Kandidatai į LR Seimą Naujamiesčio rinkiminėje apygardoje

Išrinkite geriausius į Lietuvos Respublikos Seimą,
pareikškite sa­vo valią referendume dėl atominės elektrinės statybos

ROSSETA VINGEVIČIŪTĖ-WILBUR

Šiuolaikinės Lietuvos klasikas Juozas Erlickas taip rašė apie rinkimus: „Jau kelintą kartą renkame geriausius, o išrenkame blogiausius. Tyčia to nepadarysi, specialiai to neišmoksi. Reiškia, kad lietuvis nekaltas. Jis – nepakaltinamas.” Spalio 14 d. lietuviai vėl rinks „geriausius” į LR Seimą ir tikėsis, jog neišrinks blogiausių. Bet vargu, ar rastume pasaulyje valstybę, kurios piliečiai būtų visiškai patenkinti jų pačių išrinkta valdžia. Ir, žinoma, kad dažniausiai itin kritiški būna tie, kurie rinkimuose nedalyvauja.

„Draugas” kviečia visus JAV gyvenančius Lietuvos Respublikos rinkėjus pamėginti išrinkti geriausius. Užsienyje balsuojančių rinkėjų balsai priskiriami Naujamiesčio rinkimų apygardai, joje iškeltiems 15 kandidatų pateikėme tuos pačius klausimus. Akivaizdu, jog vieni kandidatai gerbia JAV gyvenančius LR rinkėjus, todėl jų atsakymai yra išsamūs ir gerai apgalvoti, kiti nurašė kelias frazes iš partijos programos, pora atsakė su tiek klaidų, jog siūlyčiau jiems grįžti atgal į mokyklą, o ne į Seimą veržtis. Ir pagaliau, yra kandidatų, kurie nepanoro į mūsų klausimus atsakyti, bet tai kandidatai, kurie rinkimuose dalyvauja ne todėl, jog norėtų juose laimėti.

Tikimės, jog kandidatų atsakymai (arba nenoras atsakyti) padės mūsų skaitytojams ir rinkėjams apsispręsti. Kandidatų atsakymai pateikiami tokia eile, kokia yra išsirikiavę jų atstovaujamos partijos daugiamandatės apygardos sąraše.

Kandidatų atsakymai

Visiems Naujamiesčio apygardos kandidatams nusiuntėme šiuos klausimus:

1. Ar emigravęs lietuvis turėtų prarasti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei tampa kitos šalies piliečiu?

2. Šiuose Seimo rinkimuose dalyvauja iki šiol didžiausias skaičius partijų bei politinių sąjungų. Ar tai demokratijos plėtros, ar nusivylimo Lietuvos politika ženklas?

3. Kokią Lietuvą matote 2016 m., prieš kitus Seimo rinkimus?

Arminas Lydeka, Lietuvos liberalų sąjūdžio (sąrašo nr. 1, partijos pirmininkas – Eligijus Masiulis) kandidatas:

1. Kategoriškai pasisakau už galimybę išsaugoti LR pilietybę, net ir įgijus kitos šalies pilietybę. Mano nuomonė šiuo klausimu yra tvirta ir nekintanti. Tai rodo ir mano konkretūs darbai Seime. Galiu priminti, kad tik pradėjęs dirbti Seime subūriau specialistų komandą ir parengiau visiškai naują Pilietybės įstatymą, kurį pavyko priimti Seime 2002 metais. Šis mano Pilietybės įstatymas, įsigaliojęs nuo 2003 m. sausio 1 d. įteisino plačias galimybes dvigubai pilietybei. Jo nuostatomis pasinaudojo šimtai lietuvių, JAV ir kitose šalyse įgiję tos šalies pilietybę ir legaliai išsaugoję ir Lietuvos pilietybę. Konstitucinis Teismas 2006 m. pabaigoje priėmė garsųjį savo sprendimą, kad šis A. Lydekos Pilietybės įstatymas, įteisinęs plačias dvigubos pilietybės galimybes, prieštarauja Konstitucijai. Dabar aktyviai dirbu, kad būtų pakeistas šis Pilietybės įstatymas. Esu užregistravęs įstatymo pataisas (nr. XIP-4725), kad 7 straipsnis būtų pakeistas taip: „asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos, kurio vienas iš tėvų ar senelių ar jis pats buvo Lietuvos Respublikos piliečiu iki 1940 m. birželio 15 d. ir yra įgijęs kitos valstybės pilietybę gali būti ir Lietuvos Respublikos piliečiu”.

