deg
LR Seimo pirmininkė Irena Degutienė (viduryje) apsilankė Tarnysčių mugėje, Lemont. Jono Kuprio nuotr.

LR Seimo pirmininkės viešnagė JAV: gerojo lobizmo pavyzdys

DALIA CIDZIKAITĖ

,,Manau, kad vizitas Washington, DC yra pavykęs, nors, aišku, šiandien dar negaliu kalbėti apie rezultatus – paprastai politikoje rezultatą pamatai ne dabar, bet po kurio laiko”, – savo viešnagę Jungtinėse Amerikos Valstijose komentavo Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Irena Degutienė šių metų rugsėjo 17 d. Balzeko lietuvių kultūros muziejuje surengtoje spaudos konferencijoje su vietos lietuviška žiniasklaida. Čikagoje LR Seimo atstovė ir ją lydėję LR Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris, LR ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis ragino lietuvius nebūti abejingais Lietuvos saugumo (kariniam ir energetikos) klausimams ir kreiptis į savo Kongreso narius, vis primenant apie grėsmes, tykančias Lietuvos iš Rytų. Susitikimo su žiniasklaida metu nebuvo apeiti ir Lietuvos Pilietybės įstatymas bei dvigubos pilietybės klausimas.

degu
Susitikimas su Čikagos spaudos atstovais Balzeko lietuvių kultūros muziejuje. Laimos Apanavičienės nuotr.

Rugsėjo 14–19 d. JAV antrą kartą su darbo vizitu viešėjusi Seimo pirmininkė be viešnagės šalies sostinėje šį kartą apsilankė ir Čikagoje bei jos apylinkėse. Washington, DC ji susitiko su JAV Atstovų rūmų pirmininku John Boehner, JAV Atstovų rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininke Ileana RosLehtinen, lietuvių kilmės JAV Kongreso nariu John Shimkus, JAV prezidento Ronald Reagan fondo vykdomuoju direktoriumi John Heubusch ir JAV Kongreso nariu David Dreier ir buvusia JAV Valstybės sekretore Madeleine Albright. Buvo ir iš anksto neplanuotų susitikimų – Nekalto Prasidėjimo bazilikoje vykusių šv. Mišių metu Degutienė susitiko su JAV viceprezidentu Joe Biden. Seimo pirmininkė taip pat dalyvavo Demokratijų Bendrijos parlamentiniame forume, kur skaitė pranešimą „Rytų Europa: kaip įveikti geopolitinę kryžkelę?”, ir Ukrainos nepriklausomybės 20ųjų metinių minėjime JAV Kongrese.

Čikagoje ji susitiko su miesto meru Rahm Emanuel, lietuviškos žiniasklaidos ir lietuvių bendruomenės atstovais, aplankė Balzeko muziejų, Jaunimo centrą ir jame įsikūrusią Čikagos lituanistinę mokyklą, pabuvojo Pal. Jurgio Matulaičio misijos (Lemont, IL) kasmetinėje šventėje ,,Bendruomenės diena”.

Sėkmingi susitikimai, naudingi pokalbiai

Paprašyta apidendrinti viešnagę Washington, DC, Seimo pirmininkė teigė niekada dar neturėjusi susitikimų su tokio aukšto lygio JAV valstybės pareigūnais. Ypač didelį įspūdį jai paliko susitikimas su JAV viceprezidentu Biden, su kuriuo, pasak Degutienės, buvo aptarti visi Lietuvai rūpimi klausimai. ,,Man jis paliko labai gerą įspūdį: šiltas, tikintis. Nuėjome su juo į mūsų lietuvišką koplyčią, jis visų akivaizdoje atsiklaupė ir meldėsi už Lietuvą”, – apie susitikimą su Biden Nekalto Prasidėjimo bazilikoje Washington, DC pasakojo Lietuvos valdžios atstovė.

degu
Su  JAV Kongreso vadovu, Atstovų rūmų pirmininku John Boehner. Ingos Lukavičiūtės nuotr.

