Dabartis, viltys ir lūkesčiai
ALGIMANTAS S. GEČYS
Susirinkome tęsti prieš daugiau kaip 60 metų Lietuvių
Bendruomenės kūrėjų prisiimtus įsipareigojimus Tėvynei Lietuvai ir
gyvenamajam kraštui. Jaučiamės esą ,,Globalios Lietuvos”
dalimi, dvasiniais ryšiais susieti su lietuvių tauta ir jos
žmonių atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybe. Esu paprašytas
pakalbėti apie Amerikos Lietuvių Bendruomenės vietą Lietuvos valstybės
sudėtyje, Lietuvos santykius su savo tautos diaspora.
Šią vasarą Vilniuje vykusiame Pasaulio Lietuvių Bendruomenės
(PLB) Seime Seinuose gyvenantis Petras Maksimavičius teigė, jog
Lietuvai naudinga turėti vieną stipresnę išeivijos organizaciją,
kuri galėtų pasaulyje vienyti kitas lietuvių organizacijas. Būtina
išvengti susiskaldymo, kad diaspora galėtų veiksmingai
politiškai daryti įtaką savoms vyriausybėms ir taip padėti savai
šaliai. Pasak Maksimavičiaus, ,,aišku, reikia mums
truputį kantrybės ir daugiau laiko suprasti, kad ta valstybės politika
užsienio lietuvių atžvilgiu būtų suformuota”. Jis apgailestavo,
kad PLB valdybai dirbant su Lietuvos įstaigomis dažnai nepavykdavo
prieiti prie bendrų išvadų, vieni kitų nesuprasdavom. Pasak jo,
,,tai parodo ką kita – būtent tarpusavio nepasitikėjimą, nors
oficialiai visur yra deklaruojama, kad esame viena integrali
tauta”.
Pažiūrėkime, kaip po 22 Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metų JAV LB atrodo Lietuvos su diaspora bendradarbiavimo rėmuose.
Lietuvos Respublikos Seimo ir PLB komisija
Šią komisiją teko gimdyti su nemažais skausmais. Lietuvai
atkuriant valstybinę nepriklausomybę, nelengva buvo numatyti, kaip
privalėtų būti vystomi ryšiai su užsienio kraštų Lietuvių
Bendruomenėmis. To meto PLB valdybos pirmininkas dr. Vytautas
Bieliauskas dalyvavo Sąjūdžio suvažiavime, o užsienio kraštų
bendruomenės sąjūdininkų pastangas rėmė politiškai ir
finansiškai. Atkūrus nepriklausomybę, PLB valdyba paskyrė
nuolatinį atstovą Lietuvoje. Naujai išrinkta, Broniaus Nainio
vadovaujama PLB valdyba svarstė įvairius galimus PLB bendradarbiavimo
su Lietuva variantus: (a) kelių užsienio lietuvių diasporos atstovų
įvedimą į Lietuvos Respublikos Seimą ir (b) kelių vietų
išsiderėjimą Vyriausybės ministrų kabinete. Nesuradus tinkamo
sprendimo, PLB valdybos pirmininkas su Lietuva bendradarbiavo per
Lietuvoje gyvenantį PLB valdybos skirtą atstovą.
Metams slenkant, dėl tokio atstovavimo JAV ir Kanados
kraštų bendruomenėse kilo nepasitenkinimas. Aktyviai
dalyvavusios Lietuvos laisvinimo veikloje, šių kraštų
bendruomenių vadovybės nenorėjo būti atskirtos nuo tiesioginio
bendradarbiavimo su Lietuvos Vyriausybe bei Seimo atstovais. Kilo
mintis steigti LR Seimo–LB kraštų bendruomenių atstovų
komisiją. Pagal siūlomą planą, LR Seimo frakcijos komisijoje atstovautų
jų deleguotas atstovas. PLB atstovavimas būtų patikėtas skiriant po
vieną atstovą nuo: PLB valdybos, JAV LB, Kanados LB, Vakarų Europos LB,
Rytų Europos LB, Pietų Amerikos LB ir Australijos LB kraštų
bendruomenių. Viso septyni užsienio lietuviams atstovaujantys atstovai.
Komisijai vadovautų Seimo ir regioninio atstovavimo pagrindu
išrinkti du kopirmininkai, vienas nuo Seimo, kitas – nuo
PLB. Komisija sprendimus priimtų konsensuso principu.
Siūlomai Seimo-PLB atstovų pagrindu sudaromai komisijai B. Nainio
vadovaujama PLB valdyba nepritarė. Todėl JAV Krašto valdybos
pareigūnai ryžosi dėl ryšių užmezgimo tartis tiesiogiai su LR
Seimo frakcijų vadovais. Gerai prisimenu, kai 1994 m. Regina
Narušienė, Vytas Maciūnas ir aš Seime varstėme frakcijų
vadovybių kabinetų duris ir pritarimo siūlymui steigti Seimo-PLB
komisiją ieškojome pas Vytautą Landsbergį, Aloyzą Sakalą, Ignacą
Uždavinį, Gediminą Kirkilą ir kt. Mūsų nuostabai Seimo frakcijos
siūlomai bendros komisijos minčiai pritarė. Kiek atsargiau dėl
pasiūlymo laikėsi Algirdas Brazauskas, tačiau G. Kirkilas jį nuramino,
pastebėdamas, kad siūlomas sprendimų komisijoje priėmimas konsensuso
būdu jų frakciją apsaugos nuo nepalankių politinių atvejų.
PLB valdybai ir toliau atsisakant pritarti komisijos minčiai, PLB ir
Kanados LB tarybai nepritarus Kanados Krašto valdybos siūlymui,
Seimo frakcijos pasiūlė įkurti Lietuvos Respublikos Seimo–JAV LB
atstovų komisiją. Lietuva tuo metu siekė būti priimta į Atlanto aljansą
(NATO) ir norėjo, kad JAV LB vadovybė padėtų priėmimo į NATO sprendimą
kuo greičiau paspartinti.
Seimo–JAV LB atstovų komisija buvo įkurta ir sėkmingai veikė iki
2005 m. birželio 30 d., kada buvo nutarta ją pertvarkyti į Lietuvos
Respublikos Seimo ir PLB atstovų komisiją. Dabartiniu metu PLB
komisijoje yra 10 atstovų, iš kurių 3 yra deleguojami JAV LB
Tarybos. Taigi jums teks tris atstovus į šią komisiją
patvirtinti. Tik ką pasibaigęs PLB XIV Seimas yra priėmęs nutarimą,
kuriuo prašoma naujai išrinktą būsimą LR Seimą ir toliau
užtikrinti šios komisijos veiklą. Komisija keturių-penkių dienų
posėdžiams Vilniuje renkasi dukart per metus.
Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisija
Ryšiams su užsienio lietuviais palaikyti yra sukurta ir antroji
komisija – Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisija.
Komisija įsteigta LR Vyriausybės 2009 m. balandžio 22 d. nutarimu.
Komisijos įsteigimo iniciatorius – ministras pirmininkas Andrius
Kubilius, jos uždavinys yra teikti Lietuvos Vyriausybei siūlymus dėl
(a) valstybės santykių su užsienio lietuviais strateginių veiklos
krypčių ir jų įgyvendinimo; (b) valstybės institucijų veiksmų
koordinavimo, stiprinant ryšius su užsienio lietuviais,
įtraukiant juos į Lietuvos politinį, visuomeninį, ekonominį ir
kultūrinį gyvenimą; (c) teisės aktų projektų, susijusių su užsienio
lietuvių reikalais, rengimo ar parengtų teisės aktų projektų
tikslingumo.
Komisijos posėdžiai rengiami ne rečiau kaip du kartus per metus.
Komisijai pirmininkauja ministras pirmininkas, pavaduotojais yra
Lietuvos užsienio reikalų ministras ir PLB valdybos pirmininkas(-ė).
Komisijos sudėtyje (viso 18 asmenų) yra 7 Lietuvos Vyriausybės
ministrai, 6 – PLB paskirti atstovai ir PLB atstovas(-ė)
Lietuvoje, Sporto departamento generalinis direktorius, Užsienio
reikalų ministerijos (URM) Užsienio lietuvių departamento direktorius.
Tik ką pasibaigęs PLB XIV Seimas rezoliucija yra paprašęs toliau
užtikrinti šios komisijos veiklos tęstinumą.
Užsienio lietuvių reikalų departamentas
2009 m. panaikinus Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą
prie LR Vyriausybės, kitais metais prie URM buvo įkurtas Užsienio
lietuvių reikalų departamentas. Šis departamentas yra vienas
iš 20-ties URM veikiančių departamentų. Remiantis sukurta
„Globaliosios Lietuvos” programa, jis koordinuos 13
programą įgyvendinančių institucijų, kurių kiekviena turės savo
biudžetą. Pagal PLB Seimo leidinį, iki šiol tarpinstituciniam
planui biudžetas nėra paskirtas, todėl, siekdamos įgyvendinti planą,
įstaigos turės naudoti savo vidines lėšas. PLB valdybos
pranešime PLB Seimui teigiama, kad ,,iš ministerijų
įvertinimo aiškiai matyti teisinių sąvokų, procedūrinių veiksmų
aiškumo ir tikslingumo kliūtys”.
