Kristijono Donelaičio lituanistinės mokyklos (Washington, DC) mokytojus, vaikus ir tėvelius aplankė dėdė Rudenėlis.  Rasos Vilimas nuotr.

Rudenėlio šventė Washington, DC

 MARIJA DAINIENĖ

Į Kristijono Donelaičio lituanistinę mokyklą jau atėjo Ruduo. Jis mums atsivėrė visu savo grožiu. Ruduo yra brandus, bet nėra senas, gal kiek žilstelėjęs, bet sveikas ir energingas, darbštus ir dosnus, plačiai išskėstomis rankomis, norintis apglėbti visą Žemę, atiduoti viską, ką užaugino, viską, ką turi.

Spalio 6 d. jau tapusi tradicine Rudenėlio šventė sukvietė mokyklos bendruomenę į parką. Kas gali būti geriau, kaip saulėtą rudens dieną praleisti gamtoje? Visas parkas skambėjo nuo vaikų juoko, ruduo pasipuošė mokinių šypsenomis.

Kasmet vis ieškome naujų formų, galimybių, kaip geriau organizuoti šventę, kad būtų visiems linksma ir įdomu. Šįmet į savo dirbtuves mokinius ir jų tėvus pakvietė miškininkas, sodininkas, daržininkas, laukininkas, gėlininkė, dailininkė, paukšteliai, žvėreliai ir kiti gyvūnėliai. Šiuos vaidmenis atliko gerai nusiteikusios mokyklos mokytojos. Renginį pradėjome susikibę už rankų, žaisdami ratelį ,,Graži mūsų šeimynėlė šiandien susirinko”. Puikus tradicinis žaidimas, jungiantis visus į darnią bendruomenę. Ratelyje galime visus pastebėti, pasisveikinti, matyti visų veidus, pažvelgti vieni kitiems į akis. Ratelis sujungė mus bendrai veiklai.

Šokome ir dainavome, kol pasigedome Rudenėlio. Šaukėme jį ir mums pavyko. Atėjo Ruduo su Šalna ir Saule. Jis pareiškė savo valią, kad dabar valdysiąs visą Žemę. Į pagalbą pasikvietė Šalną, kuri ketina sušaldyti žolynus, nugnybti medžių lapus, todėl dar šiandien liepia aktyviai
džiaugtis šiluma: grožėtis gėlėmis, mėgautis Saulės spinduliais. O Saulutė ramino vaikus ir ragino nenusiminti. Ji visada švies ir šildys savo spindulėliais, neleis sužvarbti nei žvėreliams, nei paukščiukams, nei vaikams.

Renginyje mokiniai turėjo galimybę daugiau pažinti daržo, sodo, gėlyno augalų, daugiau sužinoti apie jų teikiamą naudą žmogui. Vaikai šoko ir žaidė, dainavo ir minė mįsles, tapė rudens paveikslus, dalyvavo estafetėse, laistė ir kvėpino gėles, paruošė parodai darbelius iš daržovių ir kitų augalų, vaišinosi rudens gėrybėmis.

Šventėje aktyviai dalyvavo mokinių tėveliai. Jie buvo korespondentai, fotografai ir artistai, baigę renginį spektakliuku pagal pasaką ,,Ropė”. Visi rovė rovė... ir išrovė didelę ropę. Vaikams buvo ypač smagu stebėti vaidinimą, kuriame po kaukėmis jie atpažino savo tėvelius. Jie buvo savo vaikams geriausias išmonės ir išradingumo pavyzdys

Viskas gerai, kas gerai baigiasi. Rudens mes nenugalėsime (o ir nereikia), bet mes galime juo gėrėtis ir rasti malonių akimirkų, kurios dovanos mums džiaugsmą.