SAVITO KOMPOZITORIAUS KNYGOS BELAUKIANT
Svarus kūrybinis įnašas į muzikinę literatūrą
PRANAS JURKUS
Knygos
kūrėja, muzikologė dr. doc. Danutė Marija Palionytė Banevičienė, jau
šešių sudarytų veikalų bei autorinių knygų autorė, savo
iniciatyva ir Lietuvos Kompozitorių sąjungos paskatinta ėmėsi atsakingo
darbo – paruošti veikalą „Jonas Švedas
– egzodo kompozitorius”. Knyga siekiama papildyti
lietuvišką muzikinį lobį bei ją įrikiuoti greta jau
išleistų knygų apie kitus išeivijos muzikus – Vladą
Joną Jakubėną (1994), Kazimierą Viktorą Banaitį (1996), Jeronimą
Kačinską (1997), Vytautą Bacevičių (2005) ir Julių Gaidelį (2008). Visi
čia minimi veikalai sudaro didžiulį kūrybinį įnašą į Lietuvos
muzikinę literatūrą. Tačiau Lietuvoje iki šiol dar yra mažai
žinoma apie Amerikoje kūrusio muziko Jono Švedo
(1927–1981) nuveiktus darbus.
Daugumai mūsų muzikas J. Švedas nebuvo svetimas, bet plačiai
visuomenei jo muzikiniai kūriniai bei kompozicijos iš dalies
liko nepažįstami. Kalbant apie Jono muzikinį talentą, reikia
pripažinti, kad jo gabumai atsiskleidė jau ankstyvojoje jaunystėje, tad
galima sakyti, jog polinkis muzikai buvo paveldėtas iš
šeimos. Jono muzikiniai gabumai sparčiai vystėsi jam gyvenant
Palangoje, vėliau mokantis Lietuvių Liubecko gimnazijoje, taip pat
Pabaltijo universitete Hamburg/Pinneberg, Vokietijoje, Lietuvos operos
solisto Vlado Ivanausko klasikinės muzikos studijoje. Persikėlęs į JAV,
Čikagoje pasinėrė į muzikinių gabumų tobulinimą pas garsius muzikus.
Čia jis pasirodė esąs puikus pianistas, koncertmeisteris, pedagogas,
talkino solistams, JAV Lietuvių Bendruomenės ir kituose renginiuose,
aktyviai dalyvavo Čikagos muzikiniame gyvenime. Persikėlus Jonui
gyventi į Cleveland, matome jo muzikinio talento tolimesnį vystymąsi
kartu su soliste Aldona Stempužiene-Švediene įvairiuose
koncertuose, skirtuose plačiai visuomenei bei akademiniam pasauliui.
Paminėtina, kad buvo kritikų, kurie J. Švedą vertino kaip vieną
talentingiausių lietuvių kompozitorių.
• • •
J. Švedo kūrybinis palikimas nėra didelis, tačiau, kaip teigia
rengiamos knygos autorė, meniškai brandus, vertingas, savitai ir
įtaigiai atskleidžiantis žmogaus dvasines gelmes. Iš J.
Švedo kūrinių ypač išsiskiria jo kameriniai opusai
– sonatos ir pjesės fortepijonui, solo dainos ir unikalios
vokalinės instrumentinės poemos. Visa tai skatino D. Palionytės
Banevičienės norą į mūsų kultūrą įterpti tragiško likimo
talentingo kūrėjo palikimą, atskleisti jo bendrakultūrinius
ryšius bei pasiekimus. Tikėtina, kad knyga taps aktualiu mūsų
kultūrologinės ir pedagoginės vartosenos įrankiu ne tik Lietuvoje, bet
ir tarp užsienio tautiečių.
Tad nekantriai laukiame knygos išleidimo, nes daugelis tokių
projektų neišvydo dienos šviesos, o liko trūnyti
stalčiuose dėl finansų stokos. Panašiai galėjo atsitikti ir su
šiuo projektu. 2009 m. pavasarį autorė, išgirdusi apie
mano ilgametę pažintį su J. Švedu, prašė manęs
parašyti trumpus prisiminimus. Parašiau. Parodžiau ir
Jono broliui Aleksandrui Švedui bei pasiunčiau autorei į Vilnių.
Netrukus gavau padėką su apgailestavimu, kad dabar neturima lėšų
ir su paruoštos knygos išleidimu reikės palaukti, o gal,
gal… ir nieko neišeis. Gaila, pagalvojau, gal kada nors
bus proga tik mano prisiminimus paskelbti?
Praėjus daugiau nei dvejiems metams, iš autorės gautas
laiškas skamba jau optimistiškiau. Ji rašo:
„Pagaliau Lietuvos Kultūros rėmimo fondas skyrė sumą, bet pati
pigiausia leidykla, kurią šiaip taip prisikalbinau, tegali
išleisti knygą maždaug už dvigubą kainą, kurią paskyrė fondas.
Ubagauju, bet kol kas be rezultatų.” Autorė išvardino
asmenis, gimines, organizacijas ir fondus JAV ir Lietuvoje, į kuriuos
kreipėsi, deja, nesėkmingai. Pinigais sušelpti negalintys,
nebent nuotraukomis ar užsilikusiomis koncertų programėlėmis. Nedrąsiai
paprašė mano pagalbos. Pagalvojau, ar ne taip žūsta kilnios
idėjos, darbai, užsimojimai, dideli projektai. Tuomet kilo man mintis
sujudinti visus buvusius J. Švedo gimnazijos draugus, Pabaltijo
universiteto kolegas, solistus, muzikos mokinius, brolio Aleksandro
draugus ir pažįstamus bei šiaip geros valios dosnius asmenis ir
paprašyti pagal kiekvieno galimybes ir išgales prisidėti
asmenine auka.
Per trumpą laiką reikiama suma buvo dosniai suaukota ir jau pasiųsta į
Vilnių. Leidyklos mašinos paleistos, mums lieka tik pasidžiaugti
ir laukti knygos „J. Švedas – egzodo
kompozitorius” pasirodymo Čikagoje. O mums visiems prisidėjusiems
paploti sau per petį.
Paskutinis Jono Švedo koncertas Čikagoje, Jaunimo centre, 1980 m. gruodžio 14 d.
Algimanto Kezio nuotr./,,Draugo” archyvai.