2. Panašus skaičius politinių partijų registruojasi dalyvauti visuose iki šiol buvusiuose Seimo rinkimuose. Šiuo požiūriu jie niekuo neišsiskiria. Lietuvoje ryški daugiapartinė sistema, ir tai yra demokratiška. Stebina, kad šiems rinkimams kaip niekad daug registravosi naujų populistinių partijų – visokie kriminaliniai keliai, sąrašai, romanovai, brazauskienės ir t. t. Tikiu, kad piliečiams užteks įžvalgumo, sąmoningumo, sveiko proto nepasiduoti vienadienių politikų populizmui, kad jie balsuos už išsilavinusius, profesionalius, darbščius ir sąžiningus žmones.

3. Manau, kad Lietuvoje bus tokia padėtis: kur kas didesnes pajamas gaus dirbantys žmonės; nebus įvesta jokių naujų mokesčių; bus mažiau landų korupcijai; valstybės lėšos bus skiriamos tik įstaigoms ir projektams, išlaikiusiems skaidrumo testą; teismuose dirbs visuomenės atstovai; bus mažiau biurokratijos – tad daugiau pilietinės laisvės; bus užtikrinta pagarba kiekvieno žmogaus gyvenimo privatumui.

Janas Jurevičius, Respublikonų partijos (nr. 2, partijos pirmininkas – Valdemaras Valkiūnas) kandidatas:

1. Būtina išlaikyti visus piliečius, net jei jie gautų kitos valstybės pilietybę. Manau, kad būtina palikti teisę lietuviams daryti įtaką valstybės gyvenimui ir galėti jį pakreipti tokia linkme, kad vėliau norėtųsi sugrįžti.

2. Nusivylimo tradicinėmis partijomis ženklas rodo, kad žmonės privalo rinktis kitas partijas, ieškoti alternatyvos, o respublikonai tai užtikrina.

3. Galimi du scenarijai. Jei Lietuvos rinkėjai ir užsienio lietuviai neatsimerks, toliau balsuos už dabartinius Seimo okupantus, Lietuva ir toliau stagnuos, bus blaškoma tarp partinių intrigų, pamirštant ir žmones, ir bet kokį strateginį mąstymą apie valstybės ateitį. Tačiau jei respublikonai sulauks palaikymo ir dalyvaus formuojant valdančiąją koaliciją, galime užtikrinti, kad Lietuvos ir jos žmonių interesai daugiau niekada nebus paminti.

Jolanta Gaudutienė, Darbo partijos (nr. 3, partijos pirmininkas – Viktor Uspaskich) kandidatė:

1. Manau, kad iki šiol buvę valdžioje politikai taip ir neįvertino išeivijos indėlio į mūsų valstybės atkūrimą, jų dalyvavimo politiniame–visuomeniniame gyvenime svarbos, indėlio į ūkio atstatymą ir vystymą. Esu tvirtai įsitikinusi, jog išeiviai yra ir turi būti lygiateisiai mūsų šalies piliečiai. Mano supratimu, pilietybės klausimas yra vienareikšmis – jis turi būti priskirtas prigimtinės teisės kategorijai, todėl kiekvienas žmogus, gimęs ar susietas su savo tėvų ir senelių gimimu toje šalyje, turi išskirtinę teisę turėti tos šalies pilietybę.

2. Nieko stebėtina nėra, nauji veidai Lietuvos politikos arenoje pasirodo prieš kiekvienus rinkimus į Seimą, kadangi tai pasiteisino ne vienai naujai susibūrusiai partijai. Žmonės nori stabilumo, todėl, laikui bėgant, turėtų naujai besikuriančių partijų mažėti, o pasilikti tik geriausiai žmonių interesams atstovaujančios.