Degutienės nuomone, vaisingas pokalbis vyko su JAV Kongreso pirmininku Boehner. ,,Pristačiau mūsų ketinimus Lietuvoje įkurti Reagan rūmus ir šio JAV prezidento idėjas skleisti toliau, – susirinkusiems žurnalistams sakė Degutienė. – Kai šiandien kalbame, kad Šaltasis karas yra pasibaigęs, ko gero, ne visai taip yra. Kita vertus, demokratiniai procesai dar taip pat nėra pasibaigę ir turi tęstis toliau.” Kaip jau skelbė lietuviška žiniasklaida, LR Seimo pirmininkė, pakvietusi Boehner kitais metais atvykti į Lietuvą, sulaukė teigiamo JAV Kongreso pirmininko atsakymo. Degutienė įsitikinusi, jog tokio aukšto JAV pareigūno atvykimas į Lietuvą būtų dar vienas postūmis toliau kalbėti apie šios dienos problemas Baltijos šalių ir platesniame – Šiaurės šalių – regione, ypač Lietuvai skaudžia ir šiuo metu esmine – energetikos – tema.

Susitikime su buvusia JAV Valstybės sekretore Madeleine Albright LR Seimo pirmininkė buvo supažindinta su neseniai, 2009–2010 metais, atliktu ir dar JAV viešai nepaskelbtu tyrimu, kuriuo bandyta atsakyti, kaip lietuviai, čekai, vengrai, rusai šiandien vertina demokratinius procesus savo valstybėse. Toks pat tyrimas pirmą kartą buvo atliktas 1990–1992 metais. Pasak Degutienės, paprašyta pakomentuoti šio antrojo tyrimo rezultatus, beje, nepalankius Lietuvai (1990–1992 m. demokratiniais procesais Lietuvoje pasitikėjo apie 98 proc. šalies gyventojų, dabar tas skaičius yra nukritęs iki 52 proc.), LR Seimo pirmininkė atkreipė buvusios JAV Valstybės sekretorės dėmesį į neteisingą klausimo formulavimą, pabrėždama, jog, jos nuomone, esmė slypi ne žmonių nusivylime demokratiniais procesais (kodėl visi emigrantai išvažiuoja į aukštos demokratijos valstybes, o ne į diktatūrines – tokias kaip Baltarusija?), bet ekonomikoje ir socialiniame statuse. Degutienė mano, jog tokius tyrimo rezultatus nulėmė ekonominė krizė ir smukęs socialinis pragyvenimo lygis Lietuvoje, o ne nusvylimas demokratija.

Degutienė atkreipė dėmesį ir į kitą tyrimo pusę – ji įsitikinusi, jog negalima Lietuvos lyginti su Rusija. Skirtingai nuo Lietuvos, Vengrijos, Čekijos ir kitų Rytų Europos valstybių, Rusija niekada nebuvo okupuota, todėl, pasak Degutienės, ,,mūsų mentalinis lygis yra visiškai kitoks negu sugriuvusios Tarybų Sąjungos ir likusių ten gyventi Rusijos žmonių; tai – nelyginami dalykai”. LR Seimo atstovė neprieštarauja, kai Lietuva yra lyginama su vengrais, čekais, kurie yra iš to paties sovietinio lagerio. ,,Lietuvos mąstymas, – sakė ji spaudos konferencijoje, – yra kitoks nei valstybės, kurią vadiname didžiuoju broliu, kuris visą laiką buvo ir tebėra ant mūsų uždėjęs leteną.”

Šio apsilankymo Washington, DC metu Degutienė dar kartą įsitikino, jog ypatingai amerikiečiai vis dar nelabai supranta, kokia yra tikra padėtis Rusijoje. Pasak jos, jie įsivaizduoja, kad Rusija modernėja, kad Rusija eina demokratiniu keliu, ir tai vadina realpolitik. ,,Jie apsirinka, – sakė Seimo pirmininkė, – nes Rusija, atrodo, eina Kinijos keliu – laisva rinka, liberali ekonomika, bet diktatūrinė valstybė. Tarsi du skirtingi dalykai, bet vykdoma tokia politika – nėra žmogaus teisių ir laisvių, teismai neskaidrūs, žiniasklaida kontroliuojama valdžios.” Degutienė teigė, jog klausti, kuris – Putin ar Medvedev – yra geresnis, yra bergždžias dalykas: jokio skirtumo nėra, politika ta pati, galbūt tik jos pateikimo forma yra kitokia. Šie klausimai ir buvo keliami, Seimo pirmininkei ir jos vadovaujamai delegacijai kalbantis su Albright, Kongreso nariu Shimkus ir kitais JAV valdžios atstovais.

degu
Seimo pirmininkė ir ją lydinti delegacija apsilankė Čikagos miesto merijoje. K. Vaitkutės nuotr.

