Kandidatai į LR Seimą Naujamiesčio rinkiminėje apygardoje
Išrinkite geriausius į Lietuvos Respublikos Seimą,
pareikškite savo valią referendume dėl atominės elektrinės statybos
ROSSETA VINGEVIČIŪTĖ-WILBUR
Šiuolaikinės Lietuvos klasikas Juozas Erlickas taip rašė
apie rinkimus: „Jau kelintą kartą renkame geriausius, o
išrenkame blogiausius. Tyčia to nepadarysi, specialiai to
neišmoksi. Reiškia, kad lietuvis nekaltas. Jis –
nepakaltinamas.” Spalio 14 d. lietuviai vėl rinks
„geriausius” į LR Seimą ir tikėsis, jog neišrinks
blogiausių. Bet vargu, ar rastume pasaulyje valstybę, kurios piliečiai
būtų visiškai patenkinti jų pačių išrinkta valdžia. Ir,
žinoma, kad dažniausiai itin kritiški būna tie, kurie rinkimuose
nedalyvauja.
„Draugas” kviečia visus JAV gyvenančius Lietuvos
Respublikos rinkėjus pamėginti išrinkti geriausius. Užsienyje
balsuojančių rinkėjų balsai priskiriami Naujamiesčio rinkimų apygardai,
joje iškeltiems 15 kandidatų pateikėme tuos pačius klausimus.
Akivaizdu, jog vieni kandidatai gerbia JAV gyvenančius LR rinkėjus,
todėl jų atsakymai yra išsamūs ir gerai apgalvoti, kiti
nurašė kelias frazes iš partijos programos, pora atsakė
su tiek klaidų, jog siūlyčiau jiems grįžti atgal į mokyklą, o ne į
Seimą veržtis. Ir pagaliau, yra kandidatų, kurie nepanoro į mūsų
klausimus atsakyti, bet tai kandidatai, kurie rinkimuose dalyvauja ne
todėl, jog norėtų juose laimėti.
Tikimės, jog kandidatų atsakymai (arba nenoras atsakyti) padės mūsų
skaitytojams ir rinkėjams apsispręsti. Kandidatų atsakymai pateikiami
tokia eile, kokia yra išsirikiavę jų atstovaujamos partijos
daugiamandatės apygardos sąraše.
Kandidatų atsakymai
Visiems Naujamiesčio apygardos kandidatams nusiuntėme šiuos klausimus:
1. Ar emigravęs lietuvis turėtų prarasti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei tampa kitos šalies piliečiu?
2. Šiuose Seimo rinkimuose dalyvauja iki šiol didžiausias
skaičius partijų bei politinių sąjungų. Ar tai demokratijos plėtros, ar
nusivylimo Lietuvos politika ženklas?
3. Kokią Lietuvą matote 2016 m., prieš kitus Seimo rinkimus?
Arminas Lydeka, Lietuvos liberalų sąjūdžio (sąrašo nr. 1, partijos pirmininkas – Eligijus Masiulis) kandidatas:
1. Kategoriškai pasisakau už galimybę išsaugoti LR
pilietybę, net ir įgijus kitos šalies pilietybę. Mano nuomonė
šiuo klausimu yra tvirta ir nekintanti. Tai rodo ir mano
konkretūs darbai Seime. Galiu priminti, kad tik pradėjęs dirbti Seime
subūriau specialistų komandą ir parengiau visiškai naują
Pilietybės įstatymą, kurį pavyko priimti Seime 2002 metais. Šis
mano Pilietybės įstatymas, įsigaliojęs nuo 2003 m. sausio 1 d. įteisino
plačias galimybes dvigubai pilietybei. Jo nuostatomis pasinaudojo
šimtai lietuvių, JAV ir kitose šalyse įgiję tos
šalies pilietybę ir legaliai išsaugoję ir Lietuvos
pilietybę. Konstitucinis Teismas 2006 m. pabaigoje priėmė garsųjį savo
sprendimą, kad šis A. Lydekos Pilietybės įstatymas, įteisinęs
plačias dvigubos pilietybės galimybes, prieštarauja
Konstitucijai. Dabar aktyviai dirbu, kad būtų pakeistas šis
Pilietybės įstatymas. Esu užregistravęs įstatymo pataisas (nr.