3. Baigiantis 2012–2016 m. Seimo kadencijai Lietuvą norėčiau regėti ekologiškai švaresnę ir taupesnę visomis prasmėmis, didesnio susikalbėjimo ir susitarimo su bendruomene ir visuomene, glaudesnio bendradarbiavimo su kaimynais šalį, ekonomiškai sustiprėjusią valstybę, kurioje vyksta politiškai skaidrūs procesai. Lietuvos ateitis – solidari švietimo, mokslo ir technologijų kūrybinė visuomenė, skaidri valstybės valdymo sistema, žalia aplinka, tvarus ekonominis vystymasis, žemas nedarbo lygis, didelė darbo vertė ir tvirtos socialinės garantijos. Taigi žmogus ir tauta yra didžiausios vertybės ir svarbiausias politikos tikslas.

Gediminas Pelėdžius, Demokratinė darbo ir vienybės partijos (nr. 4, partijos pirmininkė – Kristina Brazauskienė) kandidatas, į klausimus neatsakė.

Irena Degutienė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (nr. 5, partijos pirmininkas – Andrius Kubilius) kandidatė:

1. Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo mums lieka tik vienas kelias dėl pilietybės: bendromis jėgomis rengti referendumą ir keisti Konstituciją, nes kad ir kiek buvo bandymų spręsti šią problemą per įstatymus, visi jie buvo nesėkmingi. Todėl aš tikrai linkėčiau, kad mažiau jėgų būtų skiriama ginčams, kas čia labiau ar mažiau dėl to kaltas, bet susitelkti ir bendromis Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių pastangomis surengti referendumą dėl pilietybės, jame dalyvauti ir paraginti dalyvauti Lietuvoje likusius artimuosius, ir taip galų gale priimti aiškų sprendimą. Ir padėti tiek metų besitęsiančioje istorijoje tašką.

2. Visuomet sakau, kad galimybė žmonėms rinktis yra labai gerai. Todėl ir partijų gausa savaime nėra nieko blogo. Blogiau tik tai, jei tos partijos gimsta ne kaip pozityvus judėjimas, bet kyla iš nesusikalbėjimo, tarpusavio nesutarimų ar dar blogiau – savanaudiškų tikslų. Todėl apibendrinčiau: yra gerai, kad yra iš ko rinktis ir kiekvienas gali pasirinkti, tačiau rinkitės atsakingai!

3. Matau sustiprėjusią, galutinai ekonominio sunkmečio pasekmes įveikusią ir modernią Lietuvą, kuri žino, ant kokių vertybinių pamatų yra statomas valstybės pastatas. Kurioje bus daugiau besišypsančių ir laimingų žmonių. Kurioje bus daugiau teisingumo ir mažiau nereikalingo biurokratizmo, daugiau tarpusavio pasitikėjimo ir mažiau nesantaikos bei smurto. Tikiu, kad po ketverių metų Lietuvos žmonės galės su dar didesne viltimi žvelgti į ateitį ir gyventi oriau.

Neringa Venckienė, partijos „Drąsos kelias” (nr. 6, partijos pirmininkas – kun. Jonas Varkala) kandidatė:

1. Emigravęs lietuvis neturėtų prarasti LR pilietybės, nes jis yra mūsų tautos ir valstybės dalis. Jis mums reikalingas. Kiekvienas turi būti teisėtu valstybės piliečiu ir juo jaustis, turi išlaikyti nuolatinį aktyvų ryšį su savo Tėvyne, su gimtąja žeme, ir būti drąsus joje vykstančių permainų dalyvis. Man ypač svarbu, kad būtų išsaugotos ir svarbiausios mūsų nacionalinės vertybės – lietuvių kalba, tautos etninis ir kultūrinis savitumas, kad amžiams išliktume lietuviais globaliame pasaulyje.

2. Manau, kad didelį partijų skaičių reikėtų vertinti kaip nusivylimo Lietuvos politika ženklą. Dabartinis Seimas tiesiog išdavė žmogiškumą ir prarado bet kokį dorų piliečių pasitikėjimą. Svarbiausias mano siekis – atkurti pasitikėjimą valstybe ir teisingumu.