Degutienė pastebėjo, jog Lietuvą ypač palaiko senatoriai Dick Durbin, John McCain. Pasak jos, su jais kalbama labai atvirai. Į Čikagą LR Seimo pirmininkę ir jos vadovaujamą delegaciją atlydėjęs ambasadorius Pavilionis sakė, jog Durbin buvo vienas iš tų, kurie dėjo pastangas, kad NATO kroviniai keliautų per Klaipėdą į Afganistaną. ,,Dvejus metus mes to klausimo negalėjome pajudinti, o Durbin dėka įvyko politinis postūmis”, – teigė LR ambasadorius JAV. Degutienės manymu, tai ir yra vadinama geruoju lobizmu, ir būtent ta kryptimi JAV viešintys Lietuvos politikai ir bando eiti.

Kitas mūsų politikų viešnagės Amerikoje tikslas buvo patikimų ir stiprių investicijų, be kurių, pasak Degutienės, Lietuva negalės ekonomiškai atsikelti, paieškos. ,,Todėl, – Balzeko muziejuje susirinkusiems sakė Degutienė, – šiandien mūsų pagrindinis uždavinys – visomis išgalėmis ieškoti investuotojų, o svarbiausios paieškos kryptys – informacinės technologijos, biotechnologija.” Seimo pirmininkė sakė nepritarianti vis dar gajam galvojimui, jog valstybę atgaivins žemės ūkis, statybos. Ji įsitikinusi, jog Lietuva užsienio kapitalui gali pasiūlyti vienintelį dalyką – intelektą, žmogaus protą, ir būtent jį pirks pasaulis. Todėl rugsėjo 16 d. Čikagoje susitikusi su miesto meru ji ne tik perdavė Vilniaus mero Artūro Zuoko kvietimą atvykti į Vilnių, bet ir pasiūlė atsivežti su savimi verslininkų delegaciją.

,,Net ir po 20 metų JAV lieka Lietuvos saugumo garantu”

Spaudos konferencijoje kalbėjęs LR Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris, šio apsilankymo Washington, DC metu išrinktas antrai kadencijai pirmininkauti Demokratinių Bendrijų forumui, sakė, jog net ir po 20 metų JAV lieka Lietuvos saugumo garantu. ,,Amerika yra pajėgi pasipriešinti toms grėsmėms, šalia kurių mes esame”, – sakė jis. Pasak Zingerio, Lietuvos Konstitucijoje įrašyta svarbi nuostata, jog mūsų šalis negali orientuotis į Rytų sąjungas. Praėjus 20 metų matome, kad šalia mūsų sienų yra nedemokratinė erdvė.

Politikas pripažino, jog yra gėdinga, kad Lietuva savo gynybai skiria labai mažą šalies biudžeto dalį – vietoj 2 – tik 0,8 proc. Už Lietuvą tarp NATO narių gynybai mažiau skiria tik Liuksemburgas. ,,Mes turime nustoti veidmainiauti ir ateityje kuo daugiau skirti savo gynybai, – teigė LR Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, – nes jei šalis savęs negina, galų gale ją pradeda ginti kažkas kitas.”

Zingeris paragino JAV lietuvius nepamiršti išrinktiems nariams JAV Kongrese vėl ir vėl priminti, jog Lietuva yra patikimas partneris ir kad JAV vienintelė gali pasakyti, jog Baltijos šalys neatiteks tiems, kas norėtų ją kada nors valdyti. ,,Mums labai svarbu, – sakė jis, – kad Jūsų balsas skambėtų, kad kalbėtumėte su savo Kongreso nariais, kad nereikėtų laukti kokios nors krizės, nes vos tik nutinka didesnis įvykis pasaulyje, kuris nukreipia visų dėmesį, Rusija iškart suaktyvina savo veiksmus mūsų regione, iš karto prasideda bandymas vėl įjungti traukos mechanizmus ir traukti mus atgal.”

Zingeris patikino, jog Lietuva nepamiršo JAV lietuvių įnašo Lietuvai siekiant nepriklausomybės, ypač 1990 metais, kai buvo pasitelktos visos įmanomos priemonės. ,,Už tai norėčiau padėkoti, – sakė jis. – Visa tai yra mūsų širdyje.”