XIP-4725), kad 7 straipsnis būtų pakeistas taip: „asmuo,
pasitraukęs iš Lietuvos, kurio vienas iš tėvų ar senelių
ar jis pats buvo Lietuvos Respublikos piliečiu iki 1940 m. birželio 15
d. ir yra įgijęs kitos valstybės pilietybę gali būti ir Lietuvos
Respublikos piliečiu”.
2. Panašus skaičius politinių partijų registruojasi dalyvauti
visuose iki šiol buvusiuose Seimo rinkimuose. Šiuo
požiūriu jie niekuo neišsiskiria. Lietuvoje ryški
daugiapartinė sistema, ir tai yra demokratiška. Stebina, kad
šiems rinkimams kaip niekad daug registravosi naujų populistinių
partijų – visokie kriminaliniai keliai, sąrašai,
romanovai, brazauskienės ir t. t. Tikiu, kad piliečiams užteks
įžvalgumo, sąmoningumo, sveiko proto nepasiduoti vienadienių politikų
populizmui, kad jie balsuos už išsilavinusius, profesionalius,
darbščius ir sąžiningus žmones.
3. Manau, kad Lietuvoje bus tokia padėtis: kur kas didesnes pajamas
gaus dirbantys žmonės; nebus įvesta jokių naujų mokesčių; bus mažiau
landų korupcijai; valstybės lėšos bus skiriamos tik įstaigoms ir
projektams, išlaikiusiems skaidrumo testą; teismuose dirbs
visuomenės atstovai; bus mažiau biurokratijos – tad daugiau
pilietinės laisvės; bus užtikrinta pagarba kiekvieno žmogaus gyvenimo
privatumui.
Janas Jurevičius, Respublikonų partijos (nr. 2, partijos pirmininkas – Valdemaras Valkiūnas) kandidatas:
1. Būtina išlaikyti visus piliečius, net jei jie gautų kitos
valstybės pilietybę. Manau, kad būtina palikti teisę lietuviams daryti
įtaką valstybės gyvenimui ir galėti jį pakreipti tokia linkme, kad
vėliau norėtųsi sugrįžti.
2. Nusivylimo tradicinėmis partijomis ženklas rodo, kad žmonės privalo
rinktis kitas partijas, ieškoti alternatyvos, o respublikonai
tai užtikrina.
3. Galimi du scenarijai. Jei Lietuvos rinkėjai ir užsienio lietuviai
neatsimerks, toliau balsuos už dabartinius Seimo okupantus, Lietuva ir
toliau stagnuos, bus blaškoma tarp partinių intrigų,
pamirštant ir žmones, ir bet kokį strateginį mąstymą apie
valstybės ateitį. Tačiau jei respublikonai sulauks palaikymo ir
dalyvaus formuojant valdančiąją koaliciją, galime užtikrinti, kad
Lietuvos ir jos žmonių interesai daugiau niekada nebus paminti.
Jolanta Gaudutienė, Darbo partijos (nr. 3, partijos pirmininkas – Viktor Uspaskich) kandidatė:
1. Manau, kad iki šiol buvę valdžioje politikai taip ir
neįvertino išeivijos indėlio į mūsų valstybės atkūrimą, jų
dalyvavimo politiniame–visuomeniniame gyvenime svarbos, indėlio į
ūkio atstatymą ir vystymą. Esu tvirtai įsitikinusi, jog išeiviai
yra ir turi būti lygiateisiai mūsų šalies piliečiai. Mano
supratimu, pilietybės klausimas yra vienareikšmis – jis
turi būti priskirtas prigimtinės teisės kategorijai, todėl kiekvienas
žmogus, gimęs ar susietas su savo tėvų ir senelių gimimu toje
šalyje, turi išskirtinę teisę turėti tos šalies
pilietybę.
2. Nieko stebėtina nėra, nauji veidai Lietuvos politikos arenoje
pasirodo prieš kiekvienus rinkimus į Seimą, kadangi tai
pasiteisino ne vienai naujai susibūrusiai partijai. Žmonės nori
stabilumo, todėl, laikui bėgant, turėtų naujai besikuriančių partijų
mažėti, o pasilikti tik geriausiai žmonių interesams atstovaujančios.
