Labdara taps ilgalaikiu projektu
Ruošiant naują įstatymą, pasiremta sėkminga Lietuvių Fondo veikla

LORETA TIMUKIENĖ

Jungtinėse Valstijose gimęs, jau 20 metų Lietuvoje gyvenantis Ryšių su visuomene agentūros „Integrity PR” valdybos pirmininkas Arūnas Pemkus, viešėdamas Čikagoje, nors ir būdamas labai užsiėmęs, vis ištaiko laisvesnę minutę ir užsuka į ,,Draugo” redakciją. Šįkart su svečiu kalbėjomės apie šią vasarą Lietuvos Respublikos Seimo priimtą naująją Labdaros ir paramos fondų įstatymo redakciją.

Žengtas svarbus žingsnis

A. Pemkus, būdamas kelių fondų, nevyriausybinių organizacijų valdybų nariu, sako jau prieš keletą metų supratęs, kad reikia keisti Lietuvoje galiojantį Labdaros ir paramos įstatymą – iki šiol Lietuvoje veikiantiems fondams nebuvo galimybės kaupti lėšas, jų neapmokestinus. Bendraminčių grupė 2009 metais šiuo klausimu kreipėsi į Lietuvos Švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių, kuris nukreipė pas Teisingumo ministrą Remigijų Šimašių. Buvo sudaryta darbo grupė, į ją buvo pakviesti keli teisininkai iš Teisingumo ministerijos, NVO teisės instituto, Žmogaus teisių instituto, pasitelkti ir valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai, grupei pirmininkauti buvo pakviestas A. Pemkus. Iš įvairių valstybių buvo surinkta informacija apie Labdaros ir paramos įstatymo veikimą, kadangi Lietuva yra viena paskutiniųjų, ėmusi rūpintis tokio įstatymo priėmimu. Darbo grupė, ruošdama įstatymo projektą, rėmėsi Lietuvių Fondo, Nobelio Fondo bei kelių didelių universitetų stipendijų fondų patirtimi. Prieš pusantrų metų paruoštas įstatymo projektas buvo pateiktas Seimui, kur kažkodėl ilgokai užsigulėjo Audito komitete. Tik šių metų pavasario sesijoje Labdaros ir paramos fondų įstatymo svarstymas įgavo pagreitį – projektas buvo pristatytas Seime ir kartu su dar visa šūsnimi įstatymų be prieštaravimų buvo priimtas. Vėliau jį pasirašė Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šis įstatymas įsigalios nuo ateinančių metų sausio 1 d.

A. Pemkus pasidžiaugė, kad šis įstatymas greitai sulaukė Teisingumo ministro R. Šimašiaus palaikymo. „Be abejo, tokie fondai svarbūs, nes jie sumažina valstybės išlaidas kultūros, mokslo, sporto, švietimo reikalams”, – pabrėžė A. Pemkus. Jo teigimu, tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų yra žmonių, galinčių ir norinčių aukoti pinigus arba dovanoti testamentiniu palikimu savo turtą tam, kad jis galėtų būti prasmingai panaudotas. Bet iki šiol Lietuvoje galiojantys teisės aktai reikalavo paaukotą sumą išdalinti per metus, o tai – ir sudėtinga, ir neveiksminga. Laimei, tai suprasdama, Teisingumo ministerija ir palaikė šio įstatymo priėmimą.

Pasak darbo grupės pirmininko A. Pemkaus, ,,dabar ir Lietuvoje bus galima planuoti bei tvarkyti švietimo, kultūros ir visuomenės gėrio palaikymui privačių fondų skiriamus finansus. Šiuo įstatymu žengtas svarbus žingsnis ir tikimės, kad visuomenėje jis bus priimtas palankiai. Bet labdaros veikloje ir aukojimo kultūroje dar lieka daug darbų...”

Labdara taps ilgalaikiu projektu

Taigi, nuo ateinančių metų pradžios Lietuvoje bus leidžiama steigti neliečiamojo kapitalo fondus, kurie suaukotus pinigus galės investuoti, investicijų grąža nebus apmokestinama, iki kol iš investavimo uždirbtos pajamos bus paskirstytos paramos gavėjams, o mokesčiai bus taikomi gavėjui tik tam tikrais atvejais.

