Kristijono Donelaičio lituanistinės mokyklos (Washington, DC)
mokytojus, vaikus ir tėvelius aplankė dėdė Rudenėlis. Rasos Vilimas
nuotr.
Rudenėlio šventė Washington, DC
MARIJA DAINIENĖ
Į Kristijono Donelaičio lituanistinę mokyklą jau atėjo Ruduo. Jis mums
atsivėrė visu savo grožiu. Ruduo yra brandus, bet nėra senas, gal kiek
žilstelėjęs, bet sveikas ir energingas, darbštus ir dosnus,
plačiai išskėstomis rankomis, norintis apglėbti visą Žemę,
atiduoti viską, ką užaugino, viską, ką turi.
Spalio 6 d. jau tapusi tradicine Rudenėlio šventė sukvietė
mokyklos bendruomenę į parką. Kas gali būti geriau, kaip saulėtą rudens
dieną praleisti gamtoje? Visas parkas skambėjo nuo vaikų juoko, ruduo
pasipuošė mokinių šypsenomis.
Kasmet vis ieškome naujų formų, galimybių, kaip geriau
organizuoti šventę, kad būtų visiems linksma ir įdomu.
Šįmet į savo dirbtuves mokinius ir jų tėvus pakvietė
miškininkas, sodininkas, daržininkas, laukininkas, gėlininkė,
dailininkė, paukšteliai, žvėreliai ir kiti gyvūnėliai.
Šiuos vaidmenis atliko gerai nusiteikusios mokyklos mokytojos.
Renginį pradėjome susikibę už rankų, žaisdami ratelį ,,Graži mūsų
šeimynėlė šiandien susirinko”. Puikus tradicinis
žaidimas, jungiantis visus į darnią bendruomenę. Ratelyje galime visus
pastebėti, pasisveikinti, matyti visų veidus, pažvelgti vieni kitiems į
akis. Ratelis sujungė mus bendrai veiklai.
Šokome ir dainavome, kol pasigedome Rudenėlio. Šaukėme jį
ir mums pavyko. Atėjo Ruduo su Šalna ir Saule. Jis
pareiškė savo valią, kad dabar valdysiąs visą Žemę. Į pagalbą
pasikvietė Šalną, kuri ketina sušaldyti žolynus, nugnybti
medžių lapus, todėl dar šiandien liepia aktyviai
džiaugtis šiluma: grožėtis gėlėmis, mėgautis Saulės spinduliais.
O Saulutė ramino vaikus ir ragino nenusiminti. Ji visada švies
ir šildys savo spindulėliais, neleis sužvarbti nei žvėreliams,
nei paukščiukams, nei vaikams.
Renginyje mokiniai turėjo galimybę daugiau pažinti daržo, sodo, gėlyno
augalų, daugiau sužinoti apie jų teikiamą naudą žmogui. Vaikai
šoko ir žaidė, dainavo ir minė mįsles, tapė rudens paveikslus,
dalyvavo estafetėse, laistė ir kvėpino gėles, paruošė parodai
darbelius iš daržovių ir kitų augalų, vaišinosi rudens
gėrybėmis.
Šventėje aktyviai dalyvavo mokinių tėveliai. Jie buvo
korespondentai, fotografai ir artistai, baigę renginį spektakliuku
pagal pasaką ,,Ropė”. Visi rovė rovė... ir išrovė didelę
ropę. Vaikams buvo ypač smagu stebėti vaidinimą, kuriame po kaukėmis
jie atpažino savo tėvelius. Jie buvo savo vaikams geriausias
išmonės ir išradingumo pavyzdys
Viskas gerai, kas gerai baigiasi. Rudens mes nenugalėsime (o ir
nereikia), bet mes galime juo gėrėtis ir rasti malonių akimirkų, kurios
dovanos mums džiaugsmą.