3. Baigiantis 2012–2016 m. Seimo kadencijai Lietuvą norėčiau
regėti ekologiškai švaresnę ir taupesnę visomis
prasmėmis, didesnio susikalbėjimo ir susitarimo su bendruomene ir
visuomene, glaudesnio bendradarbiavimo su kaimynais šalį,
ekonomiškai sustiprėjusią valstybę, kurioje vyksta
politiškai skaidrūs procesai. Lietuvos ateitis – solidari
švietimo, mokslo ir technologijų kūrybinė visuomenė, skaidri
valstybės valdymo sistema, žalia aplinka, tvarus ekonominis vystymasis,
žemas nedarbo lygis, didelė darbo vertė ir tvirtos socialinės
garantijos. Taigi žmogus ir tauta yra didžiausios vertybės ir
svarbiausias politikos tikslas.
Gediminas Pelėdžius,
Demokratinė darbo ir vienybės partijos (nr. 4, partijos pirmininkė
– Kristina Brazauskienė) kandidatas, į klausimus neatsakė.
Irena Degutienė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (nr. 5, partijos pirmininkas – Andrius Kubilius) kandidatė:
1. Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo mums lieka tik
vienas kelias dėl pilietybės: bendromis jėgomis rengti referendumą ir
keisti Konstituciją, nes kad ir kiek buvo bandymų spręsti šią
problemą per įstatymus, visi jie buvo nesėkmingi. Todėl aš
tikrai linkėčiau, kad mažiau jėgų būtų skiriama ginčams, kas čia labiau
ar mažiau dėl to kaltas, bet susitelkti ir bendromis Lietuvoje ir
užsienyje gyvenančių lietuvių pastangomis surengti referendumą dėl
pilietybės, jame dalyvauti ir paraginti dalyvauti Lietuvoje likusius
artimuosius, ir taip galų gale priimti aiškų sprendimą. Ir
padėti tiek metų besitęsiančioje istorijoje tašką.
2. Visuomet sakau, kad galimybė žmonėms rinktis yra labai gerai. Todėl
ir partijų gausa savaime nėra nieko blogo. Blogiau tik tai, jei tos
partijos gimsta ne kaip pozityvus judėjimas, bet kyla iš
nesusikalbėjimo, tarpusavio nesutarimų ar dar blogiau –
savanaudiškų tikslų. Todėl apibendrinčiau: yra gerai, kad yra
iš ko rinktis ir kiekvienas gali pasirinkti, tačiau rinkitės
atsakingai!
3. Matau sustiprėjusią, galutinai ekonominio sunkmečio pasekmes
įveikusią ir modernią Lietuvą, kuri žino, ant kokių vertybinių pamatų
yra statomas valstybės pastatas. Kurioje bus daugiau
besišypsančių ir laimingų žmonių. Kurioje bus daugiau teisingumo
ir mažiau nereikalingo biurokratizmo, daugiau tarpusavio pasitikėjimo
ir mažiau nesantaikos bei smurto. Tikiu, kad po ketverių metų Lietuvos
žmonės galės su dar didesne viltimi žvelgti į ateitį ir gyventi oriau.
Neringa Venckienė, partijos „Drąsos kelias” (nr. 6, partijos pirmininkas – kun. Jonas Varkala) kandidatė:
1. Emigravęs lietuvis neturėtų prarasti LR pilietybės, nes jis yra mūsų
tautos ir valstybės dalis. Jis mums reikalingas. Kiekvienas turi būti
teisėtu valstybės piliečiu ir juo jaustis, turi išlaikyti
nuolatinį aktyvų ryšį su savo Tėvyne, su gimtąja žeme, ir būti
drąsus joje vykstančių permainų dalyvis. Man ypač svarbu, kad būtų
išsaugotos ir svarbiausios mūsų nacionalinės vertybės –
lietuvių kalba, tautos etninis ir kultūrinis savitumas, kad amžiams
išliktume lietuviais globaliame pasaulyje.
2. Manau, kad didelį partijų skaičių reikėtų vertinti kaip nusivylimo
Lietuvos politika ženklą. Dabartinis Seimas tiesiog išdavė
žmogiškumą ir prarado bet kokį dorų piliečių pasitikėjimą.
Svarbiausias mano siekis – atkurti pasitikėjimą valstybe ir
teisingumu.