A. Pemkus, vienas iš Labdaros ir paramos įstatymo pataisų kūrėjų, sako, kad puikiausias tokio fondo pavyzdys yra prieš penkis dešimtmečius Čikagoje įkurtas Lietuvių Fondas, kuris valdo beveik 14 mln. dol. kapitalą, o stipendijoms kasmet išmokama 300,000-400,000 dol. Per Fondo gyvavimo laiką paramos gavėjams išdalinta beveik 15 mln. dol. Pasak A. Pemkaus, įstatymo kūrėjai Lietuvoje norėjo, kad Labdaros ir paramos įstatymas būtų priimtas Lietuvių Fondo 50-mečio proga, kadangi šio Fondo veikla yra puikus pavyzdys, kaip galima naudingai panaudoti sukauptą kapitalą. Tikimasi, kad panašus Fondas bus įkurtas ir Lietuvoje.

Kaip sakė ryšių su visuomene specialistas, darbo grupė buvo paruošusi griežtesnį įstatymą, tačiau finansų ministerija jį supaprastino. Ir galbūt pamatuotai – darbo grupėje esantys privačios iniciatyvos nariai optimistiškai priėmė ministerijos specialistų argumentus, kad naujos tradicijos, sveikas protas ir kiti veiksniai turėtų reguliuoti tokių fondų veiklą. Dabar svečiose šalyse gyvenantiems žmonėms, remiantiems lietuvišką veiklą, atsiveria galimybės investuoti paramai skirtus pinigus.

Ateityje bus sprendžiami ir kiti finansiniai klausimai – A. Pemkus pripažino, kad dar reikės svarstyti šeimos fondų (family trust funds) galimybes, taip pat laukia įstatymo, apibrėžiančio pavienių fizinių asmenų aukojimo galimybes, paruošimas, mat priimto Labdaros ir paramos įstatymo mokesčių lengvata galės pasinaudoti tik juridiniai asmenys. „Galimybė paaukotus pinigus investuoti patraukli dar ir tuo, jog tokia labdara tampa ilgalaikiu projektu ir tai skatins labdarai skirti didesnes aukas – paaukoti pinigai bus skiriami labdaringiems tikslams, o labdarą priimančios organizacijos galės veiksmingiau planuoti savo darbus”, – pažymėjo svečias.

Bus žiūrima skaidrumo

Kai kam kyla klausimas, ar neatsiras pagundų, pasinaudojus šio įstatymo suteikiamomis galimybėmis, imti plauti pinigus? Apsidraudžiant nuo galimų nesąžiningų atvejų, fondams, ketinantiems pasinaudoti Labdaros įstatymo suteikiamomis investavimo galimybėmis, yra įvesti kai kurie apribojimai. Nėra numatyta apribojimų užsienio kapitalui, kadangi tai yra įstatymas, skirtas ne investiciniams, o paramą ir labdarą teikiantiems fondams. Visi tokie fondai yra įpareigoti viešai skelbti, kur žmonių ar verslo paaukotos lėšos investuojamos ir kokiems projektams įgyvendinti naudojamas iš valdymo gautas pelnas. Įstatymų pakeitimai taip pat numato griežtas taisykles, kurių bus privaloma laikytis tais atvejais, jei valdomo turto vertė sumažės mažiau nei suaukota suma arba jei labdaros ir paramos fondas bus pertvarkomas ar uždaromas. Neliečiamojo fondo kapitalą leidžiama investuoti į Lietuvos ar užsienio vertybinius popierius bei kitus finansinius instrumentus. Tačiau reikalaujama, kad valdyboje būtų nepriekaištingos reputacijos asmenys, pageidautina, kad jos nariai turėtų aukštąjį išsilavinimą ir patirties finansų bei turto valdymo srityje. Įstatymas reikalauja, kad sumažėjęs neliečiamasis kapitalas būtų atkurtas per trejus finansinius metus. O jei per 3 metus jis nebus atkurtas arba kapitalas sumažės daugiau kaip 30 proc., fondas privalės neliečiamojo kapitalo veiklą nutraukti.