3. Kokia Lietuva bus 2016 metais, priklausys nuo naujo Seimo sudėties. Viliuosi, kad pokyčiai bus į gera. Lietuva turi pakilti, turi atsigauti. Po nepriklausomybės atgavimo praėjo 22 metai, ir laikas pajusti jos vaisius. Negalime leisti, kad mūsų valstybė žlugtų, absoliučiai degraduotų ir prarastų savo prasmę – Sausio 13osios aukos juk negali būti beprasmės. Turime pagaliau pajusti normalų gyvenimo pamatą. Tiek išvargusi mūsų tauta turi teisę būti laiminga.

Irina Rozova, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (nr. 3, partijos pirmininkas – Valdemar Tomaševski) kandidatė, savo atsakymų nepateikė.

Faustas Latėnas, Lietuvos socialdemokratų (nr. 8, partijos pirmininkas – Algirdas Butkevičius) kandidatas:

1. Mes esam labai maža tauta ir mums kiekvienas Lietuvos pilietis, kuriame pasaulio krašte jis begyventų, turi būti brangus. Suprantu, kad dvigubos pilietybės skeptikai turi savo įvairių motyvų, tačiau jie, mano manymu, yra daugiau biurokratiniai, visiškai neatsižvelgiantys į naujas susidariusias sąlygas ir į natūralius mūsų piliečių, gyvenančių kitose pasaulio šalyse, poreikius. Po visą pasaulį išblaškyti Lietuvos piliečiai tokiais turi ir būti.

2. Partijų gausa – tai savotiškas lietuviško mentaliteto bruožas, lietuvio egoisto ir lietuvio kunigaikštuko, mąstančio, galvojančio ne apie Lietuvą, o apie siauras savo ambicijas ir tuščiagarbiškumą. Žinome tą patarlę, kad trys lietuviai – tai partija, bet ar nuo to Lietuvai geriau? Gaila, bet taip trokštama vienybė Lietuvoje nežydi.

2. 2016 metais Lietuvą matau atsigavusią ir sustiprėjusią po visus sukrėtusios pasaulinės ekonominės krizės. Matau Lietuvą pasipildžiusią ne tik naujai gimusiais Lietuvoje lietuvaičiais, bet ir emigrantais, sugrįžusiais į savo mylimą tėvynę. Matau Lietuvą, besidžiaugiančią sugrįžusiais sūnumis ir dukromis, kurie ras galimybę to meto Lietuvoje savo darbu, savo verslu ir kūryba prisidėti prie Lietuvos suklestėjimo.

Liucija Borusevičienė, partijos ,,Tvarka ir teisingumas” (nr. 9, partijos pirmininkas – Rolandas Paksas) kandidatė (atsakymuose rasta itin daug klaidų):

1. Dirbau vidaus reikalų sistemoje, žinau, su kokiomis problemomis susiduria žmonės, [žinau] kaip [jas] spręsti, kokios įstatymo spragos. Dirbdama teikdavau pasiūlymus dėl įstatymų tobulinimo. Lietuvos piliečiai, kurie emigravo ir įgijo kitos valstybės pilietybę, privalo išsaugoti Lietuvos pilietybę. Reikia keisti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą.

2. Rekordinis skaičius partijų bei politinių sąjungų Lietuvoje – tai ženklas, kad Lietuvoje yra demokratija, bet tai rodo ir žmonių nusivylimą.

3. Lietuva 2016 metais – stabili ekonomika, bedarbių skaičius sumažintas iki minimumo. Svarbiausia, kad Lietuvoje gyventojų skaičius vėl pasiektų 3,5 mln.

Dainius Petras Paukštė, Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje” (Lietuvos centro partijos, Lietuvos socialdemokratų sąjungos, Tautininkų sąjungos ir Tautos vienybės sąjungos koalicija) (nr. 10) kandidatas:

1. 1992 metais aš pats balsavau už dabartinę LR Konstituciją, pritardamas jos tekstui ir dvasiai. Manau, jog tuomet Pilietybės įstatyme įtvirtinus arba konkretizavus išimčių sąrašą, JAV lietuviams problemų dėl dvigubos pilietybės nebūtų kilę. Tačiau dabar padėtis Lietuvoje visiškai kitokia. Antrosios pilietybės turėjimo galimybei lieka tik vienas kelias – tikslinti ir konkretizuoti išimčių iš bendros taisyklės sąrašą, nes referendumo paskelbimas dėl dvigubos pilietybės suteikimo yra neperspektyvus. Beje, bandant taisyti dabartinę padėtį, mūsų programoje yra numatytas ir naujo įstatymo parengimas, kuris emigrantams numatytų pirmuosius 5 metus laikinai išvykusio asmens statusą bei stiprintų jo ryšį su Lietuva.