3. Kokia Lietuva bus 2016 metais, priklausys nuo naujo Seimo sudėties.
Viliuosi, kad pokyčiai bus į gera. Lietuva turi pakilti, turi
atsigauti. Po nepriklausomybės atgavimo praėjo 22 metai, ir laikas
pajusti jos vaisius. Negalime leisti, kad mūsų valstybė žlugtų,
absoliučiai degraduotų ir prarastų savo prasmę – Sausio 13osios
aukos juk negali būti beprasmės. Turime pagaliau pajusti normalų
gyvenimo pamatą. Tiek išvargusi mūsų tauta turi teisę būti
laiminga.
Irina Rozova, Lietuvos lenkų
rinkimų akcijos (nr. 3, partijos pirmininkas – Valdemar
Tomaševski) kandidatė, savo atsakymų nepateikė.
Faustas Latėnas, Lietuvos socialdemokratų (nr. 8, partijos pirmininkas – Algirdas Butkevičius) kandidatas:
1. Mes esam labai maža tauta ir mums kiekvienas Lietuvos pilietis,
kuriame pasaulio krašte jis begyventų, turi būti brangus.
Suprantu, kad dvigubos pilietybės skeptikai turi savo įvairių motyvų,
tačiau jie, mano manymu, yra daugiau biurokratiniai, visiškai
neatsižvelgiantys į naujas susidariusias sąlygas ir į natūralius mūsų
piliečių, gyvenančių kitose pasaulio šalyse, poreikius. Po visą
pasaulį išblaškyti Lietuvos piliečiai tokiais turi ir
būti.
2. Partijų gausa – tai savotiškas lietuviško
mentaliteto bruožas, lietuvio egoisto ir lietuvio kunigaikštuko,
mąstančio, galvojančio ne apie Lietuvą, o apie siauras savo ambicijas
ir tuščiagarbiškumą. Žinome tą patarlę, kad trys
lietuviai – tai partija, bet ar nuo to Lietuvai geriau? Gaila,
bet taip trokštama vienybė Lietuvoje nežydi.
2. 2016 metais Lietuvą matau atsigavusią ir sustiprėjusią po visus
sukrėtusios pasaulinės ekonominės krizės. Matau Lietuvą pasipildžiusią
ne tik naujai gimusiais Lietuvoje lietuvaičiais, bet ir emigrantais,
sugrįžusiais į savo mylimą tėvynę. Matau Lietuvą, besidžiaugiančią
sugrįžusiais sūnumis ir dukromis, kurie ras galimybę to meto Lietuvoje
savo darbu, savo verslu ir kūryba prisidėti prie Lietuvos suklestėjimo.
Liucija Borusevičienė, partijos
,,Tvarka ir teisingumas” (nr. 9, partijos pirmininkas –
Rolandas Paksas) kandidatė (atsakymuose rasta itin daug klaidų):
1. Dirbau vidaus reikalų sistemoje, žinau, su kokiomis problemomis
susiduria žmonės, [žinau] kaip [jas] spręsti, kokios įstatymo spragos.
Dirbdama teikdavau pasiūlymus dėl įstatymų tobulinimo. Lietuvos
piliečiai, kurie emigravo ir įgijo kitos valstybės pilietybę, privalo
išsaugoti Lietuvos pilietybę. Reikia keisti Lietuvos Respublikos
pilietybės įstatymą.
2. Rekordinis skaičius partijų bei politinių sąjungų Lietuvoje –
tai ženklas, kad Lietuvoje yra demokratija, bet tai rodo ir žmonių
nusivylimą.
3. Lietuva 2016 metais – stabili ekonomika, bedarbių skaičius
sumažintas iki minimumo. Svarbiausia, kad Lietuvoje gyventojų skaičius
vėl pasiektų 3,5 mln.
Dainius Petras Paukštė,
Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje” (Lietuvos
centro partijos, Lietuvos socialdemokratų sąjungos, Tautininkų sąjungos
ir Tautos vienybės sąjungos koalicija) (nr. 10) kandidatas:
1. 1992 metais aš pats balsavau už dabartinę LR Konstituciją,
pritardamas jos tekstui ir dvasiai. Manau, jog tuomet Pilietybės
įstatyme įtvirtinus arba konkretizavus išimčių sąrašą,
JAV lietuviams problemų dėl dvigubos pilietybės nebūtų kilę. Tačiau
dabar padėtis Lietuvoje visiškai kitokia. Antrosios pilietybės
turėjimo galimybei lieka tik vienas kelias – tikslinti ir
konkretizuoti išimčių iš bendros taisyklės sąrašą,
nes referendumo paskelbimas dėl dvigubos pilietybės suteikimo yra
neperspektyvus. Beje, bandant taisyti dabartinę padėtį, mūsų programoje
yra numatytas ir naujo įstatymo parengimas, kuris emigrantams numatytų
pirmuosius 5 metus laikinai išvykusio asmens statusą bei
stiprintų jo ryšį su Lietuva.