Naujame Labdaros ir paramos įstatymo pakeitime numatyta, kad investuoti paramai gautus pinigus labdaros organizacijos galės tuomet, kai valdys ne mažesnę nei 250,000 litų sumą.  Iš investuotų paramos lėšų gautas pelnas nebus apmokestintas, kol nebus paskirtas galutiniam gavėjui, nuo ko priklausys, ar taikytini mokesčiai, ar ne, ir kokie. Pelnas galės būti naudojamas išimtinai tik visuomenei naudingiems projektams įgyvendinti, ir tik 1/20 per metus iš investavimo gautų pajamų galės būti skirta paramos administravimo išlaidoms padengti. 

Tačiau A. Pemkus įsitikinęs, kad paramos davėjo dosnumą lemia ne įstatymuose sudėlioti saugikliai, o pasitikėjimas fondo valdymu. Tokį pasitikėjimą turėtų didinti ir tai, kad fondai savo metines ataskaitas privalės skelbti viešai. Tikimasi, jog siekdami kuo didesnio skaidrumo fondai ataskaitas teiks ne tik Lietuvos Registrų centrui, bet ir skelbs savo internetinėje svetainėje ar spaudoje.

Lietuvoje juridinių asmenų registre šiuo metu yra įregistruota apie 1,300 labdaros ir paramos fondų. Amerikoje, pasak pašnekovo, šiuo metu jaučiamas neliečiamojo kapitalo fondų steigimosi pakilimas – tapo net savotiška mada palikti turtą ne vaikams, o įvairiems fondams, labdaros organizacijoms.

Tikimasi, jog pirmųjų kregždžių nereikės ilgai laukti

„Tikimės, kad artimiausiu metu Lietuvoje atsiras tokių fondų ir studentai galės tikėtis stipendijų ar stažuočių užsienyje. Bet tam reikia laiko ir stiprių nevyriausybinių organizacijų”, – kalbėjo A. Pemkus. Galvojama, kad pirmiausia neliečiamojo kapitalo fondai atsiras prie aukštųjų mokyklų – patirtis rodo, kad gerovę susikūrę jų auklėtiniai linkę atiduoti pagarbos duoklę, aukodami savo Alma Mater. Pasak įstatymo kūrėjų, pirmąja kregžde švietimo srityje gali tapti ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, turintis savo fondą. Galvojama, kad įstatymo suteikiamomis investavimo galimybėmis pasinaudos Almos Adamkienės ar Ateitininkų fondai. Įstatymo rengėjai taip pat pranašauja, kad Lietuvoje daugės verslininkų pavardėmis pavadintų fondų, tokių kaip Lietuvoje veikiantis Kazickų šeimos fondas. „Manau, pirmieji fondai bus užregistruoti jau ateinančių metų pradžioje”, – spėja A. Pemkus.

Iki šiol tokie fondai, gavę didelę paramos sumą, turėjo tik du pasirinkimus – arba gautus pinigus iš karto panaudoti, arba padėti didelį indėlį banke. Kaip pavyzdį A. Pemkus paminėjo Lietuvoje veikiantį Ateitininkų fondą, turintį 1.5 mln. litų, tačiau iki šiol tų lėšų negalintį investuoti, o tik galintį jas laikyti banko sąskaitoje. Šis fondas bendradarbiauja su Ateitininkų šalpos fondu Jungtinėse Valstijose. Ateitininkų fondo valdybos nario nuomone, tai gali būti pirmasis fondas, pasinaudosiantis nauju Labdaros ir paramos fondų įstatymu. Be abejo, tikimasi, kad jis bus ne vienintelis, sukauptas lėšas investuosiantis mūsų šalyje. „Lietuvoje ar su ja susijusių turtingų asmenų ir jų bendrovių, kurie galimai didelėmis sumomis paremtų svarbius visuomeninius projektus, yra nemažai. Iki šiol jie aukojo vangiai, nes nebuvo užtikrinti, kad pinigai nebus pravalgyti, o panaudoti veiksmingai ir saugiai. Viliuosi, kad šie pokyčiai paskatins aktyvesnę labdaros fondų veiklą, padrąsins norinčius saugiai paaukoti dideles sumas prasmingiems darbams”, – sako A. Pemkus.