2. Aiškiai matyti, kad Lietuvoje vyrauja nusivylimo dabartiniais Seimo (ne tik esančiais pozicijoje, bet ir opozicijoje) politikais. Politinė sistema rimtai serga, todėl būtinos esminės permainos. Esu įsitikinęs, jog šie rinkimai yra lemiami Lietuvos ateičiai. Jeigu valdžioje liks dabartinės Seimo politinės jėgos, politika iš esmės nesikeis. Jau dabar nėra jokio skirtumo tarp pozicijos ir opozicijos Seime. Nepaisant tų partijų ideologinės krypties – visos jos yra Lietuvą užvaldžiusių oligarchų tarnaitės. Mūsų valstybei reikalingas naujas tikslas, vedantis valstybę ir tautą į priekį. Tokiu tikslu Lietuvai mes keliame gerovės valstybės kūrimą.

3. Esame europiečiai ir mūsų kelias – kartu su jais. Gerovės valstybę sukurti galėsime tik tada, jeigu Lietuvos piliečiai gyvens ir dirbs Lietuvoje. 2016 metais mes būsime tik to kelio pradžioje, nes iki tol reikės pažaboti emigraciją ir sukurti Lietuvoje tokias sąlygas, kad žmonės nenorėtų palikti Tėvynės, o ją palikę norėtų sugrįžti.

Robertas Kasperovičius, Lietuvos žmonių partijos (nr. 12, partijos pirmininkė – Joana Šimanauskienė, faktinis vadovas Vladimiras Romanovas) kandidatas (atsakymus atsiuntė be lietuviškų ženklų):

1. Kad nekiltų dviprasmybių, aš – už supaprastintą pilietybės grąžinimą, jeigu žmogus ją prarado. Gyvenime būna įvairių atvejų, manau, Lietuva turi priimti visus savo piliečius – kaip mama savo vaikus. Mes turime rūpintis savo piliečiais ir visai nesvarbu, kur jie dabar yra.

2. Demokratinėse valstybėse gali būti tik dvi partijos, ir jų pilnai užtenka. Manau, kad kuo daugiau partijų, tuo sunkiau žmogui susigaudyti. Siūlyčiau gerokai mažinti kiekį ir griežtinti [partijų?] kontrolę.

3. Matau tikslus, matau strategiją, matau investicijas, matau, kad dar daug reikia padaryti. Matau, kad viskas yra įmanoma. Matau kelią, kuriuo einame, manau, kad šis kelias yra mūsų.

Vitalijus Balkus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (nr. 14, partijos pirmininkas – Ramūnas Karbauskis) kandidatas:

1. Mano atėjimas į aktyvią visuomeninę veiklą irgi įvyko per darbo ir gyvenimo užsienyje (dirbau Jungtinėje Karalystėje) patirtį. Šiuo klausimu mano nuomonė vienareikšmiška – Lietuvos pilietybę jau turėjęs ir bet koks lietuvių kilmės asmuo gali turėti ir kitos šalies pilietybę.

2. Demokratija Lietuvoje sparčiai žygiuoja regreso link. Partijų, dalyvaujančių rinkimuose, gausa šiuo atveju neatspindi demokratijos raidos. Atmeskime partijas, kurios atsirado vieno ar kito vadovo asmeninėms ambicijoms tenkinti, ir pamatysite, kad ideologiškai brandžių ir turinčių aiškius išskirtinius bruožus partijų nėra daug.

3. Ko gero galima nagrinėti du galimus scenarijus. Jei Europos Sąjunga vis tik sugebės neįklimpti į didesnę krizę, tai Lietuvai artimiausi 4 metai nebus ekonomiškai pernelyg sunkūs. Dabartiniai valdantieji „sėkmingai” padidino per 4 metus Lietuvos skolą nuo 16 iki 52 mlrd., tačiau dar skolinimosi galimybių liko. Todėl galima bus ir toliau klimpti, kol pasieksime Graikijos atvejį. Kalbant apie teigiamą viziją, vis tik privalome aiškiai suvokti, kad geriau stabilus nedidelis augimas, nei staigus spekuliacinio kapitalo atėjimas; gamyba, žemės ūkis, modernus paslaugų sektorius – tai kelias į priekį.

Vytautas Bogušis, Liberalų ir centro sąjungos (nr. 16, partijos pirmininkas – Algis Čaplikas) kandidatas:

1. Esu už tai, kad rinkimuose būtų įteisintas elektroninis balsavimas, užtikrinantis išvykusių piliečių dalyvavimą politiniame savo gimtosios šalies gyvenime. Vėl pakartosiu – Motina ir Tėvynė kiekvienam tik viena. Neištremkime savųjų visam laikui, neverskime jų jaustis svetimais tarp savų, be pilietybės savame krašte.

2. Rinkimai yra iššūkis ir daug senesnės demokratijos šalyse. Manau, šiuo atveju nelabai atsiliekame nuo pasaulio madų. Kiekvienoje šalyje beveik prieš kiekvienus rinkimus prie pradinės linijos stoja margaspalvė publika – ir tradicinės partijos, ir juokdariai, ir svieto lygintojai. Ir Lietuvoje po kiekvienų rinkimų Seimo sudėtis pasikeičia 50 procentų. Lietuvoje pozityviu dalyku būtų galima laikyti tai, kad, nepaisant to, jog prieš kiekvienus naujus rinkimus randasi naujų netikrų pranašų ir šiaip pervertinančių savo galimybes asmenų, tradicinės partijos nuo pat nepriklausomybės atkūrimo lieka tos pačios. Mano nuomone, tai suteikia vilties, kad ne už kalnų diena, kai brandi demokratinės Lietuvos visuomenė rinks savęs vertą valdžią.

3. Brandesnę visomis prasmėmis. Tuo metu mūsų atkurtai valstybei bus 26eri – amžius, kai jau praeityje nelengva vaikystė, paauglystės audros ir žalios jaunystės nerangumas. Amžius, kai drąsiai imamasi svarbiausių projektų ir kuriamas tolesnio gyvenimo pagrindas. Tikiuosi, kad po ketverių metų turėsime ne tik viltį šviesesnei ateičiai, bet ir tvirtesnį socialinį ir ekonominį pagrindą po kojomis.

Juozas Murauskas, Emigrantų partijos (nr. 17, partijos pirmininkas – Juozas Murauskas) kandidatas (atsakymus taip pat pateikęs be lietuviškų spaudos ženklų):

1. Jie [užsienio lietuviai?] turi balsuoti už save – Emigrantų partiją ir turėti savo atstovą, Emigrantų partijos pirmininką, kad galėtų kreiptis ir kartu spręsti mūsų problemas. Tuo įsitikinau grįžęs iš JAV, kur pragyvenau 8 metus. Galiu Jus suprasti, nes pačiam teko patirti [emigraciją?].

2. Mes už dvigubą pilietybę, kuri suteiktų galimybę palaikyti glaudesnius ryšius su emigravusiais Lietuvos piliečiais. Mylėsim Lietuvą, mylėsim savo emigrantus.

3. Tikrai nebus nusivylimo, jei Emigrantų partija pateks į Seimą, – matysite kitokią Lietuvą.

Miroslavas Monkevičius, sąjungos „Taip” (nr. 18, partijos pirmininkas – Artūras Zuokas) kandidatas:

1. „Sąjunga TAIP” savo programoje yra numačiusi dvigubos pilietybės įteisinimą. Mano nuomone, kuomet buvo rengta dabartinė LR Konstitucija, nebuvo numatyti natūralūs procesai, kurie vyko ir vyksta visame pasaulyje šiuo metu. Mes pasisakome už dvigubos pilietybės įteisinimą bei siekiame išplėsti epaslaugų tinklą, kad, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, asmuo galėtų laisvai prisidėti prie valstybės valdymo – pradedant elektorininiu balsavimu ir baigiant siūlymų teikimu.

2. Privalome užtikrinti, kad visi išvykę lietuviai, norintys išsaugoti Lietuvos pilietybę, turėtų tokią galimybę.

3. 2016 m. bus daugiau lietuvių optimistų, tikinčių savo jėgomis ir kuriančių Tėvynės ateitį. Nesvarbu, ar jie gyvena Lietuvoje, ar už jos ribų.


Referendumo klausimas ir politikų nuomonės


Spalio 14 dieną vyks ir konsultacinis (patariamasis) referendumas. Rinkėjams bus pateiktas teiginys: „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje”, o atvykę į rinkimų apylinkes rinkėjai turės pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų: „taip” arba „ne”.

Jeigu patariamajame referendume dalyvauja daugiau kaip pusė piliečių ir konkretaus sprendimo priėmimui pritaria ne mažiau kaip pusė jame dalyvavusių piliečių, sprendimas yra laikomas priimtu.

Lietuvos Vyriausiosios rinkimų komisijos svetainėje apie referendumą beveik nėra informacijos, išskyrus tai, jog jis vyks. Beje, nėra daug informacijos ir apie rinkimuose dalyvaujančių partijų bei pavienių kandidatų pozicijas, ryšku tik tai, jog naujos atominės elektrinės (AE) šalininkai teigia, jog ji užtikrins Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Priešininkai kaltinami pataikavimu Rusijai.

Iš didžiųjų Lietuvos politinių partijų referendume dėl AE kol kas tik Socialdemokratų ir „Tvarkos ir teisingumo” partijos gyventojams siūlo nepritarti AE statybai. Darbo partija reikalauja, kad iki referendumo savo dalyvavimą projekte parašais patvirtintų Latvija ir Estija, priešingu atveju darbiečiai žada balsuoti prieš AE. Spėjama, jog AE statybai reikės apie 6,5 mlrd. Lt (apie 2,5 milijardo JAV dol.).

Partijų sąrašų vertinimas

Priminsime, jog Lietuvos rinkėjai renka 71 Seimo narį vienmandatėse apygardose ir 70 daugiamandatėje apygardoje, kur balsuojama už partijų sąrašus. Rinkėjai taip pat gali vertinti partijų sąrašus ir taip paremti jiems patinkančius kandidatus.

Vyriausia rinkimų komisija taip aiškina: „Jei rinkėjas balsavo už kandidatų sąrašą, jis gali reitinguoti tame sąraše esančius kandidatus. Rinkimų biuletenyje prie partijos, partijų koalicijos ar išsikėlusių kandidatų koalicijos yra įrašyta tik pirmojo tame sąraše esančio kandidato vardas ir pavardė. Kitų to sąrašo kandidatų numeriai, vardai ir pavardės yra balsavimo patalpoje ir balsavimo kabinose iškabintuose sąrašuose. Kandidatai, kurie bus reitinguojami, rinkėjų reitingo balsų dėka galės pakilti į sąrašo viršų.

Taigi, rinkėjai reitinguodami gali daryti įtaką sąraše esančių kandidatų eiliškumui. Reitinguojama taip: reitingavimui skirtus penkis langelius reikia įrašyti kandidatų numerius iš to sąrašo, už kurį rinkėjas balsavo. Rinkimų biuletenis bus galiojantis ir tuo atveju, jei bus užpildyti ne visi penki reitingavimo langeliai.”

Jeigu perskaitėte šį straipsnį iki galo, manome, jog esate neblogai su rinkimų tvarka susipažinę. Belieka palinkėti, kad rinkimai būtų sėkmingi Jūsų pasirinktiems kandidatams.
 
Rosseta Vingevičiūtė-Wilbur – žinoma Lietuvos žurnalistė, dirbusi radijuje bei spaudoje, buvusi Vilniaus mero patarėja, prieš porą metų su savo amerikiečiu vyru ir dukra persikėlė gyventi į JAV. Gyvena šalia Washington, DC, įdėmiai stebi JAV, Europos, Rusijos bei Lietuvos naujienas.