2. Aiškiai matyti, kad Lietuvoje vyrauja nusivylimo dabartiniais
Seimo (ne tik esančiais pozicijoje, bet ir opozicijoje) politikais.
Politinė sistema rimtai serga, todėl būtinos esminės permainos. Esu
įsitikinęs, jog šie rinkimai yra lemiami Lietuvos ateičiai.
Jeigu valdžioje liks dabartinės Seimo politinės jėgos, politika
iš esmės nesikeis. Jau dabar nėra jokio skirtumo tarp pozicijos
ir opozicijos Seime. Nepaisant tų partijų ideologinės krypties –
visos jos yra Lietuvą užvaldžiusių oligarchų tarnaitės. Mūsų valstybei
reikalingas naujas tikslas, vedantis valstybę ir tautą į priekį. Tokiu
tikslu Lietuvai mes keliame gerovės valstybės kūrimą.
3. Esame europiečiai ir mūsų kelias – kartu su jais. Gerovės
valstybę sukurti galėsime tik tada, jeigu Lietuvos piliečiai gyvens ir
dirbs Lietuvoje. 2016 metais mes būsime tik to kelio pradžioje, nes iki
tol reikės pažaboti emigraciją ir sukurti Lietuvoje tokias sąlygas, kad
žmonės nenorėtų palikti Tėvynės, o ją palikę norėtų sugrįžti.
Robertas Kasperovičius,
Lietuvos žmonių partijos (nr. 12, partijos pirmininkė – Joana
Šimanauskienė, faktinis vadovas Vladimiras Romanovas) kandidatas
(atsakymus atsiuntė be lietuviškų ženklų):
1. Kad nekiltų dviprasmybių, aš – už supaprastintą
pilietybės grąžinimą, jeigu žmogus ją prarado. Gyvenime būna įvairių
atvejų, manau, Lietuva turi priimti visus savo piliečius – kaip
mama savo vaikus. Mes turime rūpintis savo piliečiais ir visai
nesvarbu, kur jie dabar yra.
2. Demokratinėse valstybėse gali būti tik dvi partijos, ir jų pilnai
užtenka. Manau, kad kuo daugiau partijų, tuo sunkiau žmogui
susigaudyti. Siūlyčiau gerokai mažinti kiekį ir griežtinti [partijų?]
kontrolę.
3. Matau tikslus, matau strategiją, matau investicijas, matau, kad dar
daug reikia padaryti. Matau, kad viskas yra įmanoma. Matau kelią,
kuriuo einame, manau, kad šis kelias yra mūsų.
Vitalijus Balkus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (nr. 14, partijos pirmininkas – Ramūnas Karbauskis) kandidatas:
1. Mano atėjimas į aktyvią visuomeninę veiklą irgi įvyko per darbo ir
gyvenimo užsienyje (dirbau Jungtinėje Karalystėje) patirtį. Šiuo
klausimu mano nuomonė vienareikšmiška – Lietuvos
pilietybę jau turėjęs ir bet koks lietuvių kilmės asmuo gali turėti ir
kitos šalies pilietybę.
2. Demokratija Lietuvoje sparčiai žygiuoja regreso link. Partijų,
dalyvaujančių rinkimuose, gausa šiuo atveju neatspindi
demokratijos raidos. Atmeskime partijas, kurios atsirado vieno ar kito
vadovo asmeninėms ambicijoms tenkinti, ir pamatysite, kad
ideologiškai brandžių ir turinčių aiškius
išskirtinius bruožus partijų nėra daug.