Į Čikagą LR Seimo pirmininkę ir jos vadovaujamą delegaciją atlydėjęs ambasadorius Pavilionis priminė, jog kitų metų pavasarį Čikagoje vyks NATO viršūnių susitikimas, todėl ragino Amerikos lietuvius daryti viską, kad NATO vadovai išgirstų nerimą dėl Lietuvos saugumo, kad sprendimai dėl saugumo, įskaitant santykius su Rusija, nebūtų daromi Lietuvos sąskaita. Zingeris paantrino pridurdamas, jog būtų gerai Baltijos valstybėse įtvirtinti nuolatinę NATO oro policijos misiją, kuri numatyta tik iki 2014 metų.

Ragino rengti kampaniją ,,Balsuok, Amerika!”

Paklausta apie išeivijos lietuviams ypač aktualų dvigubos pilietybės klausimą, Degutienė sakė, jog šioje problemoje ji mato du atsakymus: teisinį ir emocinį. Pasak jos, Lietuvos politikai mąsto vienodai: Pilietybės įstatymą priimant, 88 Seimo nariai balsavo už dvigubą pilietybę (abiem kartais, net ir po LR prezidentės veto, Degutienė balsavo už dvigubą pilietybę – Red.). Bet, sakė ji, yra kitas dalykas: Lietuvos Konstitucija buvo priimta 1992 metais, kai buvo bijomasi, jog visi tuo metu Lietuvoje gyvenę rusai gali tapti Lietuvos piliečiais, todėl 12 straipsnyje yra parašyta: „Tik išimties tvarka”. Šiandien padėtis yra visiškai kitokia, sakė Seimo pirmininkė, ir dabar jau turime spręsti savo tautiečių klausimą. ,,Tik dabar vietoj tos išimties gavosi taip, kad tų išimčių nelieka, – sakė politikė. – Vis dėlto vienintelis kelias, kuris iš karto išspręstų problemą, – pakeisti šį Konstitucijos straipsnį referendumo būdu.”

Pasak Degutienės, šiandien didžiausia problema yra su tais, kurie iš Lietuvos išvažiavo neseniai. ,,Kuo jie kitokie? – retoriškai klausė ji. – Jie, lyginant su kitais emigrantais, yra labiausiai nuskriausti. Taisėme, taisėme ir tų išimčių pridarėme dar daugiau, nei kad jų buvo. Ir gavosi, kad mūsų išeiviai yra tarytum surūšiuoti. Ir tai negerai. Bet jei naujiems emigrantams duosime pilietybę, tada nebus jokių išimčių. Todėl ir reikia, kad 12 straipsnyje išnyktų sakinys ‘išimtiniais atvejais’.”

Degutienė sutiko, jog pilietybės klausimas tikrai nėra išspręstas, ir patikino susirinkusius, jog, prasidėjus rudens sesijai Seime, vėl bus prie jo sugrįžta. ,,Jei bus galutinis atsakymas, kad reikia tik referendumo, neturėsime kitos išeities, kaip tik jį rengti.” Nors, perspėjo Lietuvos politikė, čia yra rizikos. Matdegu referendumų praktika Lietuvoje yra tokia, jog daug jų neįvyko. Yra ir kitų objektyvių kliūčių sėkmingam referendumui surengti, pvz., kad dvigubos pilietybės klausimas būtų įtrauktas į balsavimą, reikia surinkti 300,000 piliečių parašų. Seimo pirmininkė taip pat sakė, jog referendumą reikėtų rengti per Seimo rinkimus, kurie įvyks jau kitų metų spalį, antraip žmonės tikrai nesusirinks.

Lietuvos ambasadorius JAV Pavilionis paragino JAV lietuvius įrodyti, jog jie ne tik moka reikalauti savo teisių, bet ir moka kovoti už savo teises. ,,Įrodykite, kad jūs esate politiškai aktyvūs, – kvietė jis, – suruoškite kampaniją ‘Balsuok, Amerika!’”

deg
Susitikimas su išeivijos lietuviais Pasaulio lietuvių centre, Lemont, Illinois. Jono Kuprio nuotraukos

deg
deg
deg
LR Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris.