Ką galima užmušti be teismo ir ko – ne?
ALEKSAS VITKUS
Specialiųjų JAV karinių dalinių štabas kartu su CIA š. m.
rugsėjo 30 d. bepiločiu lėktuvu surado Jemen valstybėje besislapstantį
teroristą Anwar al-Awlaki ir jį nukovė. Barack Obama administracija
apie tai tuojau paskelbė pasauliui kaip apie dar vieną didelį laimėjimą
kovoje prieš terorizmą.
Kaip ir buvo įtariama, po šio įvykio abejonių nebeliko, kad JAV
egzistuoja nukovimui numatytų, terorizmu įtariamų aukščiausių
„al-Qaeda” grupės vadovų sąrašas, nors JAV
administracija to negarsina, bet ir neneigia. To sąrašo
pradžioje ir buvo šis vienas iš žymesnių įtariamųjų
„al-Qaeda” teroristų – 40-ies metų amžiaus JAV
pilietis.
Jemen valstybėje užkluptas Anwar al-Awlaki ten jau ir palaidotas. Jo
slapstymosi vieta buvo surasta padedant Jemen prezidentui Abdullah
Saleh, kuris pastaruoju metu pradėjo glaudžiai bendradarbiauti su
amerikiečiais, tikėdamasis iš jų pagalbos ginantis nuo jį
norinčių nuversti karingų demonstrantų.
Prieš penkis mėnesius įvykdytą antpuolį ir vyriausiojo
„al-Qaeda” vado Osama bin Laden sunaikinimą, rodomą per
televizorių, stebėjo prezidentas Barack Obama bei kiti aukšti
kariuomenės, CIA ar administracijos pareigūnai. Šį kartą to
nebuvo. Gal todėl, kad tokių egzekucijų numatoma ir daugiau, ir jos
nebeturės tokios įtampos kaip gegužės 1 d. įvykusi nuožmi kova nužudant
Osama bin Laden. Tuomet prezidentas stebėjo, kaip specialūs SEAL
(Sea-Air-Land) daliniai, įsiveržę į netoli nuo Pakistano sostinės
Islamabad esantį karo akademijos pastatą, kovojo ir įveikė Osama bin
Laden sargybą.
Dabar jau žuvęs al-Awlaki pradėtas įtarti, kai paaiškėjo, kad
2009 m. gruodžio 25 d. suimtas Nigerijos pilietis Abdulmutallab, tą
dieną nesėkmingai bandęs susprogdinti į Detroit oro uostą
besileidžiantį lėktuvą, tam žygiui buvo įkvėptas bei paruoštas
to paties al-Awlaki. Netrukus po to, 2010 m. balandį, pagal CIA
nurodymus, prezidentas Obama sutiko al-Awlaki įrašyti į
„užmuštinųjų” sąrašą. Abdulmutallab dabar yra
teisiamas federaliniame Detroit teisme. Ten jam buvo perskaitytos taip
vadinamos „Miranda” teisės, leidžiančios jam tylėti ir
turėti savo gynėją-advokatą. Faktas, kad jis nėra teisiamas karinio
tribunolo taip, kaip buvo teisiami „Guantanamo Bay”
tvirtovės kalėjime laikyti teroristai, sukėlė didelį respublikonų
senatorių pasipiktinimą. Tuo tarpu Abdulmutallab Detroit teismo salėje
vaidino komediją, šaukdamas, jog „Anwar yra gyvas!”
Al-Awlaki nukovė tos pačios specialios grupės daliniai, kurie
prieš penkis mėnesius susidorojo ir su Osama bin Laden. Taip,
kaip ir tuomet, prezidentas Obama ir vėl džiaugsmingai pranešė
apie al-Awlaki žūtį, ją taip pateisindamas: „Al-Awlaki mirties
užsitarnavo, nes jis planavo ir vadovavo nekaltų amerikiečių
žmogžudystėms.” Už tai buvęs viceprezidentas Dick Cheney
prezidentą Obama pagyrė, taip pat jam siūlydamas atsisakyti buvusio
prezidento George W. Bush kritikos dėl jo ryžtingo atkirčio
įtariamiesiems teroristams po 9/11 išpuolio.
Kad ir kaip keistai atrodytų, su al-Awlaki, Amerikoje, New Mexico
valstijoje, gimusiu JAV piliečiu, prieš terorizmą kovojančios
įstaigos susidorojo be jokio teismo, t. y. daug paprasčiau negu su
Nigerijos piliečiu Abdulmutallab, kuriam yra duodamos visos JAV
Konstitucijos garantuotos teisės.
Toks JAV piliečio nužudymas sulaukė įvairių teisės žinovų pasisakymų.
Žmogaus teisių gynėjai aiškina, kad al-Awlaki buvo tik paprastas
musulmonų dvasiškis, veikęs kaip dvasinis įkvėpėjas, ir kad
turima labai mažai duomenų, rodančių jo pragaištingą, mirties
vertą veiklą prieš JAV ir jos piliečius.
Prieš tokį susidorojimą pasisakė ir garsiosios American Civil
Liberties Union (ACLU) direktorius Ben Wizner, aiškindamas, jog
„mirtinas smūgis už kovos lauko ribų yra pateisinamas tik kaip
paskutinė priemonė ginantis nuo staigaus, neišvengiamo ir
grėsmingai mirtino puolimo”.
Diane Marie Amann, University of Georgia teisės profesorė, mano, kad
debatai dėl Anwar al-Awlaki nužudymo teisėtumo gali būti
išspręsti tik išsiaiškinus, ar karas prieš
„al-Qaeda” yra tikras ginkluotas konfliktas, ar tik
tarpvalstybinė policijos akcija. „Žiūrint iš įprastinio
kriminalinės teisės taško, valstybei nužudyti įtariamąjį, užuot
jį atidavus teismui, yra neginčijamai neteisinga, –
aiškina profesorė. Bet, jei tai yra ginkluotas konfliktas, karo
teisė leidžia valstybei naikinti jos priešus.”
Panašiai pasisakė ir buvęs Valstybės sekretorius Robert Gates,
jau pernai raginęs federalinį teisėją atmesti Anwar al-Awlaki tėvo
iš anksto užvestą bylą, prašant teismą uždrausti bet kokį
JAV puolimą prieš jo sūnų. Gates aiškino, jog net ir
nepristačius teismui neginčijamų al-Awlaki kaltės įrodymų, valstybė,
sauganti savo saugumą, turi privilegiją ir teisę tuos įrodymus laikyti
savo slaptose bylose, jų neišduodama teismui. Teisėjas sutiko su
Gates ir atmetė al-Awlaki tėvo bylą, aiškindamas, jog teismas
negali kištis į karines operacijas.
Su tuo sutiko ir David Glazier, Los Angeles Loyola Law School
profesorius: „Kova prieš ‘al-Qaeda’ yra
ginkluotas konfliktas, ir JAV bei tarpvalstybinė teisė nedaro skirtumo,
ar valstybės ‘taikinys sunaikinimui’ yra jos pilietis ar
ne.”
Kadaise panašiai buvo nusprendęs ir Aukščiausiasis JAV
Teismas, 1942 m. pripažinęs JAV teisę teisti ir mirties bausmę vykdyti
aštuoniems nacių agentams, bandžiusiems slaptai
priešintis prieš JAV gynybines Atlanto pakraščio
pozicijas, nors vienas iš nuteistųjų ir įrodinėjo esąs JAV
pilietis. Atrodo, kad Obama administracija ir toliau neatsisakys savo
plano pasiųsti visus aukštuosius ir „al-Qaeda” vadus
į aną pasaulį be jokio teismo.