3. Ko gero galima nagrinėti du galimus scenarijus. Jei Europos Sąjunga
vis tik sugebės neįklimpti į didesnę krizę, tai Lietuvai artimiausi 4
metai nebus ekonomiškai pernelyg sunkūs. Dabartiniai valdantieji
„sėkmingai” padidino per 4 metus Lietuvos skolą nuo 16 iki
52 mlrd., tačiau dar skolinimosi galimybių liko. Todėl galima bus ir
toliau klimpti, kol pasieksime Graikijos atvejį. Kalbant apie teigiamą
viziją, vis tik privalome aiškiai suvokti, kad geriau stabilus
nedidelis augimas, nei staigus spekuliacinio kapitalo atėjimas; gamyba,
žemės ūkis, modernus paslaugų sektorius – tai kelias į priekį.
Vytautas Bogušis, Liberalų ir centro sąjungos (nr. 16, partijos pirmininkas – Algis Čaplikas) kandidatas:
1. Esu už tai, kad rinkimuose būtų įteisintas elektroninis balsavimas,
užtikrinantis išvykusių piliečių dalyvavimą politiniame savo
gimtosios šalies gyvenime. Vėl pakartosiu – Motina ir
Tėvynė kiekvienam tik viena. Neištremkime savųjų visam laikui,
neverskime jų jaustis svetimais tarp savų, be pilietybės savame
krašte.
2. Rinkimai yra iššūkis ir daug senesnės demokratijos
šalyse. Manau, šiuo atveju nelabai atsiliekame nuo
pasaulio madų. Kiekvienoje šalyje beveik prieš kiekvienus
rinkimus prie pradinės linijos stoja margaspalvė publika – ir
tradicinės partijos, ir juokdariai, ir svieto lygintojai. Ir Lietuvoje
po kiekvienų rinkimų Seimo sudėtis pasikeičia 50 procentų. Lietuvoje
pozityviu dalyku būtų galima laikyti tai, kad, nepaisant to, jog
prieš kiekvienus naujus rinkimus randasi naujų netikrų
pranašų ir šiaip pervertinančių savo galimybes asmenų,
tradicinės partijos nuo pat nepriklausomybės atkūrimo lieka tos pačios.
Mano nuomone, tai suteikia vilties, kad ne už kalnų diena, kai brandi
demokratinės Lietuvos visuomenė rinks savęs vertą valdžią.
3. Brandesnę visomis prasmėmis. Tuo metu mūsų atkurtai valstybei bus
26eri – amžius, kai jau praeityje nelengva vaikystė, paauglystės
audros ir žalios jaunystės nerangumas. Amžius, kai drąsiai imamasi
svarbiausių projektų ir kuriamas tolesnio gyvenimo pagrindas. Tikiuosi,
kad po ketverių metų turėsime ne tik viltį šviesesnei ateičiai,
bet ir tvirtesnį socialinį ir ekonominį pagrindą po kojomis.
Juozas Murauskas, Emigrantų
partijos (nr. 17, partijos pirmininkas – Juozas Murauskas)
kandidatas (atsakymus taip pat pateikęs be lietuviškų spaudos
ženklų):
1. Jie [užsienio lietuviai?] turi balsuoti už save – Emigrantų
partiją ir turėti savo atstovą, Emigrantų partijos pirmininką, kad
galėtų kreiptis ir kartu spręsti mūsų problemas. Tuo įsitikinau grįžęs
iš JAV, kur pragyvenau 8 metus. Galiu Jus suprasti, nes pačiam
teko patirti [emigraciją?].
2. Mes už dvigubą pilietybę, kuri suteiktų galimybę palaikyti
glaudesnius ryšius su emigravusiais Lietuvos piliečiais. Mylėsim
Lietuvą, mylėsim savo emigrantus.
3. Tikrai nebus nusivylimo, jei Emigrantų partija pateks į Seimą, – matysite kitokią Lietuvą.
Miroslavas Monkevičius, sąjungos „Taip” (nr. 18, partijos pirmininkas – Artūras Zuokas) kandidatas:
1. „Sąjunga TAIP” savo programoje yra numačiusi dvigubos
pilietybės įteisinimą. Mano nuomone, kuomet buvo rengta dabartinė LR
Konstitucija, nebuvo numatyti natūralūs procesai, kurie vyko ir vyksta
visame pasaulyje šiuo metu. Mes pasisakome už dvigubos
pilietybės įteisinimą bei siekiame išplėsti epaslaugų tinklą,
kad, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, asmuo galėtų laisvai
prisidėti prie valstybės valdymo – pradedant elektorininiu
balsavimu ir baigiant siūlymų teikimu.
