės būti naudojamas išimtinai tik visuomenei
naudingiems projektams įgyvendinti, ir tik 1/20 per metus iš
investavimo gautų pajamų galės būti skirta paramos administravimo
išlaidoms padengti.
Tačiau A. Pemkus įsitikinęs, kad paramos davėjo dosnumą lemia ne
įstatymuose sudėlioti saugikliai, o pasitikėjimas fondo valdymu. Tokį
pasitikėjimą turėtų didinti ir tai, kad fondai savo metines ataskaitas
privalės skelbti viešai. Tikimasi, jog siekdami kuo didesnio
skaidrumo fondai ataskaitas teiks ne tik Lietuvos Registrų centrui, bet
ir skelbs savo internetinėje svetainėje ar spaudoje.
Lietuvoje juridinių asmenų registre šiuo metu yra įregistruota
apie 1,300 labdaros ir paramos fondų. Amerikoje, pasak
pašnekovo, šiuo metu jaučiamas neliečiamojo kapitalo
fondų steigimosi pakilimas – tapo net savotiška mada
palikti turtą ne vaikams, o įvairiems fondams, labdaros organizacijoms.
Tikimasi, jog pirmųjų kregždžių nereikės ilgai laukti
„Tikimės, kad artimiausiu metu Lietuvoje atsiras tokių fondų ir
studentai galės tikėtis stipendijų ar stažuočių užsienyje. Bet tam
reikia laiko ir stiprių nevyriausybinių organizacijų”, –
kalbėjo A. Pemkus. Galvojama, kad pirmiausia neliečiamojo kapitalo
fondai atsiras prie aukštųjų mokyklų – patirtis rodo, kad
gerovę susikūrę jų auklėtiniai linkę atiduoti pagarbos duoklę, aukodami
savo Alma Mater. Pasak įstatymo kūrėjų, pirmąja kregžde
švietimo srityje gali tapti ISM Vadybos ir ekonomikos
universitetas, turintis savo fondą. Galvojama, kad įstatymo
suteikiamomis investavimo galimybėmis pasinaudos Almos Adamkienės ar
Ateitininkų fondai. Įstatymo rengėjai taip pat pranašauja, kad
Lietuvoje daugės verslininkų pavardėmis pavadintų fondų, tokių
kaip Lietuvoje veikiantis Kazickų šeimos fondas.
„Manau, pirmieji fondai bus užregistruoti jau ateinančių metų
pradžioje”, – spėja A. Pemkus.
Iki šiol tokie fondai, gavę didelę paramos sumą, turėjo tik du
pasirinkimus – arba gautus pinigus iš karto panaudoti,
arba padėti didelį indėlį banke. Kaip pavyzdį A. Pemkus paminėjo
Lietuvoje veikiantį Ateitininkų fondą, turintį 1.5 mln. litų, tačiau
iki šiol tų lėšų negalintį investuoti, o tik galintį jas
laikyti banko sąskaitoje. Šis fondas bendradarbiauja su
Ateitininkų šalpos fondu Jungtinėse Valstijose. Ateitininkų
fondo valdybos nario nuomone, tai gali būti pirmasis fondas,
pasinaudosiantis nauju Labdaros ir paramos fondų įstatymu. Be abejo,
tikimasi, kad jis bus ne vienintelis, sukauptas lėšas
investuosiantis mūsų šalyje. „Lietuvoje ar su ja susijusių
turtingų asmenų ir jų bendrovių, kurie galimai didelėmis sumomis
paremtų svarbius visuomeninius projektus, yra nemažai. Iki šiol
jie aukojo vangiai, nes nebuvo užtikrinti, kad pinigai nebus
pravalgyti, o panaudoti veiksmingai ir saugiai. Viliuosi, kad
šie pokyčiai paskatins aktyvesnę labdaros fondų veiklą,
padrąsins norinčius saugiai paaukoti dideles sumas prasmingiems
darbams”, – sako A. Pemkus.