Viena iš sričių, kurią turėjo koordinuoti šis
departamentas, buvo neformalusis švietimas. PLB
išreiškus nepasitenkinimą departamento veikla dėl
neformaliojo švietimo (lituanistinių mokyklų), Vyriausybė nutarė
nuo 2013 m. sausio 1 d. neformalaus švietimo kuravimą perduoti
Švietimo ir mokslo ministerijai. PLB XIV Seimo priimta
rezoliucija siūlo Švietimo ir mokslo ministerijai sukurti
atskirą padalinį rūpintis lituanistiniu švietimu užsienyje.
Šiuo metu Lietuvos ir PLB nuomonės skiriasi, kur turėtų glaustis
Užsienio lietuvių reikalų departamentas. PLB XIV Seimas, atsižvelgdamas
į didėjantį už Lietuvos ribų gyvenančių lietuvių skaičių, besitęsiančią
emigraciją, rezoliucija prašo priimti politinį sprendimą prie LR
Vyriausybės įkurti atskirą instituciją, kuri rūpintųsi užsienyje
gyvenančių lietuvių reikalais.
Trumpai apžvelgiau tris instancijas – dvi sukurtas komisijas ir
prie URM įsteigtą departamentą, – skirtas bendradarbiauti ir
rūpintis užsienio lietuviais. Tačiau tuo Lietuvos bendradarbiavimas su
diaspora nesibaigia. JAV LB darbuotojams ruošiant bendrus
projektus, yra užmezgti ryšiai su daugeliu Lietuvos valstybinių
įstaigų. Tarp jų paminėtini: Archyvų departamentas, Pasaulio lietuvių
Mokslo ir kūrybos simpoziumų ruoša su aukštosiomis mokslo
institucijomis, bendradarbiavimas su Kultūros ministerija
ruošiant sukakčių paminėjimus, jaunimo stažuotės Lietuvoje ir
Amerikoje, tautinių šokių ir dainų šventės, parama
atstatomiems Valdovų rūmams ir t. t. Nemažas skaičius prie JAV LB
prisiglaudusių šalpos institucijų teikia paramą Lietuvos
partizanų šeimoms, našlaičiams, asocialių šeimų
vaikams, Santariškių ligoninei ir t. t. Artimai LB
bendradarbiauja su LR ambasada JAV, šalyje veikiančiais
konsulatais, garbės konsulais, Lietuvos verslą ir kultūrinį paveldą
kuruojančiomis įstaigomis. Tai liudija ir gerbiamo ambasadoriaus
Žygimanto Pavilionio dalyvavimas šioje Tarybos sesijoje.
Liūdna, kad LR prezidentė Dalia Grybauskaitė ne tik nesusitiko su PLB
XIV Seimo atstovais, bet net nepasveikino Lietuvoje posėdžiavusio
Seimo. Nebuvo matyti Lietuvos Vyriausybės atstovų Prisikėlimo bažnyčios
šventoriuje perlaidojant Laikinosios Sukiliminės Vyriausybės
ministrą pirmininką prof. Juozą Ambrazevičių-Brazaitį (į tai
atsiliepdamas užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis paminėjo,
kad į prof. Brazaičio perlaidojimo iškilmes buvo pasiųsta
Lietuvos kariuomenės garbės sargyba – Red. pastaba).
Išeivija iš Lietuvos taip pat laukia stipresnio
lietuviškos kultūros atstovavimo užsienyje, pvz., dailininkų
parodų, meno ansamblio ,,Lietuva” gastrolių ir t. t. Būtina
finansinė parama išeivijos žiniasklaidai. Mes labdara remiame
Lietuvos labdaros įstaigas, ligonines, tačiau mūsų visuomenė nesupranta
užduoties skaityti bei remti čia esančią žiniasklaidą –
laikraščių leidimą būtina paremti. Iš Lietuvai
atstovaujančių diplomatų bei jų šeimų laukiame artimesnio
bendravimo su išeivija, džiaugiamės turėdami puikių tokio
bendravimo pavyzdžių – LR ambasadorių Pavilionį ir LR gen.
konsulą New York Valdemarą Sarapiną bei jų šeimas.
Pranešimas skaitytas JAV LB XX Tarybos 1-oje sesijoje, 2012 m. rugsėjo mėn. 29 d. Atlanta, GA.