2. Privalome užtikrinti, kad visi išvykę lietuviai, norintys išsaugoti Lietuvos pilietybę, turėtų tokią galimybę.
3. 2016 m. bus daugiau lietuvių optimistų, tikinčių savo jėgomis ir
kuriančių Tėvynės ateitį. Nesvarbu, ar jie gyvena Lietuvoje, ar už
jos ribų.
Referendumo klausimas ir politikų nuomonės
Spalio 14 dieną vyks ir konsultacinis (patariamasis) referendumas.
Rinkėjams bus pateiktas teiginys: „Pritariu naujos atominės
elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje”, o atvykę į rinkimų
apylinkes rinkėjai turės pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų:
„taip” arba „ne”.
Jeigu patariamajame referendume dalyvauja daugiau kaip pusė piliečių ir
konkretaus sprendimo priėmimui pritaria ne mažiau kaip pusė jame
dalyvavusių piliečių, sprendimas yra laikomas priimtu.
Lietuvos Vyriausiosios rinkimų komisijos svetainėje apie referendumą
beveik nėra informacijos, išskyrus tai, jog jis vyks. Beje, nėra
daug informacijos ir apie rinkimuose dalyvaujančių partijų bei pavienių
kandidatų pozicijas, ryšku tik tai, jog naujos atominės
elektrinės (AE) šalininkai teigia, jog ji užtikrins Lietuvos
energetinę nepriklausomybę. Priešininkai kaltinami pataikavimu
Rusijai.
Iš didžiųjų Lietuvos politinių partijų referendume dėl AE kol
kas tik Socialdemokratų ir „Tvarkos ir teisingumo” partijos
gyventojams siūlo nepritarti AE statybai. Darbo partija reikalauja, kad
iki referendumo savo dalyvavimą projekte parašais patvirtintų
Latvija ir Estija, priešingu atveju darbiečiai žada balsuoti
prieš AE. Spėjama, jog AE statybai reikės apie 6,5 mlrd. Lt
(apie 2,5 milijardo JAV dol.).
Partijų sąrašų vertinimas
Priminsime, jog Lietuvos rinkėjai renka 71 Seimo narį vienmandatėse
apygardose ir 70 daugiamandatėje apygardoje, kur balsuojama už partijų
sąrašus. Rinkėjai taip pat gali vertinti partijų sąrašus
ir taip paremti jiems patinkančius kandidatus.
Vyriausia rinkimų komisija taip aiškina: „Jei rinkėjas
balsavo už kandidatų sąrašą, jis gali reitinguoti tame
sąraše esančius kandidatus. Rinkimų biuletenyje prie partijos,
partijų koalicijos ar išsikėlusių kandidatų koalicijos yra
įrašyta tik pirmojo tame sąraše esančio kandidato vardas
ir pavardė. Kitų to sąrašo kandidatų numeriai, vardai ir
pavardės yra balsavimo patalpoje ir balsavimo kabinose
iškabintuose sąrašuose. Kandidatai, kurie bus
reitinguojami, rinkėjų reitingo balsų dėka galės pakilti į
sąrašo viršų.
Taigi, rinkėjai reitinguodami gali daryti įtaką sąraše esančių
kandidatų eiliškumui. Reitinguojama taip: reitingavimui skirtus
penkis langelius reikia įrašyti kandidatų numerius iš to
sąrašo, už kurį rinkėjas balsavo. Rinkimų biuletenis bus
galiojantis ir tuo atveju, jei bus užpildyti ne visi penki reitingavimo
langeliai.”
Jeigu perskaitėte šį straipsnį iki galo, manome, jog esate
neblogai su rinkimų tvarka susipažinę. Belieka palinkėti, kad rinkimai
būtų sėkmingi Jūsų pasirinktiems kandidatams.
Rosseta Vingevičiūtė-Wilbur –
žinoma Lietuvos žurnalistė, dirbusi radijuje bei spaudoje, buvusi
Vilniaus mero patarėja, prieš porą metų su savo amerikiečiu vyru
ir dukra persikėlė gyventi į JAV. Gyvena šalia Washington, DC,
įdėmiai stebi JAV, Europos, Rusijos bei Lietuvos naujienas.